|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda dirbamos žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.Galioja iki: 2024-09-29 09:16:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Išleistas naujas reprezentacinis leidinys lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas šiemet minimam VSAT šimtmečiui. Jame pateikiama 100 svarbiausių Lietuvos sienos apsaugos istorijos faktų, jie iliustruojami šimtu rinktinių įvairių laikotarpių nuotraukų iš pasieniečių istorijos.
Leidinio „Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 100. 100 faktų, 100 nuotraukų“ idėja gimė VSAT Prevencijos skyriuje, 5000 egz. tiražu jį išleido UAB „Printėja“. Leidinio turinio konsultantais tapo ilgametę darbo VSAT patirtį turintys buvę pasieniečiai Antanas Dubikaitis ir Valentinas Novikovas, pateikę itin vertingų įžvalgų ir pasidaliję žiniomis.
Nors skirtingos struktūros įvairiais būdais Lietuvos sienas saugojo ir ankstesniais laikotarpiais, bendros valstybės sienos apsaugos pradžia laikoma 1920 m. vasario 1 d. Tada buvo pradėtas formuoti 1-asis Parubežinis (pasienio) pulkas.
Šis šimtmetis skilo į tris laikotarpius. Pirmasis truko du dešimtmečius. Sustiprėjusi ir smarkiai patobulėjusi Lietuvos sienos apsaugos struktūra buvo išardyta 1940-aisiais. Tais metais Lietuva buvo okupuota ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi.
Prasidėjo antrasis pusės amžiaus laikotarpis, kai Nepriklausomybės netekusi šalis neturėjo savo sienų kontrolės. Tad šiame leidinyje faktų apie šį laikotarpį yra vos keletas.
Trečiojo laikotarpio pradžia – 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę ir iš naujo sukūrė savo sienos apsaugos struktūrą. VSAT tapo šiuolaikine, modernia organizacija, kuriai patikėta saugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos išorės sienas.
Iš daugybės istorinių faktų atrinkti 100 svarbiausių ir juos iliustruoti šimtu nuotraukų buvo nelengvas uždavinys, nes tokių faktų Lietuvos sienos apsaugos istorijoje – labai daug. Nuolat vyko įvairūs struktūros kūrimo ir kaitos procesai, tobulėjo tarnybos infrastruktūra ir naudojamos priemonės, vystėsi organizacijos tradicijos ir vienas kitą keitė įvairūs kiti įvykiai. Deja, sienos apsaugos istorijoje yra ir dešimtys tragiškų pasieniečių žūčių faktų.
Į leidinį patekę šimtas faktų yra vieni svarbiausių VSAT istorijoje, tačiau jie – tik nedidelė įspūdingos, laimėjimais ir netektimis paženklintos istorijos dalis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos inf.
Išleistas naujas reprezentacinis leidinys lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas šiemet minimam VSAT šimtmečiui. Jame pateikiama 100 svarbiausių Lietuvos sienos apsaugos istorijos faktų, jie iliustruojami šimtu rinktinių įvairių laikotarpių nuotraukų iš pasieniečių istorijos. |
Leidinio „Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 100. 100 faktų, 100 nuotraukų“ idėja gimė VSAT Prevencijos skyriuje, 5000 egz. tiražu jį išleido UAB „Printėja“. Leidinio turinio konsultantais tapo ilgametę darbo VSAT patirtį turintys buvę pasieniečiai Antanas Dubikaitis ir Valentinas Novikovas, pateikę itin vertingų įžvalgų ir pasidaliję žiniomis.
Nors skirtingos struktūros įvairiais būdais Lietuvos sienas saugojo ir ankstesniais laikotarpiais, bendros valstybės sienos apsaugos pradžia laikoma 1920 m. vasario 1 d. Tada buvo pradėtas formuoti 1-asis Parubežinis (pasienio) pulkas.
Šis šimtmetis skilo į tris laikotarpius. Pirmasis truko du dešimtmečius. Sustiprėjusi ir smarkiai patobulėjusi Lietuvos sienos apsaugos struktūra buvo išardyta 1940-aisiais. Tais metais Lietuva buvo okupuota ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi.
Prasidėjo antrasis pusės amžiaus laikotarpis, kai Nepriklausomybės netekusi šalis neturėjo savo sienų kontrolės. Tad šiame leidinyje faktų apie šį laikotarpį yra vos keletas.
Trečiojo laikotarpio pradžia – 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę ir iš naujo sukūrė savo sienos apsaugos struktūrą. VSAT tapo šiuolaikine, modernia organizacija, kuriai patikėta saugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos išorės sienas.
Iš daugybės istorinių faktų atrinkti 100 svarbiausių ir juos iliustruoti šimtu nuotraukų buvo nelengvas uždavinys, nes tokių faktų Lietuvos sienos apsaugos istorijoje – labai daug. Nuolat vyko įvairūs struktūros kūrimo ir kaitos procesai, tobulėjo tarnybos infrastruktūra ir naudojamos priemonės, vystėsi organizacijos tradicijos ir vienas kitą keitė įvairūs kiti įvykiai. Deja, sienos apsaugos istorijoje yra ir dešimtys tragiškų pasieniečių žūčių faktų.
Į leidinį patekę šimtas faktų yra vieni svarbiausių VSAT istorijoje, tačiau jie – tik nedidelė įspūdingos, laimėjimais ir netektimis paženklintos istorijos dalis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos inf.
Publikuota: 2020-07-07 09:14:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą
* Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|