„Santaka“ / Vištyčio ežero tarša išjudino visas institucijas / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas jaunas darbuotojas nuolatiniam darbui (prižiūrėti ir tvarkyti sodybos aplinką bei joje gyventi). Tel. 8 633 22 410.
Galioja iki: 2020-08-13 08:15:48

Parduoda 8 a sklypą Paupio g. 38, Vilkaviškyje (150 m iki ežero, visi inžineriniai tinklai). Tel. 8 662 97 286.
Galioja iki: 2020-08-17 15:43:12

Dovanoja gražius 3 mėn. kačiukus. Tel. 8 615 34 429.
Galioja iki: 2020-08-21 12:57:32

Reikalingi žmonės skinti ir rinkti obuolius. Tel. 8 652 53 428.
Galioja iki: 2020-08-22 09:14:57



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Šiuo metu Vištyčio ežero vanduo švarus, jame maudytis pavojaus nėra.

Autorės nuotr.


Vištyčio ežero tarša išjudino visas institucijas

Eglė MIČIULIENĖ

Prasti maudyklių tyrimų rodikliai, žydintis vanduo, o galiausiai ir gyventojų užfiksuotas gamtos teršimas papiktino visuomenę. Kas kaltas, kad Suvalkijos pasididžiavimas – Vištyčio ežeras tampa nebesvetingas poilsiautojams?



Nebe pats švariausias

„Vištyčio ežeras – tai ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir, kas nepaprastai svarbu, – pats švariausias. Ne veltui Vištyčio ežeras dažnai vadinamas „Europos Baikalu“, – it susitarusios tą patį sakinį kartoja įvairios interneto svetainės.

Apmaudu, bet reikia pripažinti, kad informacija – gerokai senstelėjusi. Daug metų atliekami vienintelės oficialios Vištyčio maudyklos tyrimai nuolat parodo ežero vandenyje esant per didelį kiekį žarninių lazdelių ir enterokokų.

Žmonės nerimauja ir dėl dažnai žydinčio vandens. Mokslininkai teigia, jog pagrindinės medžiagos, skatinančios dumblių dauginimąsi ir vandens žydėjimą, yra fosforas bei azotas, kurie į aplinką patenka su teršalais – buitinėmis nuotekomis ir žemdirbystėje naudojamomis cheminėmis bei organinėmis medžiagomis. Kai prie to prisideda palankios klimato sąlygos – karšti ir ramūs orai – vanduo žydi dar intensyviau.



Kodėl niekas nesiaiškina?

„Daugybę metų vandens tyrimai yra blogi. Šitokio dydžio ežeras, o užterštumas randamas dažniau negu gerokai mažesniame Paežerių ežere, šalia kurio yra ir kolektyvinių sodų, gyvenamųjų namų. Bet faktą konstatuoja – ir toliau visi sėdi rankas sudėję. Ar bent kas pabandė aiškintis, iš kur ta tarša? Kitapus maudyklos yra dirbami laukai, juos ūkininkai tręšia mėšlu. Per laukus teka upelis – neabejoju, kad po lietaus viskas subėga į ežerą“, – kalbėjo į redakciją paskambinęs rajono gyventojas.

Kitas skaitytojas buvo įsitikinęs, kad vanduo teršiamas buitinėmis nuotekomis. „Vištytyje juk nėra nuotekų surinkimo sistemos. Pasidomėkite, kur jas deda poilsiavietės, gyventojai“, – siūlė vyriškis.

Žmonės stebėjosi, kodėl tiek metų vanduo tiriamas tik vienoje vietoje. Juk daugiau mėginių parodytų bendrą vaizdą, gal ir teršėjus rasti būtų paprasčiau. Be to, ir poilsiautojai žinotų, ar maudytis negalima visame ežere, ar tik vienoje maudykloje.



Sušaukė pasitarimą

Rajono maudyklų vandens tyrimai atliekami Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Kaune Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos užsakymu. Šiuo metu Savivaldybė neturi sveikatos priežiūros specialisto, tad jo funkcijas laikinai atliekantis vyr. civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris tvirtino, kad savivaldos prievolė – ištirti oficialias maudyklas, o Vištytyje tokia yra tik viena.

„Iš kur ta tarša – jau ne mūsų, o aplinkosaugos reikalas, jie turi dirbti savo darbą ir tikrinti be mūsų prašymo. Pažiūrėkite į poilsiavietes, kur matėte siurblinę ar nuotekų valymo įrenginius? Aš nemačiau! Ir nereikia visų šunų sukarti ant vietos savivaldos“, – suirzo R. Fišeris.

Pakalbinta Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė į keliamą problemą pažiūrėjo plačiau. Ji sukvietė pasitarti tiek atsakingus Savivaldybės asmenis, tiek vienintelį likusį rajono aplinkosaugininką Vitą Baką.

„Priėmėme sprendimą tyrimus paimti penkiose vietose: patvirtintoje maudyklėje, prie trijų poilsiaviečių ir vadinamajame vilų rajone. Taip pat nurodėme Vištyčio seniūnui maudyklėse pakabinti informaciją, kad šiuo metu rekomenduojama nesimaudyti. O Aplinkos apsaugos agentūrai surašėme raštą, kad patikrintų, ar ten veiklą vykdančios įmonės turi kvitus už išvežtas nuotekas“, – pasakojo D. Riklienė.



Rodė vieni į kitus

Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos viršininkas Gintaras Česaitis teigė, kad bakteriologinių vandens tyrimų (jie parodo žarninių lazdelių ir enterokokų kiekį) aplinkosaugininkų laboratorija apskritai neatlieka.

„Kaip gyventojai tvarko nuotekas, turi rūpintis ir baudas skirti Savivaldybė. Jos patvirtintose Gyvenamųjų vietovių ir švaros taisyklėse nurodyta, kad žmonės privalo turėti dokumentus už nuotekų išvežimą per paskutinius 12 mėnesių. Į mus iki šio atvejo dėl Vištyčio užterštumo niekas nesikreipė. Tačiau jei teigiate, kad tarša iki ežero gali atitekėti kažkokiu kanalu, užsakysime, kad mūsų laboratorijos specialistai paimtų iš jo mėginį. Kaip minėjau, bakteriologinių tyrimų nedarome, bet galime pažiūrėti organinę taršą. Taip pat pasidomėsime, kur išleidžia nuotekas prie ežero esančios poilsiavietės“, – sakė G. Česaitis.



Iš cisternos – į duobę

Taip jau sutapo, kad „Santakai“ pradėjus domėtis ežero tarša, kitą dieną internete pasirodė gyventojo užfiksuotas vaizdas, kaip laukuose iš cisternos į griovį pilamas neaiškios kilmės skystis. Nuotraukomis ir vaizdo medžiaga pasidalijęs žmogus teigia, jog kanalizacijos turinį buvusių fermų teritorijoje išpila vienos Vištyčio kaimo turizmo sodybos darbuotojas.

„Tai tęsiasi ne vienus metus, kiek man žinoma, bet iki šiol nebuvo galimybės to užfiksuoti“, – tokia gyventojo pateikta informacija yra interneto portale lrytas.lt. Pats verslininkas žurnalistams teigia, kad užfiksuoti vaizdai yra blefas.

Nuvažiavę į Vištytį apžiūrėjome žmogaus nufilmuotą vietą. Duobė, į kurią iš cisternos buvo pilami teršalai, nuo ežero yra maždaug kilometro atstumu. Rudame skystyje plūduriavo kažkokios atliekos, dvokė kanalizacijos smarvė. Buvo akivaizdu, kad kelias iki pat šios duobės yra intensyviai naudojamas.

Pila ir... pils?

Pakalbinti vietiniai gyventojai tvirtino, kad nuotekos į duobę vežamos daug metų.

„Bent kartą per savaitę – tikrai matome. Būna, kad negalime kieme šašlykų išsikepti, nes kai nuo tos pusės vėjas – viskas aplink prasmirsta. Kartais atvažiuoja traktoriai, kartais didelė mašina. Visi vietiniai tai žino, bet niekur nesikreipia, gal nenori problemų. Kas ir kieno nuotekas veža, mes nežinome. Bet kur iki šiol buvo seniūnas, regioninio parko direkcija, aplinkosauga? Tiesa, šią savaitę srutovežiai nebevažiuoja, gal teršėjai išsigando pasirodžiusios informacijos“, – kalbėjo dvi Vištyčio gyventojos.

Kitas sutiktas žmogus tik mojo ranka ir sakė esantis tikras, jog į aplinką patenka tiek įmonių, tiek gyventojų nuotekos, mat jų tiesiog nėra kur dėti, o paprastiems žmonėms išsikviesti atliekų tvarkytojus – per brangu.

Vyresnio amžiaus vištyčiokė svarstė, kad uždraudus pilti kanalizacijos turinį į šią duobę nieko gero nebus. Esą iki šiol nuotekos bent jau buvo pilamos vienoje vietoje, o dabar bijos jas ten vežti, tai naktį pilstys laukuose ir pakrūmėse.



Neturi kaip atsikratyti

Nors kalbinti gyventojai vienu balsu tvirtino, kad Vištyčio seniūnas negali apie tokius dalykus nežinoti, pats Bronislavas Polita būtent taip ir teigė – iki šiol apie tai negirdėjęs.

„Ten dar kolūkių laikais mesdavo nugaišusius gyvulius ir, kiek pasidomėjau, toje vietoje jokio nutekėjimo nėra. O kas ir ką ten pylė – nežinau. Kur gyventojai ar įmonės deda nuotekas – klauskite aplinkosaugos, aš netikrinu. Nepamirškime ir to fakto, kad keturi penktadaliai ežero priklauso Rusijos teritorijai. Kaip patikrinti, kas ten vyksta?“ – svarstė seniūnas.

Tiek B. Polita, tiek Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas teigė manantys, kad duobė, į kurią buvo pilamos nuotekos, su netoliese ežero link tekančiu kanalu nesusisiekia, nebent – per gruntinius vandenis.

Visgi blogiausia, anot abiejų valdininkų, kad Vištytyje nėra nuotekų sistemos. Miestelis kažkada buvo įtrauktas į mūsų rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektą, bet metams bėgant dėl per mažo gyventojų skaičiaus iš šio projekto išbrauktas.

„Aš siūliau daryti vietinius valymo įrenginius, į kuriuos žmonės suvežtų nuotekas, bet ši mintis įgyvendinta nebuvo. Blogai, juk 21 amžius, visi namuose turi tualetus. Kaimo žmogus ir taip nuskriaustas – iš jo atimta ambulatorija, policija, mokykla, jis neturi ir nuotekų surinkimo sistemos. Tai gal veža ir pila kur pakliuvo – kas ant savo žemės, kas ant svetimos... Be abejo, taip būti neturėtų. Galima skirti baudas, bet problemos tai neišspręs. Manau, reikėtų investuoti į nuotekų valymą“, – kalbėjo N. Paškauskas.



Užsakė vieną kartą

Artimiausia Vištyčiui nuotekų valykla yra Kybartuose, nuotekų išsiurbimo ir išvežimo paslaugą atlieka UAB „Kybartų darna“. Pasidomėjome, kiek kartų šiemet iš Vištyčio miestelio tokia paslauga buvo užsakyta. Bendrovės direktoriaus pavaduotoja Ramutė Jablonskienė mažumą pasvarsčiusi pasakė: „Nelabai daug... Šiemet – gal vieną kartą. Dar vienas šiuo metu užsirašęs į eilę“.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorių Ramūną Kašinską su tokiu klausimu tik prajuokinome. „Jei nesikviečia kybartiečių, negi manote, kad paslaugą užsisakys pas mus? Ne, mes sutarčių su Vištyčio gyventojais ar įmonėmis nesame sudarę“, – kalbėjo direktorius.

Tačiau išgirdus, kiek tokia paslauga kainuotų vežant nuotekas į Kybartus, juokinga nebuvo. „Vienas 3 kubinių metrų išvežimas – apie 70 eurų. Čia skaičiuojama ir darbuotojo darbas, ir nuotekų pristatymas į vandenvalą, ir kilometražas – viskas“, – sakė R. Jablonskienė.



Lauksime rezultatų

Ne vienas iš kalbintų pašnekovų teigė, kad visuose atokiuose Lietuvos kampeliuose, kur nėra buitinių nuotekų sistemos, rastume analogišką situaciją. Tik kitur nėra tokių didelių ir gražių ežerų, į kuriuos, virstančius žarnyno bakterijų veisyklomis, lipa maudytis mūsų pačių vaikai.

Šiuo metu dvi laboratorijos paėmusios vandens tyrimus skirtingose vietose. Aplinkosaugininkai aiškinasi, kur nuotekas deda prie ežero esančių poilsiaviečių savininkai. Klausimai pateikti ir Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui. Tad visų atsakymų bei tyrimų rezultatų lauksime, o sulaukę skelbsime spaudoje.

Daugelis prisimena atvejį, kai prieš penkerius metus buvo suputojusi Šešupė, masiškai išgaišo žuvys. Nors toje vietoje stovėjo skalbimo miltelius fasuojanti įmonė, tyrimas „nuskendo“ kartu su chemikalais – kaltų dėl upės taršos surasta nebuvo.

Tad labai norisi tikėtis, kad šįkart institucijų sujudimas duos kažkokių rezultatų. O liūdniausia bus, jei išsipildys vieno iš pašnekovų žodžiai: „Viskas aprims – ir bus kaip buvę. Kol nebus nuotekų tinklų, niekas nepasikeis – nepadės nei žiniasklaida, nei aplinkosauga...“





Galerija: vištytis





Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Matematikos egzaminas pakišo koją trečdaliui abiturientų
* Vaizdas nuo nenaudojamo statinio – lyg nuo apžvalgos bokšto
* Studentė užsiima kovos menais ir svajoja tapti pedagoge
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar namas, kuriame gyvenate, renovuotas?
Taip, pastatas atnaujintas.
Ne, nerenovuotas.
Renovacija vyksta.
Laukiame eilėje.
Mano namo renovuoti nereikia.



Kalbos patarimai

Etnostilius ar etno stilius?
„Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013, p. 238) teikiama: „etno... (gr. ethnos – tauta) – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su žmonėmis, tauta, visuomenės grupe.“ Todėl rašoma ne etno stiliu s , o etnostilius.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas