Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

---

Vasara vaikams – ne tik aktyvių pramogų sezonas. Sykiu tai metas, kai jie dažnai patiria traumų. Šiuo laiku gydytojai traumų suskaičiuoja dvigubai daugiau nei šaltuoju sezonu. Traumų būtų mažiau, jei tėvai su vaikais aptartų saugaus elgesio taisykles ir jų laikytųsi.

Lūžta, plyšta

Atšilus vaikai aktyviai važinėja dviračiais, riedučiais, lankosi batutų parkuose, naudojasi treniruokliais. Vasara – darbymetis ortopedams-traumatologams. Šiuo laiku traumos sudėtingesnės, registruojama daugiau sunkių lūžių, kuriuos gydyti reikia operacijos. Dažniausios vaikų traumos yra patempimai, raiščių plyšimai, pirštų, dilbio kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai.

Dažniausiai vaikai susižaloja pečių lanką ir rankas (apie 28 tūkst. atvejų per metus), klubus ir kojas (apie 22 tūkst. atv.), galvą (16, 5 tūkst. atv.).

Šią vasarą už vaiko patirtą traumą vidutiniškai išmokami 187 Eur. Vaikų traumos brangsta. Pernai vasarą buvo išmokama vidutiniškai 162 Eur, 2018 m. – 143 Eur.



Šalmai ir atsargumas

Pastarųjų metų tendencija – batutų bei elektrinių paspirtukų traumos. Tokie nutikimai neretai baigiasi rankų ir kojų lūžiais, smegenų sukrėtimu.

Traumos, patirtos važinėjant dviračiu, riedlente, taip pat yra vienos dažniausių. Vaikai taip pat susižeidžia žaisdami krepšinį, futbolą, kitus žaidimus su kamuoliu, bėgiodami ar net supdamiesi ant sūpynių.

Dažnai traumas lemia didelis vaikų judrumas ir aplinkybės, pvz., dviese bėgdami paimti kamuolio jie susitrenkia galvomis ar žaisdami futbolą nugriuvę pasitempia raiščius. Kai kuriais atvejais trūksta ir sąmoningo saugojimosi, atsargumo, pvz., važiuojant dviračiais. Šalmus dėvinčių vaikų gatvėse matyti jau daugiau, tačiau toli gražu dar ne visi juos segi – o juk nėra geresnės apsaugos nuo galvos traumos nukritus nuo dviračio. Vaikai dažnai važiuoja dviračiais nesilaikydami rankomis. Užtenka menkiausio akmenuko ar kelio nelygumo, ir dviratis gali susvyruoti, o dviratininkas – nukristi ir susižaloti. Dėl to važiuojant dviračiu, riedučiais ar riedlente vaikams rekomenduojama dėvėti kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, sumažinančias traumos tikimybę. Būtina pasirinkti saugų greitį ir šiomis priemonėmis važinėtis tam skirtose vietose.



Į batutą – po vieną

Apie batutų keliamą pavojų nuolat kalba medikai. Dažniausiai traumos patiriamos dėl to, kad ant batuto vienu metu šokinėja keli vaikai, jie atsitrenkia vienas į kitą. Itin pavojinga šokinėti ant batutų, neturinčių apsauginių tinklo sienelių.

Yra paskaičiuota, kad trys ketvirtadaliai visų nelaimingų atsitikimų ant batutų įvyksta tada, kai šokinėjama su draugais. Vis dėlto ant batuto vaikai retai lipa po vieną, nes keliese smagiau. Būtina suvokti, kad tai ir kelis kartus pavojingiau.

Labai svarbu, kad suaugusieji su savo atžalomis aptartų saugaus elgesio aktyviai pramogaujant taisykles ir kad vaikai jų laikytųsi.



Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---