„Santaka“ / Laiko dovana Vištyčiui – uolūs bažnyčios tarnai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-07-30 16:36

Dalinkitės:  


XIX a. pastatytoje Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje tikintieji melsis minėdami miestelio 450 metų jubiliejų.

Autorės nuotr.


Laiko dovana Vištyčiui – uolūs bažnyčios tarnai

Toma BIRŠTONĖ


Šiemet Vištytis švenčia 450 metų jubiliejų. Šia proga jau nuo liepos vidurio miestelyje vyko ir dar bus įvairių kultūrinių ir sportinių renginių, sekmadienį suplanuotas jubiliejaus minėjimas. Esama ir išliekamąją vertę turinčios privačios iniciatyvos – vietiniai istorikai Juozas ir Genia Jurkynai parengė darbą, skirtą Vištyčio Švč. Trejybės parapijos istorijai.



Bažnyčios jubiliejui

Pernai Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia atšventė 190 metų jubiliejų. Tiesa, pirmieji maldos namai miestelyje buvo pastatyti XVI a. viduryje, tačiau juos nuniokojo Prūsijos kareiviai. Vėliau iškilo antroji medinė bažnyčia, kuri taip pat buvo sugriauta, ir tik 1829 m. pastatyta mūrinė, kuri stovi iki šių dienų.

Gražios sukakties proga Jurkynų šeima nusprendė pasidomėti, kiek kunigų darbavosi šioje parapijoje. Pradėję gilintis, įvairiuose šaltiniuose istorikai rado tik vienuolika čia gyvenusių dvasininkų.

„Negalėjome patikėti, jog per keletą amžių parapijoje tarnavo tik kiek daugiau nei dešimt kunigų, todėl informacijos pradėjome ieškoti istorinėje biogramų duomenų bazėje. Iš viso peržiūrėjome beveik tris tūkstančius šaltinių ir radome, jog nuo XVI a. vidurio, kai buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, iki šių dienų Vištytyje darbavosi daugiau nei šešios dešimtys kunigų“, – pasakojo Genia Jurkynienė.




Iškilios asmenybės

Įvairios negandos, sukilimai, karai nesunaikino gilaus parapijiečių tikėjimo, o Vištytyje tarnavusiems dvasininkams pavyko atstatyti ir puoselėti bažnyčią. Pasak istorikų Jurkynų, kiekvienas šioje parapijoje kunigavęs dvasininkas padėjo suprasti Dievo žodį, skleidė daug šviesos, mokė parapijiečius gyvenimo tiesų, o jeigu reikėdavo – ir pabardavo.

„Istorinėje duomenų bazėje pateikta daug įdomių detalių apie kiekvieną Vištyčio parapijoje dirbusį kunigą. Pavyzdžiui, kunigas Augustinas Vaišnoras dalyvavo 1863–1864 metų sukilime, už tai caro valdžios buvo nubaustas dvylikos metų katorga Sibire. Daugiau nei dešimtmetį Vištytyje praleidęs kunigas Adomas Šukvietis spaudos draudimo metais prisidėjo prie knygų platinimo ir buvo žymaus knygnešio Petro Mikalainio pagalbininkas“, – pasakojo G. Jurkynienė.



Ryšiai su partizanais

Po Antrojo pasaulinio karo prie aktyvios partizanų veiklos buvo prisijungęs Vištyčio kunigas Petras Balasevičius. Jis priklausė Tauro apygardos partizanų vadovybei, todėl nuo 1945-ųjų buvo priverstas slapstytis. Dvasininkas keletą kartų buvo šios apygardos kapelionas ir turėjo slapyvardį – jį vadino Grafu. Šis narsus kunigas, Tauro apygardos štabo narys, nepaisydamas pavojų lankė įvairių kuopų dalinius ir stiprino kovotojų dvasią, bunkeriuose ir slaptavietėse aukodavo šv. Mišias, klausydavo išpažinčių, suteikdavo Švč. Sakramentą.


Kunigas Petras Valatka išklausė daugiau nei keturiasdešimties partizanų išpažintis ir už tai buvo suimtas 1946 m. Dvasininką kaltino tuo, jog padėjo ginkluotam pogrindžiui, palaikė ryšius su partizanais. Už tai jis buvo nubaustas septynerių metų bausme pataisos darbų lageryje. Tikintieji bandė kunigą išgelbėti nuo lagerio, teigdami, kad Antrojo pasaulinio karo metais tuometė valdžia liepė visas Krasnasiolkos kaimo (Kaišiadorių r. sav.) šeimas išvežti dirbti į Vokietiją, tačiau tik P. Valatkos dėka tie gyventojai liko neišvežti. Vis dėlto žmonių užtarimas nepadėjo, 1946 m. kunigas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas penkeriems metams.



Baudė ir sovietai, ir naciai

Daug metų Lietuva gyveno sovietinėje priespaudoje ir visaip bandė išsivaduoti iš jos pančių. Pokario metais sovietų valdžios vykdyta ateistinė politika nesumenkino bažnyčios autoriteto visuomenės akyse. Daug ryžto ir ištvermės reikėjo sovietinio laikotarpio kunigams. Tuometės Lietuvos dvasininkai bandė tikintiesiems slapta perduoti Dievo žodį, nepaisydami fakto, kad už tai buvo griežtai baudžiami.

Kunigas Juozas Luckus buvo apkaltintas antisovietinėmis pažiūromis, o dvasininkas Jonas Rusinas buvo suimtas už antisovietinę agitaciją ir nubaustas: gavo dvidešimt penkerius metus pataisos darbų lageryje. Kunigas Jurgis Parancevičius nacių okupacijos metais buvo suimtas, kalinamas Tilžės kalėjime, o vėliau – Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje.




Išliekamoji vertė

Pasak istorikės G. Jurkynienės, Vištyčio parapijos ganytojai nuveikė daug darbų, o viena įsimintiniausių asmenybių – devyniolika metų Vištytyje praleidęs kunigas Kazys Montvila. Šis dvasininkas daugiausiai prisidėjo prie istorinio paveldo išsaugojimo. Jo iniciatyva Vištyčio–Pavištyčio–Kalvarijos kelių sankirtoje buvo pastatyta Švč. Marijos koplytėlė. Tuo periodu Šventasis šaltinėlis Šilelyje įgijo sakralinę reikšmę. Miestelio centrinėje aikštėje atkurtas Nepriklausomybės paminklas, o už kelių kilometrų esančio Rėčiūnų kaimo laukuose atsirado kryžių kalnelis.

Nepaisydamas sovietinės valdžios persekiojimų ir grasinimų, K. Montvila uoliai vykdė savo kunigiškas pareigas, mokė vaikus tikėjimo tiesų, kvietė jaunimą patarnauti šv. Mišiose.

„Kunigas Linas Dūkšta – labiausiai maldos namus atnaujinęs klebonas. Pasinaudojęs Europos Sąjungos lėšomis jis bažnyčią sutvarkė iš pagrindų: buvo atnaujinta elektros instaliacija, išlygintos ir nudažytos bažnyčios sienos, pakeisti langai. Dabar jo darbus tęsia kunigas Kęstutis Sprangauskas. Nors dvasininkas aptarnauja dvi parapijas – Gražiškių bei Vištyčio, jis suspėja visur. Per porą metų imtasi daug darbų. Pakeisti keli bažnyčios šviestuvai, varpo šerdis, pastatyti nauji suolai, atnaujinti liturginiai indai, o netrukus bus sutvarkyti ir bažnyčios bokšto langai“, – pasakojo G. Jurkynienė.

Vištyčio krašto patriotai, entuziastingi istorikai Jurkynai užsiminė apie tai, jog remdamiesi surinkta medžiaga norėtų išleisti metraštį, kad kiekvienas miestelio gyventojas ar pasidairyti atvyksiantis turistas galėtų leidinį pavartyti ir susipažinti su Švč. Trejybės parapija bei joje tarnavusiais kunigais.





Galerija: Vištyčio bažnyčia




Publikuota: 2020-07-30 16:36:55

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pasėlius deklaruojantiems ūkininkams neramu dėl ateities
* Žmonių iš globos namų poreikiai – kaip ir visų mūsų
* Aikštelių bėdos: tai ne vietoje, tai per didelė, tai privačioje žemėje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas