„Santaka“ / Ramybę sodyboje saugo lėktuvas, stogastulpis ir... savanoris Kazys / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Autorės nuotr.


Ramybę sodyboje saugo lėktuvas, stogastulpis ir... savanoris Kazys

Eglė MIČIULIENĖ


Važiuodamas per Vilkaviškį Kapų gatve ne vienas spusteli stabdį, pamatęs virš namo su dailiomis medinėmis langinėmis iškeltą lėktuvą. Jis rodo mažiausiai du dalykus: vėjo kryptį ir tai, kad po šiuo stogu gyvena įdomūs bei kūrybingi žmonės.



Gyvenimą kuria toliau

Sustojus apžiūrėti virš stogo pakibusio lėktuvo, sodybos šeimininkai Elena ir Juozas Vieraičiai pakviečia užsukti į kiemą.

Jų veidai spindi ramybe – nežinodamas net neįtarsi, kiek daug visko išgyventa. Viena iš skaudžiausių nelaimių, atvijusių šeimą į Vilkaviškį, – prieš aštuonerius metus Vieraičių sodyboje, Žaliosios kaime, kilęs gaisras, po kurio iš kruopščiai išpuoselėtų, ką tik suremontuotų namų nebeliko nieko. Šeimininkė tespėjo pro langą išmesti lagaminėlį su dokumentais.

„Po gaisro persikraustėme į Vilkaviškį ir ėmėme tvarkytis čia“, – pasakojo E. Vieraitienė.

Nuostabu matyti, kaip žmonės nė trupučio nesiskundžia, neverkšlena, o džiaugiasi tuo, ką turi, ir kuria savo gyvenimą toliau. Ne bet kaip kuria, o taip, kad būtų gera jiems patiems ir gražu svečiams.




Daug rankų darbo grožio

Ko tik nepridygo per tuos aštuonerius metus Vieraičių sodyboje! Vaizdas byloja apie šeimininko darbštumą ir išmonę.

Namą supa daili medinė tvora, prie jos rymo į kelią atsigrįžęs raštuotas stogastulpis. Jį J. Vieraitis išdrožinėjo prieš trejus metus, 55-ųjų savo santuokos metinių proga. Ant vejos įspūdingo dydžio triratį mina šeimininko drožtas medinukas. Dar vienas medinis pilietis su auliniais batais, karišku šalmu ir šautuvu stovi prie namo sienos. Juosmuo apvytas diržu su Gediminaičių stulpais – tai Lietuvos savanoris Kazys. Kodėl Kazys? Nes meistrui taip patiko.

Įsukus į kiemą žvilgsnis pirmiausiai kliudo greta tujų gyvatvorės stovinčią stoginę su kruopščiai išdailinta kepsnine-garvežiu. Joje telpa dvejos grotelės, o kamine galima rūkyti mėsą. Šalia – originalus motoroleris su girnapusėmis ratų vietoje. Kieme ant medinio šulinio – lankais suveržtas kubiliukas vandeniui, pritaisyta senovinė vandens pompa. Nuo garažo stogo spokso iš Palangos atvykęs katinas – tiesa, pajūryje tai tebuvo tik medžio šaka, kol Juozo akis neužkliuvo už gražiai iš jos išaugusių kojų ir katiniškai riestos uodegos.


Nedidukės lauko dušinės sieną puošia išdrožinėta dailių linijų undinėlė, kita siena lipa iš karvės girdyklos suvirintas vabalas, o pasienyje stovi iš medžio išskaptuotas krėslas. Kitaip tariant, kiemas pilnas visokių rankų darbo grožybių.



Visų galų meistras

Susėdame į lauko pavėsinę, suręstą iš raitytų obelų šakų. Viduje – tvirtas ąžuolinis stalas, virš galvų kybo originalus Juozo sukurtas medinis šviestuvas su virvėmis.

„Jis viską moka. Ir kepurę pasiųs, ir iš medžio ar geležies bet ką padarys. Tik valgyti nesugeba gaminti – nebent kiaušinį išvirti“, – apie savo vyrą sako E. Vieraitienė.

Bet kam svarbu ta maisto gamyba, kai žmogus – visų kitų galų meistras.

„Kad mane prie visko traukia. Užeina durnumas – ir skaptuoju, virinu. Tik noro reikia, o padaryti įmanoma viską. Štai tuos girnų akmenis parsivežiau iš sodybos Žaliojoje. Vėliau radau laikraštyje skelbimą, kad parduodamas senoviškas vokiškas motoroleris. Nusipirkau, ratus išmečiau, o rėmą užmoviau ant girnų. Ir visai neblogai pavyko... Garvežiui-kepsninei vamzdį irgi iš Žaliosios parsivežiau. Kur aš važiuoju, ten ir mano seni šlunkai važiuoja“, – juokėsi J. Vieraitis.


Darbštus žmogus kadaise netgi savadarbius traktoriukus mokėjo pasigaminti – ir dviejų, ir keturių ratų.

„Dabar visko gali nusipirkti, o tais laikais juk nebuvo. Turbūt pirmas rajone pasidariau traktoriuką su keturiais ratais. Gal dar nebuvo galima, bet aš tokiu jau važinėjau. Šieną susiveždavom, bulves pasisodindavom: ji – už vairo, aš – už plūgo, ir sodinam!“ – pasakojo vyras.



Kiekviena – vis kitokia

Jaunystėje Juozas dirbo statybose, vėliau buvo traktorininku, vairuotoju, paskiausiai – grūdų sandėlininku.

Kai atėjo nepriklausomybė, J. Vieraitis su vaikais bei anūkais pradėjo daryti pavėsines iš kreivuolių. Turėjo savo miško, įsitaisė skiedrinę.

Pasak E. Vieraitienės, kiekviena jos vyro pavėsinė buvusi vis kitokia, nestandartinė – priklausomai nuo to, kaip šakos būdavo išsiraičiusios. Nemažai jų išvežiota po visą Lietuvą.

Tačiau po gaisro 2012 m. viską teko išparduoti, taip pat ir skiedrinę. Tuomet Vieraičiai nusipirko namuką Vilkaviškyje.



Kam žiūrėti į pinigą?

Ar beveik prieš šešias dešimtis metų tekėdama Elena matė, kokį darbštų vyrą gaus?

„Kad tuo laiku nerūpėjo, kas iš jo išeis!“ – šypteli moteris.

Bet kad daug žiūrėti ir nereikėjo, buvo akivaizdu. Juozas sako per gyvenimą du namus pirkęs, dar du statęs pats. Abu su žmona grįžę po darbų sukosi prie statybų.

„Savo rankomis sienas mūrijau, palubkes klojau, elektrą vedžiojau – viską pats. Net ir lovą pats pasidirbau. Kai pirmą dviaukštį pasistatėm ir pardavėm – dvidešimt pirmą volgą nusipirkom, tada retas dalykas buvo. Ir vėl kitą namą statėme. Kiek valiojome – tiek dirbome. Vieną savo namą vaikams atidavėme, patys į bakūžę išėjome. O pinigų niekada nelaikėme. Dar pinigo nepaėmę sukome galvą, kur jį praleisti. Kas iš to taupumo? Vieno mano draugo žmona pasimirė, o tas rado ant aukšto kupery jos paslėptus 70 tūkstančių rublių. Ir kas iš to, dabar jie jau tik kolekcijai tinka... Tam, kas taip taupo, sakau, kad geriau tegu žiūri į gražių merginų nuotraukas. O ko į tą pinigą žiūrėti, jį naudoti reikia! Neturi kur dėti? Skaniai valgyk, vaikui duok ar gerą mašiną nupirk – tai dar ir tave pavėžins. Jei vaikų neturi, tai kaimynams balių padaryk. Ir pačiam bus smagu pažiūrėti, kaip kiti šoka!“ – savo filosofiją dėstė žmogus.




Bus keturių variklių

Smagiai besikalbėdami prisimename, nuo ko pradėjome pokalbį – taigi nuo lėktuvo, naujausio Juozo darbo. Vyras jį gamino prieš akis jokio pavyzdžio neturėdamas, tik pasipaišęs eskizą.

„Prisimenu, kaip kukurūznikai atrodė, kur trąšas barstydavo – tiek ir užtenka“, – kalbėjo J. Vieraitis.

1, 50 m ilgio lėktuvas sukniedytas iš aliuminio. Jį vyras darė gal tris savaites. Kai nusibosdavo, dirbdavęs tik iki pietų: vis tiek, anot Juozo, žmona pensijos nepakels...

Vis dėlto meistras savo kūriniu dar nėra visiškai patenkintas, mat... nežiba uodega.

Pasirodo, į skraidyklę J. Vieraitis įtaisė generatorių. Tokiu pat principu, su sparnų sukamu generatoriumi, prieš kelis dešimtmečius Juozas jau buvo pagaminęs lėktuvą – tada lemputės švietė ir uodegoje, ir kabinoje, ir dar ant sparnų.

„Gal reikės nusikelti ir žiūrėti, kur bėda. O paskui darysiu dar vieną, didesnį. Mačiau per televizorių, kad į Vilnių skrenda toks lėktuvas, bet kad parodo tik prabėgom, nelabai spėju įsižiūrėti. Tiktai anas dviejų variklių, o mano bus geresnis, keturmotoris! Skraidins daugiau keleivių, man uždarbis bus geresnis“, – šmaikštavo nagingas vyras.






Publikuota: 2020-08-20 08:14:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai