|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Pasibaigus karantino laikotarpiui regiono plėtros tarybos posėdžio dalyviai rinkosi Vilkaviškyje.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio rajono savivaldybės posėdžių salėje įvyko tryliktasis Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdis.
Papildomas finansavimas
Tarybos posėdžiai rotacijos būdu tradiciškai vyksta vis kitoje Marijampolės regiono savivaldybėje. Šįkart eilė atėjo Vilkaviškio rajonui. Į posėdį susirinko 14 tarybos narių bei būrys svečių. Mūsų rajonui atstovavo meras Algirdas Neiberka bei rajono Tarybos narys Valdas Kamaitis.
Susirinkusiuosius pasveikinęs A. Neiberka pasidžiaugė, kad po karantino darbas vėl gali vykti įprastai, tačiau pabrėžė, kad praėjęs laikotarpis suteikė daug naujų patirčių. Per karantiną Marijampolės regiono plėtros taryba posėdžiaudavo nuotoliniu būdu.
Dar prieš patvirtinant darbotvarkę, posėdžiui pirmininkavęs Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis pasveikino ir apdovanojo iniciatyvų konkurso „Regionai: atradimų žemėlapiai“ Marijampolės regiono nugalėtojus – VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centrą. Prizą atsiėmė šios organizacijos vadovė Jūratė Arštikaitienė.
Regiono plėtros tarybos posėdyje buvo patvirtinti keli mūsų rajonui palankūs sprendimai. Visų pirma, Tarybos nariai pritarė skirti papildomą 10 tūkst. eurų finansavimą Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastatui modernizuoti. Posėdyje balsų dauguma rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė deleguota nuolatine atstove į Europos kaimynystės priemonės Lietuvos–Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinį programavimo komitetą. Pakaitiniu nariu patvirtintas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis.
Posėdyje dalyvavę iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Dovilė Sujetaitė, Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė ir Vytautas Vaitiekūnas susirinkusiesiems pristatė projektą „Bendru sutarimu link savivaldybių savarankiškumo stiprinimo“, aptarė jo eigą. Pagrindinis šio projekto tikslas – parengti konkrečių priemonių savivaldybių savarankiškumo stiprinimui planą. Pranešėjų teigimu, savivaldybių savarankiškumo stiprinimas bei glaudesnis nei iki šiol centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldos bendradarbiavimas leistų tinkamai pasiruošti naujam 2021–2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui bei įgyvendinti naujus regioninei politikai svarbius strateginius planus, mažinti regioninius skirtumus.
Palaikymo nesulaukė
Posėdžio dalyviai išklausė ir tarybos nario G. Skamaročiaus pranešimą apie galimybę sugrąžinti buvusį apskričių modelį, kai daugiau galių turėtų ne sostinėje dirbantys valdininkai, o būtent apskričių atstovai.
Jis ragino balsuoti už sprendimą kreiptis į Vyriausybę, prašant pradėti antro savivaldos lygmens įteisinimo procesą visoje Lietuvoje arba pilotiniu regionu pasirinkti Sūduvos kraštą, jo sostine numatant Marijampolės miestą.
„Turime apsispręsti, ar esame pasiruošę patys imtis atsakomybės, ar norime, kad ir toliau už mus svarbiausius klausimus spręstų kiti. Paskutiniais metais atotrūkis tarp savivaldybių tik didėja. Kai kurios tendencijos tiesiog šokiruoja! Pavyzdžiui, Lazdijuose vienam gyventojui tenka vos 16 eurų tiesioginių užsienio investicijų, o Vilniuje šis skaičius siekia net 20 tūkst. eurų. Ar mes norime būti tik išmaldos prašytojai, ar siekiame patys valdyti savo kraštą bei pagreitinti čia vykstančius procesus? Jei turėtume daugiau galių, pretenduotume į 3–4 kartus didesnes lėšas“, – kalbėjo G. Skamaročius.
Visgi jo mintims nebuvo pritarta. Šakių meras E. Pilypaitis netgi pastebėjo, kad toks pasiūlymas prieštarauja iniciatyvai „Kurk Lietuvai“, kuri kaip tik akcentuoja savivaldybių stiprinimą.
E. Pilypaičio išsakytoms mintims antrino ir mūsų rajono meras A. Neiberka. Jo teigimu, dar daugiau laisvių būtina suteikti šalies savivaldybėms, o ne įsprausti save į dar vienus rėmus.
Mūsų merą palaikė ir visi kiti tarybos nariai, tad atėjus metui balsuoti dėl šio sprendimo vienintelis ranką pakėlė jo iniciatorius G. Skamaročius.
Ir džiugina, ir liūdina
Posėdžio pabaigoje Regioninės plėtros departamento Marijampolės apskrities viršininkė Jurgita Mitrulevičienė pateikė naujausią informaciją apie Suvalkijos regiono projektų įgyvendinimą ir šio krašto socialinius bei ekonominius rodiklius. Kai kurie statistikos duomenys džiugina, tačiau yra ir nemažai tokių, kurie verčia pasitempti.
Nemažai dėmesio apžvalgoje buvo kreipiama besibaigiančiam 2014–2020 m. ES paramos laikotarpiui. Per jį Marijampolės regionui skirta kiek daugiau nei 46 mln. eurų. Daugiausiai – 14, 5 mln. eurų – atiteko projektams, įgyvendinamiems Marijampolės savivaldybėje. Vilkaviškio rajonas yra antroje vietoje. Mūsų kraštą turėtų pasiekti 12, 8 mln. eurų, iš kurių jau įsisavinta kiek daugiau nei 7 mln. Trečioje vietoje esantiems Šakiams per šį laikotarpį atiteks 6, 3 mln. eurų.
Tiek Vilkaviškio, tiek Marijampolės rajonuose įgyvendinama po 39 ES remiamus projektus. Trečioje vietoje esančiuose Šakiuose – 24. Šiuo metu mūsų rajone baigta įgyvendinti 16 projektų, kiti – dar tebevykdomi.
Bene didžiausia regiono problema įvardijama spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų rajone gyventojų skaičius krito net 19 proc. – nuo beveik 43 tūkst. 2011 metais iki maždaug 35 tūkst. šių metų sausį. Kituose Suvalkijos rajonuose gyventojų skaičius krito nuo 13 proc. iki 18 proc.
Didelė problema yra ir ta, kad mūsų rajone 0–15 metų amžiaus žmonių skaičius sudaro vos 15, 3 proc. Darbingo amžiaus gyventojai sudaro beveik 60 proc., o pensinio – 25 proc. Panašios tendencijos laikosi visame regione.
Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių vaikų. Nuo 2009 m. iki 2019 m. visoje Suvalkijoje jų skaičius sumažėjo 37 proc. Daugiausiai mokinių neteko Kalvarijos savivaldybė – net 45, 5 proc. Vilkaviškio rajono savivaldybėje per šį laikotarpį mokinių sumažėjo 40 proc.
Marijampolės regionas yra vienas iš mažiausiai užsienio investicijų pritraukiančių šalies regionų ir lenkia tik Tauragės apskritį. Mažiausiai užsienio investicijų Suvalkijoje sulaukia būtent Vilkaviškio rajonas. Pas mus vienam gyventojui tenka vos 113 eurų. Lietuvos vidurkis siekia 6095 eurų vienam žmogui.
Vilkaviškiečių nedžiugina ir darbo užmokestis. Šių metų pirmąjį ketvirtį mūsų rajono dirbantieji vidutiniškai „į rankas“ gaudavo 668 eurus. Mažiau tarp suvalkiečių uždirbdavo tik Kalvarijos gyventojai – 666 eurus. Didžiausius atlyginimus mūsų regione mokėjo Kazlų Rūdos darbdaviai – vidutiniškai 770 eurų. Lietuvos vidurkis siekė 873 eurus.
Vilkaviškio rajono savivaldybės posėdžių salėje įvyko tryliktasis Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdis. |
Tarybos posėdžiai rotacijos būdu tradiciškai vyksta vis kitoje Marijampolės regiono savivaldybėje. Šįkart eilė atėjo Vilkaviškio rajonui. Į posėdį susirinko 14 tarybos narių bei būrys svečių. Mūsų rajonui atstovavo meras Algirdas Neiberka bei rajono Tarybos narys Valdas Kamaitis.
Susirinkusiuosius pasveikinęs A. Neiberka pasidžiaugė, kad po karantino darbas vėl gali vykti įprastai, tačiau pabrėžė, kad praėjęs laikotarpis suteikė daug naujų patirčių. Per karantiną Marijampolės regiono plėtros taryba posėdžiaudavo nuotoliniu būdu.
Dar prieš patvirtinant darbotvarkę, posėdžiui pirmininkavęs Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis pasveikino ir apdovanojo iniciatyvų konkurso „Regionai: atradimų žemėlapiai“ Marijampolės regiono nugalėtojus – VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centrą. Prizą atsiėmė šios organizacijos vadovė Jūratė Arštikaitienė.
Regiono plėtros tarybos posėdyje buvo patvirtinti keli mūsų rajonui palankūs sprendimai. Visų pirma, Tarybos nariai pritarė skirti papildomą 10 tūkst. eurų finansavimą Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastatui modernizuoti. Posėdyje balsų dauguma rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė deleguota nuolatine atstove į Europos kaimynystės priemonės Lietuvos–Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinį programavimo komitetą. Pakaitiniu nariu patvirtintas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis.
Posėdyje dalyvavę iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Dovilė Sujetaitė, Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė ir Vytautas Vaitiekūnas susirinkusiesiems pristatė projektą „Bendru sutarimu link savivaldybių savarankiškumo stiprinimo“, aptarė jo eigą. Pagrindinis šio projekto tikslas – parengti konkrečių priemonių savivaldybių savarankiškumo stiprinimui planą. Pranešėjų teigimu, savivaldybių savarankiškumo stiprinimas bei glaudesnis nei iki šiol centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldos bendradarbiavimas leistų tinkamai pasiruošti naujam 2021–2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui bei įgyvendinti naujus regioninei politikai svarbius strateginius planus, mažinti regioninius skirtumus.
Posėdžio dalyviai išklausė ir tarybos nario G. Skamaročiaus pranešimą apie galimybę sugrąžinti buvusį apskričių modelį, kai daugiau galių turėtų ne sostinėje dirbantys valdininkai, o būtent apskričių atstovai.
Jis ragino balsuoti už sprendimą kreiptis į Vyriausybę, prašant pradėti antro savivaldos lygmens įteisinimo procesą visoje Lietuvoje arba pilotiniu regionu pasirinkti Sūduvos kraštą, jo sostine numatant Marijampolės miestą.
„Turime apsispręsti, ar esame pasiruošę patys imtis atsakomybės, ar norime, kad ir toliau už mus svarbiausius klausimus spręstų kiti. Paskutiniais metais atotrūkis tarp savivaldybių tik didėja. Kai kurios tendencijos tiesiog šokiruoja! Pavyzdžiui, Lazdijuose vienam gyventojui tenka vos 16 eurų tiesioginių užsienio investicijų, o Vilniuje šis skaičius siekia net 20 tūkst. eurų. Ar mes norime būti tik išmaldos prašytojai, ar siekiame patys valdyti savo kraštą bei pagreitinti čia vykstančius procesus? Jei turėtume daugiau galių, pretenduotume į 3–4 kartus didesnes lėšas“, – kalbėjo G. Skamaročius.
Visgi jo mintims nebuvo pritarta. Šakių meras E. Pilypaitis netgi pastebėjo, kad toks pasiūlymas prieštarauja iniciatyvai „Kurk Lietuvai“, kuri kaip tik akcentuoja savivaldybių stiprinimą.
E. Pilypaičio išsakytoms mintims antrino ir mūsų rajono meras A. Neiberka. Jo teigimu, dar daugiau laisvių būtina suteikti šalies savivaldybėms, o ne įsprausti save į dar vienus rėmus.
Mūsų merą palaikė ir visi kiti tarybos nariai, tad atėjus metui balsuoti dėl šio sprendimo vienintelis ranką pakėlė jo iniciatorius G. Skamaročius.
Posėdžio pabaigoje Regioninės plėtros departamento Marijampolės apskrities viršininkė Jurgita Mitrulevičienė pateikė naujausią informaciją apie Suvalkijos regiono projektų įgyvendinimą ir šio krašto socialinius bei ekonominius rodiklius. Kai kurie statistikos duomenys džiugina, tačiau yra ir nemažai tokių, kurie verčia pasitempti.
Nemažai dėmesio apžvalgoje buvo kreipiama besibaigiančiam 2014–2020 m. ES paramos laikotarpiui. Per jį Marijampolės regionui skirta kiek daugiau nei 46 mln. eurų. Daugiausiai – 14, 5 mln. eurų – atiteko projektams, įgyvendinamiems Marijampolės savivaldybėje. Vilkaviškio rajonas yra antroje vietoje. Mūsų kraštą turėtų pasiekti 12, 8 mln. eurų, iš kurių jau įsisavinta kiek daugiau nei 7 mln. Trečioje vietoje esantiems Šakiams per šį laikotarpį atiteks 6, 3 mln. eurų.
Tiek Vilkaviškio, tiek Marijampolės rajonuose įgyvendinama po 39 ES remiamus projektus. Trečioje vietoje esančiuose Šakiuose – 24. Šiuo metu mūsų rajone baigta įgyvendinti 16 projektų, kiti – dar tebevykdomi.
Bene didžiausia regiono problema įvardijama spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų rajone gyventojų skaičius krito net 19 proc. – nuo beveik 43 tūkst. 2011 metais iki maždaug 35 tūkst. šių metų sausį. Kituose Suvalkijos rajonuose gyventojų skaičius krito nuo 13 proc. iki 18 proc.
Didelė problema yra ir ta, kad mūsų rajone 0–15 metų amžiaus žmonių skaičius sudaro vos 15, 3 proc. Darbingo amžiaus gyventojai sudaro beveik 60 proc., o pensinio – 25 proc. Panašios tendencijos laikosi visame regione.
Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių vaikų. Nuo 2009 m. iki 2019 m. visoje Suvalkijoje jų skaičius sumažėjo 37 proc. Daugiausiai mokinių neteko Kalvarijos savivaldybė – net 45, 5 proc. Vilkaviškio rajono savivaldybėje per šį laikotarpį mokinių sumažėjo 40 proc.
Marijampolės regionas yra vienas iš mažiausiai užsienio investicijų pritraukiančių šalies regionų ir lenkia tik Tauragės apskritį. Mažiausiai užsienio investicijų Suvalkijoje sulaukia būtent Vilkaviškio rajonas. Pas mus vienam gyventojui tenka vos 113 eurų. Lietuvos vidurkis siekia 6095 eurų vienam žmogui.
Vilkaviškiečių nedžiugina ir darbo užmokestis. Šių metų pirmąjį ketvirtį mūsų rajono dirbantieji vidutiniškai „į rankas“ gaudavo 668 eurus. Mažiau tarp suvalkiečių uždirbdavo tik Kalvarijos gyventojai – 666 eurus. Didžiausius atlyginimus mūsų regione mokėjo Kazlų Rūdos darbdaviai – vidutiniškai 770 eurų. Lietuvos vidurkis siekė 873 eurus.
Publikuota: 2020-07-20 09:52:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|