„Santaka“ / Širdžių džiaugsmo šventė Alvite – pašventinta bažnyčia / Religija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas jaunas darbuotojas nuolatiniam darbui (prižiūrėti ir tvarkyti sodybos aplinką bei joje gyventi). Tel. 8 633 22 410.
Galioja iki: 2020-08-13 08:15:48



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Religija

Dalinkitės:  


Naujosios bažnyčios alvitiečiai laukė beveik du dešimtmečius.

Ievos ŠLIVINSKIENĖS nuotr.


Širdžių džiaugsmo šventė Alvite – pašventinta bažnyčia

Birutė NENĖNIENĖ

Nuostabus saulėtas liepos 26-osios sekmadienis buvo puiki diena Alvite švęsti šv. Onos atlaidus ir naujos šios parapijos bažnyčios gimtadienį. Per Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį tai jau trečioji Vilkaviškio rajone iškilusi bažnyčia. 1998 m. rugpjūtį pašventinta Pilviškių parapijos bažnyčia, o 1998 m. liepos 11 d. – atstatytoji Vilkaviškio vyskupijos katedra.



Garbingos iškilmės

Alvito bažnyčios šventoriuje gausiai susirinkę istorinio įvykio liudininkai stebėjo iškilmių pradžią. Chorui giedant psalmę „Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam“, iškilminga dvasininkų procesija nuo senosios bažnytėlės artėjo prie naujosios bažnyčios centrinių durų.

Tuo metu vyskupas Rimantas Norvila pasveikino visus susirinkusiuosius su šia širdžių džiaugsmo diena ir palinkėjo naujuose Dievo namuose patirti jo artumą. Bažnyčią stačiusios „Archis“ bendrovės vadovas Jonas Urbonas simbolinį raktą įteikė vyskupui, o šis perdavė parapijos klebonui Vytautui Kajokui ir paprašė atrakinti duris. Pirmieji įžengę į šventovę vyskupas ir klebonas pakvietė užeiti visus tikinčiuosius.

Likusieji iškilmių ceremonijos transliaciją galėjo stebėti lauke įrengtame ekrane, iškilmių eigą komentavo prof. dr. kunigas Rimas Skinkaitis.

Po įžangos maldos vyskupas palaimino vandenį. Šiuo vandeniu, kuris primena Krikštą, Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis apšlakstė tikinčiuosius ir naujosios bažnyčios sienas. Simboliška, kad 2009 metais liepos 26 dieną vyskupui Juozui Žemaičiui šventinant būsimos Alvito bažnyčios pamatus, tuomet Vilkaviškio vyskupijos generalvikaro pareigas ėjęs A. Poniškaitis taip pat juos šlakstė šventintu vandeniu.

Po Žodžio liturgijos ir homilijos prasidėjo konsekravimo apeigos. Buvo giedama Visų Šventųjų litanija, kalbama konsekracijos malda. Ypatingu Krizmos aliejumi, kuris katedrose pašventinamas Didįjį ketvirtadienį prieš Velykas, vyskupas R. Norvila patepė altorių, o kardinolas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas A. Poniškaitis – keturis bažnyčios šonuose pritvirtintus kryželius.

Šie patepimai, kaip ir vėliau sekęs altoriaus ir visų susirinkusiųjų pasmilkymas bei kiti konsekracijos veiksmai, turi gilią liturginę prasmę. Po pašventinimo ir pasmilkymo altorius buvo parengtas aukos liturgijai: uždengtas staltiese, padėti liturginiai indai, gėlės, uždegtos žvakės ir šviesos visoje bažnyčioje. Po Komunijos apeigų kardinolas S. Tamkevičius pašventino tabernakulį, kuriame visuomet saugomas Švč. Sakramentas.

Iškilmių pabaigoje kardinolas S. Tamkevičius pašventino naujuosius vargonus. Po gausybės sveikinimų ir padėkų, vyskupo R. Norvilos palaiminimo vyskupai, kunigai, bažnyčios statytojai, mecenatas, garbingi svečiai pasirašė Alvito šv. Onos bažnyčios konsekravimo aktą. Pustrečios valandos trukusios konsekravimo iškilmės po pertraukėlės buvo papildytos perpus trumpesne dvasios atgaivos programa – pirmuoju naujųjų vargonų muzikos koncertu bažnyčioje.

Iškilmių metu galingai skambėjo dar tik šiai šventei susibūręs, naujomis jėgomis papildytas Alvito parapijos choras, kuriam dirigavo Aurika Kajokaitė, vargonais grojo marijampolietė Sidona Pudinskienė.



Svečiai, sveikinimai, liudijimai

Be jau minėtų garbių svečių, neeilinėse iškilmėse dalyvavo per trisdešimt vyskupijos parapijų kunigų, Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Kęstutis Smirnovas, rajono savivaldybės vadovai, Lietuvos kariuomenės vadas generol. leit. Valdemaras Rupšys, Vilkaviškio rajono garbės pilietis Alfonsas Hopingas su grupe savo tautiečių.

Iškilmių metu išskirtinai daug kartų minėti ir pagerbti bendrovių „Teltonika“ ir „Archis“ darbuotojai, bažnyčios statytojai bei architektai Vilius, Rokas ir Jonas Urbonai. Daugiausia pagarbos, padėkos ir plojimų buvo skirta nacionaliniam ir Alvito bažnyčios mecenatui Arvydui Paukščiui bei jo žmonai Gražinai. Už didžiulę finansinę pagalbą jam rajono Savivaldybės tarybos sprendimu buvo suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas. Šventės metu tai liudijančias regalijas mecenatui įteikė rajono meras Algirdas Neiberka.

Parapijos klebonas Vytautas Kajokas sveikinimo ir padėkos žodžiais bei simbolinėmis prisiminimo dovanėlėmis – bažnyčios varpo kopijomis ir bažnyčios maketais – apdovanojo daugelį pagalbininkų, rėmėjų. Paprastumu, žmogiškąja šiluma besidalijantis mecenatas A. Paukštys bažnyčioje drąsiai paliudijo, kad savo gyvenime ypatingų malonių patyrė per tikėjimą Dievu ir maldą. Tad finansinė jo šeimos parama Balbieriškio ir Alvito bažnyčių statyboms yra tarsi votas – padėka Viešpačiui už savo gyvenimo istoriją.



Ieškojimų ir vilties keliu

Alvito parapija įkurta 1617 m. spalio 17 d. karaliaus Zigmanto Vazos fundacijos aktu. Pirmosios Alvito medinės bažnyčios statybą rėmė Paširvinčio seniūnė Ona Ketlerytė Radvilienė, todėl ir buvo pasirinktas Šv. Onos vardo titulas.

Po 200 metų, 1824-aisiais, buvo baigta antroji bažnyčia, anų laikų sąlygomis statyta du dešimtmečius. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ji buvo apgriauta ir 1921–1924 m. parapijiečių bei tuometinio klebono Petro Maslausko rūpesčiu atstatyta.

Tačiau 1944 metais Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ji buvo susprogdinta. Kadangi sovietinė valdžia neleido bažnyčios atstatyti, 76-erius metus tikintiesiems bažnyčią atstojo šventoriaus kampe stovinti Gauronskių koplyčia.

Po ilgų svarstymų, po 2004 metais vykusios vyskupo R. Norvilo vizitacijos po parapijos bendruomenes, parapijos pastoracinė taryba, norėdama, kad būtų pastatyta nauja bažnyčia, raštu kreipėsi į vyskupą. 2006 m. rugsėjo 25 d. vyskupas pasirašė dekretą, kuriuo pavedė klebonui V. Kajokui pradėti naujos bažnyčios statybą.

Prasidėjo naujas, viltingas etapas parapijos gyvenime. 2008 m. visuomenei pristatytas bažnyčios projektas, po metų pašventinti pamatai. Tačiau modernios bažnyčios statybas teko pristabdyti dėl lėšų trūkumo. 2013 m. projekto koregavimo darbų ėmėsi architektas Vilius Urbonas. Nuo 2015 m. statybos darbų ėmėsi Garliavoje įsikūrusi UAB „Mureka“, tačiau darbai vėl sustojo.

Tuo metu Jono, Viliaus ir Roko Urbonų įmonė „Archis“ atstatinėjo nuo gaisro nukentėjusią Balbieriškio bažnyčią. Po jos konsekracijos tepraėjus porai mėnesių, 2018 m. kovo 11-ąją, anot klebono V. Kajoko, stebuklingą dieną, į Alvitą atvyko Balbieriškio bažnyčios mecenatas A. Paukštys.

„Šventoriuje pamačiau krūvas sulytų plytų ir suvalkietiškai pagalvojau, kad reikia jas sunaudoti“, – kukliai pasakojo mecenatas. Po šio rėmėjo apsilankymo ir paramos darbai sparčiai pajudėjo. Jis statybų vykdytojams kėlė vieną sąlygą – kad dirbtų kokybiškai ir naudotų kokybiškas medžiagas, nes šventovė turi tarnauti ilgus šimtmečius.

Buvo pasirūpinta kokybiškomis medžiagomis iš Vokietijos, Italijos. O kokybiškai dirbo Balbieriškio bažnyčią ir ne vieną kleboniją, parapijos namus pastačiusi UAB „Archis“.

Parapijos klebonas V. Kajokas pastebėjo, kad bažnyčios statybų laiką parapijiečiai nuolatos lydėjo malda, aplankė daug šventų vietų, pasižvalgė po statomas ar neseniai pastatytas bažnyčias ir sėmėsi idėjų Alvito bažnyčios vidaus puošybai.



Istoriškumas ir modernumas

Architektas V. Urbonas pasistengė, kad bažnyčios erdvė šviestų, teiktų nusiraminimą ir sakralumą: šviesios sienos su vienu kitu į akis nekrintančiu ornamentu, tamsios spalvos sietynas, virš altoriaus tamsaus medžio kryžius, priderintos spalvos 208 vietų suolai. Kryžiaus Kristaus kančios autorius – parapijietis tautodailininkas Raimundas Blažaitis.

Klebono pageidavimu presbiterijoje, matomoje vietoje, įmūrytas senosios bažnyčios pamatų akmuo, o grindyse įkomponuota senosios bažnyčios grindų plytelė. Vienoje sienoje, kur bus pastatyta klausykla, sumūryta dešimt eilių plytų, paimtų iš senosios bažnyčios griuvėsių. Jos turi priminti ne tik istoriją, bet ir Dešimt Dievo įsakymų.

Bažnyčioje įrengtas modernus geoterminis šildymas, vėdinimo sistema.

Ateityje naujuosius maldos namus planuojama papuošti šv. Onos ir šv. Kazimiero paveikslais, Kryžiaus kelio stotimis.



Vargonai – kaip trauka

Liepos pradžioje į Alvitą atkeliavo vargonai. Juos montavo Vokietijos vargonų gamintojų kompanijos „Oberlinger GmbH“ meistrai. Šis instrumentas buvo pagamintas specialiai Alvito bažnyčiai. Jo aukštis – 5 metrai, bendras ilgis – 7 metrai. Vargonuose yra 1500 cinkuotų švilpiamųjų vamzdžių, jiems naudota ąžuolo mediena ir spalvinė gama pritaikyta prie bendro bažnyčios dekoro. Vargonai pagaminti iš 10 tūkstančių detalių.

2020 m. birželio 26 d. Vokietijoje, Windesheimo gamykloje, šiais vargonais grota bandomajame koncerte. Vargonuose nėra garsiakalbio ar kito garso stiprintuvo. Jie veikia tokiu pačiu principu, kaip ir žmogaus balsas, o aukščiausio lygio garso kokybė pasiekiama dėl kokybiškų medžiagų.

Šių vargonų galias sekmadienį Alvite pademonstravo įvairiose pasaulio šalyse koncertuojantis ir rengiantis meistriškumo koncertus atlikėjas Thorsten Mader. Vargonus ir kūrėjus bei koncerto programą pristatė Rokas Urbonas. Urbonų šeima su vargonų gamintojais iš Vokietijos susipažino per pomėgį muzikai. „Oberlinger GmbH“ vargonus gamino ir Balbieriškio bažnyčiai, tačiau Alvito vargonai dvigubai galingesni. Koncerte Alvito bažnyčioje dalyvavo ir vargonus gaminusios įmonės atstovai, atvyko Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.

Pirmasis koncertas palydėtas audringais plojimais. Tai teikia vilties, kad Alvito bažnyčia ateityje bus sakrali erdvė ir kultūriniams renginiams.







Galerija: alvitas





Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Medikai pirmenybę teiks tiesioginėms konsultacijoms
* Išaugo žmonių noras pažinti Lietuvą
* „Pasaka“ kuria pažinimą ir kūrybą skatinančią edukacinę aplinką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar namas, kuriame gyvenate, renovuotas?
Taip, pastatas atnaujintas.
Ne, nerenovuotas.
Renovacija vyksta.
Laukiame eilėje.
Mano namo renovuoti nereikia.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas sakinys „Kas nusimato programoje“?
Netaisyklingas. Veiksmažodžio numatyti sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jei veiksmas negali vykti savaime), pvz.: Kas nusimato ( numatoma, numatyta ) programoje? Nusimato oro atšilimas ( Numatoma, kad oras atšils).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas