|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Problema
|
|
|
Marijampolės apskritis patenka tarp tų, kurioje daugiausiai darbo ieškančių gyventojų neturi skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys.
Liūdna statistika
Marijampolės apskrityje daugiau kaip dviem trečdaliams darbo ieškančių asmenų – 70, 3 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Palyginti su praėjusiais metais, situacija šiek tiek pagerėjo – 2019-aisiais skaitmeninių žinių trūko 75, 7 proc. apskrities bedarbių.
Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Marijampolės apskritis yra 9-oje vietoje lyginant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.
Iš apskrities geriausia situacija yra Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta atitinkamai 61, 8 proc. ir 64, 3 proc. bedarbių. Marijampolės savivaldybėje įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis, palyginti su 2019 metais – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu – 17, 8 proc.
Tuo tarpu Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse su skaitmeniniais bedarbių įgūdžiais susijusi situacija yra prasčiausia. Čia šių įgūdžių neturi atitinkamai 85, 5 proc. ir 82, 9 proc. bedarbių ir tai yra vieni prasčiausių rezultatų šalyje.
Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais Lietuvoje gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskričių bedarbiai, o prasčiausia padėtis yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56, 4 proc. darbo ieškančių asmenų.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sakė ji.
Darbdaviai reikalauja
Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.
„Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė – organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys, ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas“, – pabrėžė I. Balnanosienė.
Nemokami kursai
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jos skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“, – pastebėjo L. Križinauskienė.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė sakė, kad visi norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt, tuo pasidomėti paskambinę į artimiausią biblioteką arba bendruoju tel. 8 616 04 549. Projekto svetainėje pateikiama išsami informacija apie mokymų temas, aktualijas, tad kiekvienas gali išsirinkti tai, kas jam labiausiai naudinga.
Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. šalies gyventojų. O bibliotekose gyventojus moko ne tik lektoriai, bet konsultuoja ir e. skautai, 14–29 m. jaunuoliai, kurių jau beveik 1450.
Lina KRASAUSKIENĖ
Marijampolės apskritis patenka tarp tų, kurioje daugiausiai darbo ieškančių gyventojų neturi skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys. |
Marijampolės apskrityje daugiau kaip dviem trečdaliams darbo ieškančių asmenų – 70, 3 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Palyginti su praėjusiais metais, situacija šiek tiek pagerėjo – 2019-aisiais skaitmeninių žinių trūko 75, 7 proc. apskrities bedarbių.
Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų Marijampolės apskritis yra 9-oje vietoje lyginant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.
Iš apskrities geriausia situacija yra Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta atitinkamai 61, 8 proc. ir 64, 3 proc. bedarbių. Marijampolės savivaldybėje įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis, palyginti su 2019 metais – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu – 17, 8 proc.
Tuo tarpu Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse su skaitmeniniais bedarbių įgūdžiais susijusi situacija yra prasčiausia. Čia šių įgūdžių neturi atitinkamai 85, 5 proc. ir 82, 9 proc. bedarbių ir tai yra vieni prasčiausių rezultatų šalyje.
Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais Lietuvoje gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskričių bedarbiai, o prasčiausia padėtis yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Visoje Lietuvoje skaitmeninio raštingumo įgūdžių nepakanka vidutiniškai 56, 4 proc. darbo ieškančių asmenų.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sakė ji.
Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.
„Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė – organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys, ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas“, – pabrėžė I. Balnanosienė.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojų. „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jos skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e. paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e. bankininkyste, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau“, – pastebėjo L. Križinauskienė.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė sakė, kad visi norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt, tuo pasidomėti paskambinę į artimiausią biblioteką arba bendruoju tel. 8 616 04 549. Projekto svetainėje pateikiama išsami informacija apie mokymų temas, aktualijas, tad kiekvienas gali išsirinkti tai, kas jam labiausiai naudinga.
Iš viso projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. šalies gyventojų. O bibliotekose gyventojus moko ne tik lektoriai, bet konsultuoja ir e. skautai, 14–29 m. jaunuoliai, kurių jau beveik 1450.
Lina KRASAUSKIENĖ
Publikuota: 2020-08-03 09:18:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|