|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda dirbamos žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.Galioja iki: 2024-09-29 09:16:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Ramūnas Puodžiūnas ir Judita Skystimienė džiaugėsi, jog Klausučiams suteiktas Mažosios kultūros sostinės titulas, tačiau pripažino, jog tai kartu ir nemaža atsakomybė.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Tarp dešimties 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių Marijampolės regione šiuo titulu džiaugsis mūsų rajono Klausučių gyvenvietė.
Dės visas pastangas
„Iš tikrųjų siekti mažosios kultūros sostinės statuso planavome dar praėjusiais metais, tačiau nespėjome pateikti paraiškos. Šiemet iš kitų bendruomenių sulaukėme didelio palaikymo ir būtent tai pastūmėjo dalyvauti konkurse. Paraišką pristatėme paskutinę dieną. Kai sužinojome, kad ji patvirtinta, apsidžiaugėme, tačiau kartu kilo ir nemažai klausimų. Iš pradžių buvo neaišku, kokie mūsų įsipareigojimai, iš kur gauti finansavimą ir pan.“, – pasakojo Klausučių kaimo bendruomenės pirmininkas bei vietos kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas.
Tapę Lietuvos mažąja kultūros sostine Klausučiai ne tik privalės organizuoti įsimintinus kultūrinius renginius vietos bendruomenei bei svečiams, bet ir viešinti informaciją apie juos, būti pastebimi rajono bei visos šalies kontekste.
Prie sumanymų įgyvendinimo Klausučiai iš UAB „Agrokoncernas“ turėtų gauti 3 tūkstančius eurų, o kitos lėšos bus skiriamos per projektinę veiklą. Priklausomai nuo idėjų patrauklumo, iš Lietuvos kultūros tarybos bus galima gauti 5–7 tūkst. eurų, o iš Žemės ūkio ministerijos – iki 1, 5 tūkst. eurų.
„Tikrai dėsime visas pastangas, kad gautume kuo didesnį finansavimą, teiksime pačius įvairiausius projektus“, – tikino bendruomenės pirmininkas.
Tradicijų tąsa bei naujos iniciatyvos
Kitais metais Klausučiuose numatyta daugiau nei 20 renginių. Dalis iš jų bus tradiciniai, dalis – visiškai nauji. Tapę Mažąja kultūros sostine Klausučiai įsipareigojo šia proga sausį surengti atidarymo, o gruodį – uždarymo ceremonijas.
Bene didžiausias numatytas renginys – liepą vyksianti Klausučių šimtmečio šventė. Dar anksčiau, gegužę, vyks tradicinis dviejų dienų liaudiškos muzikos kapelų festivalis „Vieškelio vingiais“, o birželį Atgimimo parke bus organizuojamas skulptorių simpoziumas.
„Norėtume, kad skulptoriai savo darbus atliktų pagal vieną tematiką. Jau kurį laiką mąstome apie „Paukščių alėjos“ įrengimą parke. Galbūt susirinkę menininkai padės įgyvendinti šią idėją...“, – svarstė R. Puodžiūnas.
Klausučiuose vyks ir tradicinės šventės, tokios kaip kalėdinės eglutės įžiebimas, valstybinių progų minėjimai, įvairios edukacijos ir kt.
Nemažai renginių bus skirta jaunimui. Šiais metais prasidės, o kitais turėtų tęstis atviro mikrofono užsiėmimai. Jie bus skirti tiems, kas norės pademonstruoti savo talentus. Klausučiai kartu su Gražiškiais, Virbaliu bei Alvitu taip pat įgyvendins bendrą projektą, kuriame su vietiniais jaunuoliais bendraus „stand-up“ komedijos meistrai, aktoriai, didžėjai ir kitų sričių profesionalai. Jie ne tik rengs savo pasirodymus, bet ir mokys susirinkusiuosius savo amato. Šis projektas taip pat startuos šiais metais, bet tęsis ir kitąmet.
Gražūs siekiai
Klausučių seniūnijos seniūnė Judita Skystimienė teigė, kad Mažosios kultūros sostinės titulas suteikė ne tik daug džiaugsmo, bet ir užkrovė nemažą atsakomybę. Ji vylėsi, kad kitais metais į Klausučius užsuks dar daugiau turistų.
„Jau ir dabar žmonės čia atvyksta iš viso rajono bei aplinkinių kraštų, mėgsta vaikščioti po mūsų parką. Norėdami pritraukti dar daugiau lankytojų, turime pagalvoti, kaip tapti patrauklesniais. Svarbu, kad atvykusieji ne tik patys kažką pamatytų, bet ir apie tai papasakotų kitiems“, – mintimis dalijosi J. Skystimienė.
Klausučių gyventojai ir toliau žada dėti visas pastangas puoselėdami „Atgimimo“ parką. Seniūnė atskleidė svajojanti įlankoje prie užtvankos ant vandens įrengti terasą su suoliukais. Joje parko lankytojai galėtų mėgautis saulėlydžiais, iškylauti ar kitaip pramogauti.
Ne vienus metus vietos bendruomenė brandina idėją upėje įrengti fontaną. Į Klausučius jau prieš kurį laiką buvo pargabentas senasis Vilkaviškio aikštėje stovėjęs fontanas, tačiau norint, kad jis visiškai funkcionuotų, dar reikia papildomos įrangos. Būtina įsigyti galingą vandenį į viršų keliantį siurblį. Jo kaina siekia apie tūkstantį eurų. Norint fontaną apšviesti reikia bent šešių po vandeniu montuojamų lempučių. Viena jų kainuoja apie 180 eurų. Galvojama ir apie galimybę trykštant vandeniui leisti muziką. Tai – vėl papildomos lėšos.
„Labai norėtume fontaną įrengti iki kitų metų, tačiau sunku pasakyti, ar tai realu. Tam reikalingas nemažas finansavimas, o bent jau kol kas tinkamų paramos programų nėra. Bet kokiu atveju ir toliau puošime savo gyvenamą teritoriją, į viską stengsimės žiūrėti kūrybiškai ir gal kiek kitaip nei daugelis. Puikus pavyzdys – neseniai parko pašonėje, prie upės, „išdygę“ trys 7 metrų aukščio vėjo malūnai. Tai – visame rajone nuvilnijusios akcijos „Laisvės vėjo greitis 30 m/s“ rezultatas. Kol visi gamino popierinius vėjo malūnėlius, mes pasidarėme tokius, kurie dar ilgai stovės. Galbūt kitais metais vėl pratęsime šią tradiciją ir panašių objektų Klausučiuose atsiras dar daugiau“, – svarstė R. Puodžiūnas.
Rajone – antra
Lietuvoje mažosios kultūros sostinės renkamos nuo 2015 m. Pirmąja vietove, gavusia šį titulą, tapo Šiaulių rajono Naisių miestelis. Nuo to laiko kiekviename Lietuvos regione kasmet išrenkama po 10 Mažųjų kultūros sostinių. Šiemet Suvalkijoje šiuo statusu gali didžiuotis Šakių rajone esantys Lekėčiai, o kitais metais juos pakeis Klausučiai. 2017 m. Lietuvos mažąja kultūros sostine buvo dar viena mūsų rajono vietovė – Paežeriai.
Kartu su Klausučiais kitais metais Mažosios kultūros sostinės titulu džiaugsis Valkininkai (Alytaus apskritis), Krakės (Kauno apskr.), Barstyčiai (Klaipėdos apskr.), Tiltagaliai (Panevėžio apskr.), Juodeikiai (Šiaulių apskr.), Veliuona (Tauragės apskr.), Nevarėnai (Telšių apskr.), Deltuva (Vilniaus apskr.) bei Vyžuonos (Utenos apskr.).
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą kartu su partneriais – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių bei seniūnijų asociacijomis – inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga.
Tarp dešimties 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių Marijampolės regione šiuo titulu džiaugsis mūsų rajono Klausučių gyvenvietė. |
„Iš tikrųjų siekti mažosios kultūros sostinės statuso planavome dar praėjusiais metais, tačiau nespėjome pateikti paraiškos. Šiemet iš kitų bendruomenių sulaukėme didelio palaikymo ir būtent tai pastūmėjo dalyvauti konkurse. Paraišką pristatėme paskutinę dieną. Kai sužinojome, kad ji patvirtinta, apsidžiaugėme, tačiau kartu kilo ir nemažai klausimų. Iš pradžių buvo neaišku, kokie mūsų įsipareigojimai, iš kur gauti finansavimą ir pan.“, – pasakojo Klausučių kaimo bendruomenės pirmininkas bei vietos kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas.
Tapę Lietuvos mažąja kultūros sostine Klausučiai ne tik privalės organizuoti įsimintinus kultūrinius renginius vietos bendruomenei bei svečiams, bet ir viešinti informaciją apie juos, būti pastebimi rajono bei visos šalies kontekste.
Prie sumanymų įgyvendinimo Klausučiai iš UAB „Agrokoncernas“ turėtų gauti 3 tūkstančius eurų, o kitos lėšos bus skiriamos per projektinę veiklą. Priklausomai nuo idėjų patrauklumo, iš Lietuvos kultūros tarybos bus galima gauti 5–7 tūkst. eurų, o iš Žemės ūkio ministerijos – iki 1, 5 tūkst. eurų.
„Tikrai dėsime visas pastangas, kad gautume kuo didesnį finansavimą, teiksime pačius įvairiausius projektus“, – tikino bendruomenės pirmininkas.
Kitais metais Klausučiuose numatyta daugiau nei 20 renginių. Dalis iš jų bus tradiciniai, dalis – visiškai nauji. Tapę Mažąja kultūros sostine Klausučiai įsipareigojo šia proga sausį surengti atidarymo, o gruodį – uždarymo ceremonijas.
Bene didžiausias numatytas renginys – liepą vyksianti Klausučių šimtmečio šventė. Dar anksčiau, gegužę, vyks tradicinis dviejų dienų liaudiškos muzikos kapelų festivalis „Vieškelio vingiais“, o birželį Atgimimo parke bus organizuojamas skulptorių simpoziumas.
„Norėtume, kad skulptoriai savo darbus atliktų pagal vieną tematiką. Jau kurį laiką mąstome apie „Paukščių alėjos“ įrengimą parke. Galbūt susirinkę menininkai padės įgyvendinti šią idėją...“, – svarstė R. Puodžiūnas.
Klausučiuose vyks ir tradicinės šventės, tokios kaip kalėdinės eglutės įžiebimas, valstybinių progų minėjimai, įvairios edukacijos ir kt.
Nemažai renginių bus skirta jaunimui. Šiais metais prasidės, o kitais turėtų tęstis atviro mikrofono užsiėmimai. Jie bus skirti tiems, kas norės pademonstruoti savo talentus. Klausučiai kartu su Gražiškiais, Virbaliu bei Alvitu taip pat įgyvendins bendrą projektą, kuriame su vietiniais jaunuoliais bendraus „stand-up“ komedijos meistrai, aktoriai, didžėjai ir kitų sričių profesionalai. Jie ne tik rengs savo pasirodymus, bet ir mokys susirinkusiuosius savo amato. Šis projektas taip pat startuos šiais metais, bet tęsis ir kitąmet.
Klausučių seniūnijos seniūnė Judita Skystimienė teigė, kad Mažosios kultūros sostinės titulas suteikė ne tik daug džiaugsmo, bet ir užkrovė nemažą atsakomybę. Ji vylėsi, kad kitais metais į Klausučius užsuks dar daugiau turistų.
„Jau ir dabar žmonės čia atvyksta iš viso rajono bei aplinkinių kraštų, mėgsta vaikščioti po mūsų parką. Norėdami pritraukti dar daugiau lankytojų, turime pagalvoti, kaip tapti patrauklesniais. Svarbu, kad atvykusieji ne tik patys kažką pamatytų, bet ir apie tai papasakotų kitiems“, – mintimis dalijosi J. Skystimienė.
Klausučių gyventojai ir toliau žada dėti visas pastangas puoselėdami „Atgimimo“ parką. Seniūnė atskleidė svajojanti įlankoje prie užtvankos ant vandens įrengti terasą su suoliukais. Joje parko lankytojai galėtų mėgautis saulėlydžiais, iškylauti ar kitaip pramogauti.
Ne vienus metus vietos bendruomenė brandina idėją upėje įrengti fontaną. Į Klausučius jau prieš kurį laiką buvo pargabentas senasis Vilkaviškio aikštėje stovėjęs fontanas, tačiau norint, kad jis visiškai funkcionuotų, dar reikia papildomos įrangos. Būtina įsigyti galingą vandenį į viršų keliantį siurblį. Jo kaina siekia apie tūkstantį eurų. Norint fontaną apšviesti reikia bent šešių po vandeniu montuojamų lempučių. Viena jų kainuoja apie 180 eurų. Galvojama ir apie galimybę trykštant vandeniui leisti muziką. Tai – vėl papildomos lėšos.
„Labai norėtume fontaną įrengti iki kitų metų, tačiau sunku pasakyti, ar tai realu. Tam reikalingas nemažas finansavimas, o bent jau kol kas tinkamų paramos programų nėra. Bet kokiu atveju ir toliau puošime savo gyvenamą teritoriją, į viską stengsimės žiūrėti kūrybiškai ir gal kiek kitaip nei daugelis. Puikus pavyzdys – neseniai parko pašonėje, prie upės, „išdygę“ trys 7 metrų aukščio vėjo malūnai. Tai – visame rajone nuvilnijusios akcijos „Laisvės vėjo greitis 30 m/s“ rezultatas. Kol visi gamino popierinius vėjo malūnėlius, mes pasidarėme tokius, kurie dar ilgai stovės. Galbūt kitais metais vėl pratęsime šią tradiciją ir panašių objektų Klausučiuose atsiras dar daugiau“, – svarstė R. Puodžiūnas.
Lietuvoje mažosios kultūros sostinės renkamos nuo 2015 m. Pirmąja vietove, gavusia šį titulą, tapo Šiaulių rajono Naisių miestelis. Nuo to laiko kiekviename Lietuvos regione kasmet išrenkama po 10 Mažųjų kultūros sostinių. Šiemet Suvalkijoje šiuo statusu gali didžiuotis Šakių rajone esantys Lekėčiai, o kitais metais juos pakeis Klausučiai. 2017 m. Lietuvos mažąja kultūros sostine buvo dar viena mūsų rajono vietovė – Paežeriai.
Kartu su Klausučiais kitais metais Mažosios kultūros sostinės titulu džiaugsis Valkininkai (Alytaus apskritis), Krakės (Kauno apskr.), Barstyčiai (Klaipėdos apskr.), Tiltagaliai (Panevėžio apskr.), Juodeikiai (Šiaulių apskr.), Veliuona (Tauragės apskr.), Nevarėnai (Telšių apskr.), Deltuva (Vilniaus apskr.) bei Vyžuonos (Utenos apskr.).
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą kartu su partneriais – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių bei seniūnijų asociacijomis – inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga.
Publikuota: 2020-07-20 09:29:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pirmieji debatai: kandidatai į Seimą skaudžiai nesikapojo * „Bruklinas“ dar kartą perrašė rajono sporto istoriją
* Vokietijos mokslininkai – apie viešnagę mūsų krašte, politiką ir Lietuvos perspektyvas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|