|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Pastaruoju metu laikyti karves tampa nuostolinga.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Rajone sparčiai mažėja pieno gamintojų. Praėjusią savaitę su paskutinėmis karvėmis atsisveikino dviejų ūkių savininkai.
Nematė išeities
Šio mėnesio pradžioje Vilkaviškio rajone buvo 1061 ūkininkas, kuris laikė 5878 karves. Pernai tuo pačiu metu laikytojų buvo beveik pusantro šimto, o karvių – beveik 600 daugiau nei dabar. Nuo 2013 m. iš pienininkystės sektoriaus pasitraukė net 1199 mūsų krašto žemdirbiai, kurie atsisakė 3529 karvių. Deja, šie skaičiai ir toliau didėja.
Karvių skaičius masiškai mažėja ne tik mūsų rajone. Šiemet visoje Lietuvoje jų laikoma net 17 tūkst. mažiau nei prieš metus.
Jau rašėme, kad šio mėnesio pradžioje iš pienininkystės sektoriaus pasitraukė didžiausias Vilkaviškio rajono pieno gamintojas – Pūstapėdžių kaimo ūkininkas Arvydas Šlivinskas. Jis pardavė 90 galvijų bandą. Praėjusią savaitę jo pėdomis pasekė dar du mūsų krašto žemdirbiai – Degučiuose (Keturvalakių sen.) gyvenantis Rimantas Brazaitis bei Sūdavos kaimo (Klausučių sen.) ūkininkė Lina Frankenmoell.
Iš R. Brazaičio ūkio iškeliavo 66 raguočiai: 54 melžiamos karvės ir 12 telyčių. Ūkyje beliko keletas mažų veršelių, kuriuos šiek tiek paauginęs vyras taip pat ketina parduoti.
„Sprendimas brendo jau kurį laiką. Pastaruoju metu už litrą pieno gaudavau vos po 20 centų, o tai manęs visiškai netenkino. Pieno ūkis nešė vien nuostolius. Kai per karantiną kainą dar labiau sumažino, nusprendžiau daugiau nebekentėti. Buvo labai gaila atsisveikinti su gyvuliais, tačiau kitos išeities nemačiau“, – pripažino R. Brazaitis.
Galima sakyti, kad jis nuo mažens augo karvių ūkyje, nes šiuos galvijus laikė jo tėvai. Kai prieš 13 metų į amžinybę pasitraukė Rimanto tėtis, ūkio vadžias jis perėmė į savo rankas. Vyras tikrai nebūtų galvojęs apie pasitraukimą iš pienininkystės, jei ne nesibaigiančios šio sektoriaus problemos.
„Priėjau tą ribą, kai būtų tekę atnaujinti melžimo ir kitą įrangą, o tai reikalauja nemažų investicijų. Nenorėjau lįsti į skolas ar prisiimti tam tikrų įsipareigojimų. Gaila, kad tokia valstybės politika. Manau, jog mano keliu pasuks dar ne vienas pieno gamintojas“, – prognozavo Degučių kaimo ūkininkas.
Jis teigė ganyklas užarsiantis ir jų vietoje pasėsiantis javus. Iš viso vyras valdo per 400 ha žemės, tad neabejoja, kad ir be gyvulių jo ūkis nepražus. Labiausiai jam gaila trijų gyvulių ūkio darbuotojų – dviejų melžėjų ir šėriko, kurie likvidavus karvių bandą neteko darbo.
Išlydėjo su ašaromis
R. Brazaičio galvijai iškeliavo į vieną Lenkijos ūkį. Kaimyninės šalies žemdirbiams savo karves pardavė ir Sūdavoje gyvenanti L. Frankenmoell. Moteris atsisakė 15 piendavių.
„Iki liepos už pieną gaudavau vos po 16 centų, o po to kainą pakėlė vienu centu. Su tokiomis sąlygomis taiksčiausi ne vienus metus, tačiau išeities rasti taip ir nepavyko. Pastaruoju metu pieno ūkis apskritai pradėjo nešti vien nuostolius, o norint padengti skolas net reikėdavo naudoti už vaikus gaunamus pinigus. Nors mūsų banda nebuvo didelė, bet mums jos užteko. Karves išlydėjau su ašaromis akyse. Galima sakyti, kad su jomis užaugau. Tėvai visada laikė bent 12–17 karvių, o nuo 2007-ųjų jau aš perėmiau iš jų ūkį. Niekada nevengiau sunkaus darbo. Nesibodėjau mėžti mėšlą, nebuvo sunku ir kasryt anksti keltis bei eiti pas galvijus. Kažkada jau buvome priversti atsisakyti kiaulių, tačiau jų nebuvo taip gaila, kaip karvių“, – tikino L. Frankenmoell.
Moteris teigė dar negalinti susitaikyti su mintimi, kad jos tvartai ir ganyklos ištuštėjo. Ji apgailestavo, kad mūsų šalyje žemės ūkis pamažu naikinamas, nors kaimyninėse valstybėse stebimi visai kitokie pavyzdžiai. Ten ūkininkai labiau gerbiami, o jiems už parduodamą produkciją mokami motyvuojantys atlyginimai.
„Greičiausiai teks eiti į Užimtumo tarnybą ir bandyti įsitraukti į darbo rinką. Deja, bet mūsų šalyje labiau vertinami bedarbiai, nei tie, kurie bando visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Ji sakė, jog už parduotas karves gauti pinigai pirmiausiai bus skirti skoloms grąžinti, kurios ūkyje susidarė dėl pernelyg mažų pieno supirkimo kainų.
Dalis likusios sumos greičiausiai bus panaudota dar labiau išplėsti jau turimų mėsinių galvijų bandą. Šiuo metu Sūdavos kaimo gyventojos ūkyje ganosi apie pusšimtį šių raguočių.
Anot sūdaviškės L. Frankenmoell, pakeisti ūkio paskirtį būtų gana sunku, nes jos valdomų žemių plotai siekia vos 20 ha.
Rajone sparčiai mažėja pieno gamintojų. Praėjusią savaitę su paskutinėmis karvėmis atsisveikino dviejų ūkių savininkai. |
Šio mėnesio pradžioje Vilkaviškio rajone buvo 1061 ūkininkas, kuris laikė 5878 karves. Pernai tuo pačiu metu laikytojų buvo beveik pusantro šimto, o karvių – beveik 600 daugiau nei dabar. Nuo 2013 m. iš pienininkystės sektoriaus pasitraukė net 1199 mūsų krašto žemdirbiai, kurie atsisakė 3529 karvių. Deja, šie skaičiai ir toliau didėja.
Karvių skaičius masiškai mažėja ne tik mūsų rajone. Šiemet visoje Lietuvoje jų laikoma net 17 tūkst. mažiau nei prieš metus.
Jau rašėme, kad šio mėnesio pradžioje iš pienininkystės sektoriaus pasitraukė didžiausias Vilkaviškio rajono pieno gamintojas – Pūstapėdžių kaimo ūkininkas Arvydas Šlivinskas. Jis pardavė 90 galvijų bandą. Praėjusią savaitę jo pėdomis pasekė dar du mūsų krašto žemdirbiai – Degučiuose (Keturvalakių sen.) gyvenantis Rimantas Brazaitis bei Sūdavos kaimo (Klausučių sen.) ūkininkė Lina Frankenmoell.
Iš R. Brazaičio ūkio iškeliavo 66 raguočiai: 54 melžiamos karvės ir 12 telyčių. Ūkyje beliko keletas mažų veršelių, kuriuos šiek tiek paauginęs vyras taip pat ketina parduoti.
„Sprendimas brendo jau kurį laiką. Pastaruoju metu už litrą pieno gaudavau vos po 20 centų, o tai manęs visiškai netenkino. Pieno ūkis nešė vien nuostolius. Kai per karantiną kainą dar labiau sumažino, nusprendžiau daugiau nebekentėti. Buvo labai gaila atsisveikinti su gyvuliais, tačiau kitos išeities nemačiau“, – pripažino R. Brazaitis.
Galima sakyti, kad jis nuo mažens augo karvių ūkyje, nes šiuos galvijus laikė jo tėvai. Kai prieš 13 metų į amžinybę pasitraukė Rimanto tėtis, ūkio vadžias jis perėmė į savo rankas. Vyras tikrai nebūtų galvojęs apie pasitraukimą iš pienininkystės, jei ne nesibaigiančios šio sektoriaus problemos.
„Priėjau tą ribą, kai būtų tekę atnaujinti melžimo ir kitą įrangą, o tai reikalauja nemažų investicijų. Nenorėjau lįsti į skolas ar prisiimti tam tikrų įsipareigojimų. Gaila, kad tokia valstybės politika. Manau, jog mano keliu pasuks dar ne vienas pieno gamintojas“, – prognozavo Degučių kaimo ūkininkas.
Jis teigė ganyklas užarsiantis ir jų vietoje pasėsiantis javus. Iš viso vyras valdo per 400 ha žemės, tad neabejoja, kad ir be gyvulių jo ūkis nepražus. Labiausiai jam gaila trijų gyvulių ūkio darbuotojų – dviejų melžėjų ir šėriko, kurie likvidavus karvių bandą neteko darbo.
R. Brazaičio galvijai iškeliavo į vieną Lenkijos ūkį. Kaimyninės šalies žemdirbiams savo karves pardavė ir Sūdavoje gyvenanti L. Frankenmoell. Moteris atsisakė 15 piendavių.
„Iki liepos už pieną gaudavau vos po 16 centų, o po to kainą pakėlė vienu centu. Su tokiomis sąlygomis taiksčiausi ne vienus metus, tačiau išeities rasti taip ir nepavyko. Pastaruoju metu pieno ūkis apskritai pradėjo nešti vien nuostolius, o norint padengti skolas net reikėdavo naudoti už vaikus gaunamus pinigus. Nors mūsų banda nebuvo didelė, bet mums jos užteko. Karves išlydėjau su ašaromis akyse. Galima sakyti, kad su jomis užaugau. Tėvai visada laikė bent 12–17 karvių, o nuo 2007-ųjų jau aš perėmiau iš jų ūkį. Niekada nevengiau sunkaus darbo. Nesibodėjau mėžti mėšlą, nebuvo sunku ir kasryt anksti keltis bei eiti pas galvijus. Kažkada jau buvome priversti atsisakyti kiaulių, tačiau jų nebuvo taip gaila, kaip karvių“, – tikino L. Frankenmoell.
Moteris teigė dar negalinti susitaikyti su mintimi, kad jos tvartai ir ganyklos ištuštėjo. Ji apgailestavo, kad mūsų šalyje žemės ūkis pamažu naikinamas, nors kaimyninėse valstybėse stebimi visai kitokie pavyzdžiai. Ten ūkininkai labiau gerbiami, o jiems už parduodamą produkciją mokami motyvuojantys atlyginimai.
„Greičiausiai teks eiti į Užimtumo tarnybą ir bandyti įsitraukti į darbo rinką. Deja, bet mūsų šalyje labiau vertinami bedarbiai, nei tie, kurie bando visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Ji sakė, jog už parduotas karves gauti pinigai pirmiausiai bus skirti skoloms grąžinti, kurios ūkyje susidarė dėl pernelyg mažų pieno supirkimo kainų.
Dalis likusios sumos greičiausiai bus panaudota dar labiau išplėsti jau turimų mėsinių galvijų bandą. Šiuo metu Sūdavos kaimo gyventojos ūkyje ganosi apie pusšimtį šių raguočių.
Anot sūdaviškės L. Frankenmoell, pakeisti ūkio paskirtį būtų gana sunku, nes jos valdomų žemių plotai siekia vos 20 ha.
Publikuota: 2020-08-03 08:54:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|