„Santaka“ / Kačių ir paukščių šėrimas patinka ne visiems daugiabučių gyventojams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-07-30 16:53

Dalinkitės:  


Paukščius lesinti – smagi pramoga, tačiau verta pasidomėti, ar Savivaldybės taisyklės tai daryti leidžia.

Autorės nuotr.


Kačių ir paukščių šėrimas patinka ne visiems daugiabučių gyventojams

Eglė MIČIULIENĖ


Joks sąmoningas žmogus nepasakys, kad mylėti ir globoti gyvūnus yra blogai. Tačiau visur yra savos taisyklės, ir meilė gyvūnams neturėtų pyktis su sveiku protu.



Senjoroms – nė motais

„Norėčiau paklausti, ar mūsų savivaldybėje leidžiama prie daugiabučių šerti benames kates ir kirus? Kiemas jau virto atliekų sąvartynu, kirai dergia ant langų, mašinų, bet mūsų senjoroms tai – nė motais. Žinau, kad kitose savivaldybėse už tai numatytos baudos. Kur kreiptis?“ – klausė neseniai į redakciją elektroninį laišką parašęs vilkaviškietis.

Tiesą sakant, skundo dėl kirų sulaukėme pirmą kartą, bet dėl kačių, šunų, balandžių šėrimo vilkaviškiečiai kreipėsi jau ne sykį.

„Šerti valkataujančius gyvūnus, kad jie veistųsi ir plėstų benamių armiją – visai neprotinga. Aplink namus pritupinėta, kieme pajuodusių dešrigalių primėtyta, jau net tie beglobiai neėda. Jei taip myli tą katę – tai neškis namo, sterilizuok ir augink“, – visai neseniai dėstė gatvėje sutikta vieno daugiabučio gyventoja.

Tačiau visos problemos turi dvi puses. Benamiai gyvūnai teršia aplinką, platina ligas, betgi negali ramiai žiūrėti į alkaną slampinėjantį padarą – ir geraširdės močiutės ne tik neša dešrą iš šaldytuvo, bet ir nuperka gyvūnams specialaus pašaro.




Taisyklėse numatyta

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis priminė, kad šiuo metu galioja dar 2013 m. priimtos Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Jų 48 punkte išdėstyti ir benamių kačių šėrimo reikalavimai: „Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).“

Kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu užrašu, parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad katės galėtų netrikdomos paėsti.

„Kol kas tokių vietų mūsų rajone nustatyta nėra, nes niekas tokio noro neišreiškė. Jei kas nors pasiryžęs šerti beglobius gyvūnus, turi kreiptis į Savivaldybę, tuomet nustatytume konkrečią vietą, už kurios priežiūrą būtų atsakingas konkretus asmuo. Kituose miestuose tokiais dalykais užsiima gyvūnų mylėtojų draugijos – pas mus tokios nėra, – kalbėjo ekologas. – Tačiau reikia suprasti ir kitus žmones. Savoje valdoje gali daryti, ką nori, o prie daugiabučių teritorija – bendra, ir privalai atsižvelgti į kaimynų norus.“




Išveža į Marijampolę

Žinoma, labiausiai reikėtų pasirūpinti beglobių gyvūnų sterilizacija – tai vienintelis būdas mažinti valkataujančių keturkojų plitimą. Pavyzdžiui, Vilniaus gyvūnų globos namai jau aštuntus metus vykdo benamių kačių sterilizacijos programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“.

Deja, mūsų Savivaldybėje tokia veikla niekas neužsiima. Sulaukus gyventojų skundų apie valkataujančius šunis ar kates iškviečiami Marijampolėje esančios gyvūnų prieglaudos darbuotojai, jie keturkojus sugaudo bei išsiveža.

„Maždaug prieš mėnesį nuo daugiabučių kiemų Kęstučio ir Gedimino gatvėse buvo paimtos septynios katės. Du kartus išardėme iš čiužinių, skudurų, dėžių padarytus guolius. Dabar vėl gavome žinią, kad Kęstučio gatvėje po vienu balkonu padarytas kačių „viešbutis“. Taip savotiškai žmonės tuos gyvūnus myli“, – pasakojo Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas.

Beglobius keturkojus surinkę marijampoliečiai juos paskiepija, karantinuoja, o vėliau įstaigos savanoriai per skelbimus mėgina rasti gyvūnams tikruosius šeimininkus, kurie juos laikytų ne po balkonais, o namuose ar nuosavuose kiemuose.



Kitur jau ir baudžia

Kalbant apie laukinių paukščių šėrimą, jis jokiais rajono Savivaldybės reglamentais nenustatytas. Tiesa, kaip ir minėjo „Santakos“ skaitytojas, kai kur tokie reikalavimai jau įteisinti arba bent jau apie tai diskutuojama.


Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jau prabilo apie poreikį reglamentuoti draudimą lesinti laukinius paukščius. Mat gyventojai užpylė valdininkus skundais dėl kaimynų, kurie pro balkonus, langus mėto batonus ir taip vilioja kirus, varnas, o šie apdergia butų, balkonų langus, po kiemus išmėto šiukšles iš konteinerių.

Vilniuje už paukščių šėrimą jau taikomos baudos. Pernai vienas asmuo buvo nubaustas 15 eurų bauda už tai, kad lesino paukščius daugiabučio namo balkone ir ne šaltojo sezono metu, mat sostinės Savivaldybės patvirtintos nuostatos draudžia šerti bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtyti maistą per langus. Netgi numatyta, kad vandens paukščius galima lesinti tik vandens telkiniams pasidengus ledu, o kitus sparnuočius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą, tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės.



Naudos – nei žmonėms, nei paukščiams

Žmonės neturėtų pamiršti, kad laukiniai paukščiai yra gamtos gyventojai ir jų šerti tikrai nereikia, nebent gilią žiemą, kai pašaro susirasti neleidžia sniego pusnys ar užšalusių vandens telkinių ledas.

Ornitologai žmonių pomėgį ištisus metus maitinti paukščius netgi apibūdina kaip pražūtingą. Maitinant vandens paukščius, šie, užuot patys ieškoję tinkamų žiemaviečių, gali pasilikti ten, kur sąlygos žiemoti nėra tinkamos.

Be to, žmonės daro klaidą maitindami paukščius batonu ar duona. Tai nėra visavertis maistas sparnuočiams ir netgi gali sukelti rimtų virškinamojo trakto negalavimų.

Reikėtų suprasti ir tai, kad kai kurie paukščiai gali platinti ligas ir parazitus. Pagrindinės ligos, kuriomis gali užsikrėsti žmogus, yra balandžių, žvirblių nešiojama histoplazmozė, toksoplazmozė, ornitozė.

Taigi gamta – ne ūkininko tvartas, ir kol nėra reikalo – nesikiškime į sparnuočių gyvenimą, nešerkime jų ne bado metu, nes tai nei mums, nei paukščiams neduos jokios naudos.





Galerija: kačių „viešbutis“




Publikuota: 2020-07-30 16:53:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pasėlius deklaruojantiems ūkininkams neramu dėl ateities
* Žmonių iš globos namų poreikiai – kaip ir visų mūsų
* Aikštelių bėdos: tai ne vietoje, tai per didelė, tai privačioje žemėje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas