|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Poezijos pavasaris
Jubiliejinio Mažojo poezijos pavasario laureatę Astą Kasnauskienę (centre) supa (iš kairės) skaitytojų prizą pelniusi Rasutė Kryževičienė ir diplomantės: Onutė Jasaitienė, Vaidutė Diržiuvienė ir Rima Ivanauskaitė.Deimantės JOČYTĖS nuotr. Laima VABALIENĖ
Neįprasta pavasarį švęsti... liepą. Bet tokie jau šie metai, kai gyvename koronaviruso diktuojamu ritmu. Ir susirinkusieji į jubiliejinę Mažojo poezijos pavasario šventę Vilkaviškio kultūros centre sėdosi saugiu atstumu, simbolinių dovanų gavo ne ką kitą, o poetės, auksarankės Vaidutės Diržiuvienės pasiūtą ir poezijos paukšte papuoštą kaukę. Neatsitiktinai ir šiemetinio rajono kūrėjų sambūrio leitmotyvu tapo alvitietės Onutės Jasaitienės eilėraščio eilutė: „Pavasaris gal kiek kitoks šiais metais, lakštingalos daina – tokia pati.“ Gegužę Mažojo poezijos pavasario dalyvių kūryba buvo spausdinta „Santakos“ laikraščio puslapiuose, renginyje skambėjo pačių autorių skaitoma. Eilėraščius supo šeimyninio Rimos ir Vaido dueto iš Bartninkų melodingos dainos, lydėjo sveikinimai ir padėkos. Jaunųjų skaitovų iš „Aušros“ gimnazijos – Kamilės Pacevičiūtės, Brigitos Grigaliauskaitės, Luko Rakausko – lūpomis nuskambėję posmai tarsi pravertė Mažojo poezijos pavasario istorijos lapus. Literatūrinės kompozicijos buvo parengtos iš visų buvusių laureatų eilėraščių. Į pačią Mažojo poezijos pavasario pradžią visus nukėlė buvusios ilgametės literatų klubo „Seklyčia“ vadovės Janinos Kurtinaitienės pasakojimas, kaip kartu su literatūriniam žodžiui neabejingais vyrais – Andriumi Damušiu, Gražvydu Gavėnu, Ričardu Makūnu – buvo sumanytas šis renginys, turėjęs skambėti kaip įžanga respublikiniam poezijos pavasariui, padėti atrasti naujų vardų, paskatinti kūrybai jau žinomus autorius, tiesiog poetiniu žodžiu sušildyti skaitytojų ir klausytojų širdis. 1991 m. gegužės 18 d. įvyko pirmoji Mažojo poezijos pavasario šventė. Tąkart į kvietimą joje dalyvauti atsiliepė aštuoniolika kūrėjų. Trys iš jų iki šiol nepraleido nė vieno poezijos pavasario. Tai Antosė Paulauskienė, Stasė Stačiulauskienė ir Janina Kurtinaitienė. Pirminiai Mažojo poezijos pavasario tikslai pasiteisino ir tokią savo misiją jis atlieka jau 30 metų, kas pavasarį po savo sparnu priglobdamas nemažą būrį rajono poetinio žodžio meistrų. Dalyvių skaičius kaskart kinta. Jų buvo ir per trisdešimt, ir per penkiasdešimt, ir arti šimto. Kiekvienais metai šią kultūrinę tradiciją augino, brandino, plėtė. Nuo 2008 m. Mažojo poezijos pavasario laureatą pagerbia ir rajono Savivaldybė, jam skirdama piniginį prizą. Laureatas kviečiamas savo poeziją skaityti respublikinio poezijos pavasario renginiuose. Poetinė žinia sklinda ir už rajono ribų. Šventėse dalyvavo svečių iš Kaliningrado, viešėjo Japonijos ambasadorė – skambėjo japoniškasis haiku, Vilniaus N. Rericho draugijos dėka gėrėjomės M. K. Čiurlionio ir N. Rericho reprodukcijų paroda bei kt. Tarmių metais savo poeziją kūrėjai skaitė dzūkiškai, žemaitiškai, aukštaitiškai, Šeimos metus liudijo renginyje dalyvavę šeimyniniai mėgėjų meno kolektyvai, 25-metis atšvęstas Etnografinių regionų metais, kai visi tarsi suvalkietiškoje stuboje buvo susodinti prie stalo su rugine duona ir medumi, su kanklių melodija ir liaudišku šokiu, savo posmais Mažasis poezijos pavasaris apkabino Lietuvą jos jubiliejaus metais... 20-asis renginys pirmą kartą peržengė įprastas Paežerių dvaro ar Vilkaviškio kultūros centro erdves ir persikėlė į svetingą J. Basanavičiaus gimtinę. Vėliau Mažasis poezijos pavasaris buvo pakviestas į Mildos ir Juozo Šalčiūnų sodybą Bartninkuose, labai nuoširdžiai sutiktas Karklinių kaimo bendruomenėje, puikų priėmimą ir šventę, kurioje buvo pristatytas ir rajono kūrėjų almanachas „Sūduvos neišsenkančios versmės“, surengė Pajevonio krašto žmonės. Visa tai liudija, kad poetiniu žodžiu dainuojantys gyvenimą kūrėjai randa kelią į kitų širdis. Mažasis poezijos pavasaris turi tą stebuklingą galią atrakinti paties kūrėjo širdį ir laisvėn paleisti žodžius, kuriuos tareisi rašęs tik sau. Tai patvirtino ir visus trisdešimtojo Mažojo poezijos pavasario dalyvius sveikindama Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, į renginį atėjusi kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistais Rita Vaščėgiene ir Artūru Blauzdžiūnu. Jie perdavė mero Algirdo Neiberkos pasirašytas padėkas. Už poetinio žodžio sklaidą ir brandumą, už rajono literatų kūrybinės veiklos puoselėjimą jos buvo skirtos Vidai Vosylienei, Antosei Paulauskienei, Vilijai Žalienei, Janinai Kurtinaitienei, Rasai Šlivinskienei ir Laimai Vabalienei. Savivaldybės atstovai atliko ir svarbiausiąją misiją – paskelbė jubiliejinio Mažojo poezijos pavasario laureatą. Poetinio žodžio meistriškumas, savitumas, individuali kūrybinė raiška šį titulą lėmė vilkaviškietei Astai Kasnauskienei. Šiemetinių diplomantų pavardes paskelbė literatų klubo „Seklyčia“ pirmininkė Rasa Šlivinskienė. Jais tapo Rima Ivanauskaitė, Onutė Jasaitienė ir Vaidutė Diržiuvienė. Skaitytojų prizas įteiktas Rasutei Kryževičienei. Kiekvienais metais savo nominantą renka ir rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Šį kartą jis savo simpatijas skyrė Irenai Šunokienei už svarbiausio gyvenimo įstatymo paskelbimą eilėmis – eilėraštį „Įstatymas – mylėti“. Sakoma, kad poezija tai kelias, kuris padeda atskleisti žmogaus dvasios turtus. Mažasis poezijos pavasaris jau trisdešimt metų kūrėjus ir literatūros gerbėjus veda tuo keliu.
Galerija: poezija
Publikuota: 2020-07-29 09:02:48 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Išdalyti „Gintarinių bičių“ apdovanojimai *Žemdirbių šventėje – padėkos ūkininkams ir ministrui * Policijos pareigūnai prie perėjų pažeidėjų netyko Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|