„Santaka“ / Kelionėse po Lietuvą turistai ieško sveikatingumo / Turizmas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Turizmas

Dalinkitės:  


Kelionėse po Lietuvą turistai ieško sveikatingumo


Vasarai persiritus į antrąją pusę Lietuvos turizmo informacijos centrų atstovai sako pastebintys, kad šiemet ne tik daugiau keliaujančiųjų po Lietuvą, bet ir ieškančiųjų gamtos, autentiškumo, ne tik pramogų, bet ir naudos sveikatai. Daugelis šalies turizmo informacijos centrų kartu su „Eurovaistine“ parengė „Sveikos vasaros“ lankytinų vietų gidus.



Saulėtekiai ir maudynės

Iš kitų Lietuvos kraštų į mūsų rajoną atvykstantiems turistams „Sveika vasara“ siūlo kelias dešimtis „sveikuoliškų“ objektų. Rajono svečiams siūloma stebėti saulėtekį nuo Kaupiškių ar saulėlydį nuo Pavištyčio piliakalnių, basomis pasivaikščioti per smėlį Šešupės pakrantėje ar po žolę Vištyčio regioninio parko kalvomis ir kalvelėmis, per akmenis Tadarinės pėsčiųjų taku, kur kiekvienas akmuo turi energijos.

Taip pat siūloma pasimaudyti Vygrio, Beržinio ar Vištyčio ežeruose. Pastarasis vėjui pučiant banguoja tarsi jūra. Kviečiama atsigaivinti Vilkaviškio miesto aikštėje esančiame fontane ar mėgautis saulės voniomis Vilkaviškio paplūdimyje prie Paežerių ežero.

Galima pagrybauti Grigaičių miške ar pavaistažoliauti Vištyčio regioniniame parke. Pasigilinti į senosios žolininkystės tradicijas siūlo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, išragauti kavos pakaitalų – Jono Basanavičiaus gimtinė, įkvėpti gėlių kvapo – Ramoniškių kaimo bendruomenė natūralios kosmetikos gamybos edukaciniame užsiėmime, medaus kvapo – Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenė savo edukacinėse programose.





Alpakos ir jėgos atvarai

Sveikos gyvensenos mėgėjų visada laukia Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubas, galintis nuvesti pakvėpuoti Drausgirio miško oru po lietaus ar nupjautos žolės aromatu Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, kur galima atsigerti ir šaltinio vandens. Gižų kaimo bendruomenė siūlo išgerti liepų arbatos, Virbalio – išsikepti šviežios naminės duonos,

Ir tai dar ne visi „Sveikos vasaros“ pasiūlymai mūsų rajone. Ypatingų pojūčių turistai patirtų ganydami akis po Suvalkijos peizažą nuo Svirkalnio regyklos, o nusiplovę rankas Šventojo Šilelio šaltinėlio vandenyje Pavištytyje ilgai išliktų jauni.

Ypatingi potyriai laukia ir alpakų ūkyje glostant šilkinius šių gyvūnų kailius, apkabinant didžiausią Dabulevičių sodybos maumedį ar Paežerių ežere tramdant jėgos aitvarus. O norintiesiems lengvai sukarti gydytojų rekomenduojamus 10 tūkstančių žingsnių per dieną siūloma pasivaikščioti po Vilkaviškio miestą, apžiūrėti žydiškąją kultūrą menančius pastatus ir įsivaizduoti prieškaryje čia šurmuliavusias gatves, pilnas prekeivių.



Mažiau prabangos

Ignalinos rajono turizmo informacijos centro direktorė Marija Garejeva sakė, kad jų krašte šiemet turistai ypač dažnai teiraujasi, kur galima rasti dar nematytų pėsčiųjų takų, keliautojai ryžtasi ir ilgesniems maršrutams. Ji taip pat pastebėjo, kad žmonės pasiilgę autentiškų potyrių. „Dabar užsukę į turizmo informacijos centrus rečiau klausia įvairių restoranų ar prekybos centrų, žmonėms įdomiau, kur paragauti vietos ūkininkų produkcijos ir kitų gėrybių“, – pagrindines tendencijas akcentavo M. Garejeva.



Pasak Lazdijų turizmo informacinio centro direktoriaus Manto Sabaliausko, šiemet pastebima ir tai, kad sumažėjo prabangos ir patogumų noras, keliaujantieji po Lietuvą renkasi ir nakvynę palapinėje, daugiau ieško natūralumo, mažiau komforto. M. Sabaliauskas tikino, kad atviroje erdvėje esantys objektai didesnio lankytojų srauto sulaukia dar nuo karantino pradžios, kai žmonės, išvarginti buvimo namuose, norėjo rasti saugią vietą.

Žemaitijos krašte esančio Plungės turizmo informacijos centro vadybininkė Raminta Milašiūtė teigė, kad šiemet sulaukia daugiau vietinių turistų, kurie nori dar išsamiau sužinoti apie savo gimtąjį kraštą ir aplankyti mažiau žinomus objektus. „Atsirado daug vietinių turistų, kurie nori pamatyti ne tik žymiausias ir lankytinas, bet ir dar neatrastas, nepastebėtas vietas“, – mintimis dalijosi Plungės turizmo informacijos centro atstovė.



Padeda atrasti

Norintieji pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į gamtos grožį dažniausiai nuvyksta į Platelius, išsinuomoja dviračius ir išvažiuoja 24 km ilgio dviračių taku. Keliaudami aplanko muziejus, dvarus, parkus, pažintinius takus.

Turizmo informacijos centrų atstovai pastebėjo, kad šiemet dažniau teiraujamasi, ką sveiko ir autentiško galima paragauti, ko negalėtų rasti gyvendami didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, Dzūkijoje visi nori paragauti bandų, pagamintų iš vietinio ūkio bulvių, arbatų, kurios ruošiamos iš žolelių ir t. t.



Anot projekto „Sveika vasara“ sumanytojų, jų parengti gidai žmonėms padeda atrasti naujas vietas, kurios yra ne tik įsimintinos, bet ir sustiprina sveikatą.

Visus „Sveika vasara“ gidus galima rasti interneto svetainėje https://www.apie-euro vaistine.lt/sveika-vasara/, turizmo informacijos centruose ir „Eurovaistinėse“.



Parengta pagal pranešimus spaudai



Publikuota: 2020-08-13 09:19:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai