„Santaka“ / Finansininko kelią pasirinkusiam kraštiečiui rūpi žmonių ateitis / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Veža žvyrą, plautą žvyrą, smėlį, skaldą, skaldelę, grūdus ir kt. krovinius iki 8 tonų. Tel. 8 686 45 549.
Galioja iki: 2022-09-29 14:48:29

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2022-09-29 14:50:10



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Pensijų fondų nauda abejojantiems gyventojams Tadas Gudaitis pirmiausia patartų savęs paklausti: ką aš pats darau, kad sulaukęs solidaus amžiaus geriau gyvenčiau? .

Nuotr. iš asmeninio albumo


Finansininko kelią pasirinkusiam kraštiečiui rūpi žmonių ateitis

Dangyra APANAVIČIENĖ


Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktoriumi nuo birželio 1 dienos pradėjo dirbti iš Vilkaviškio kilęs Tadas Gudaitis. Karjeros laiptais sparčiai kylantis kraštietis sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir plačiau papasakoti skaitytojams apie būtinybę kaupti lėšas savo ateičiai.

– Pastaruoju metu visi turbūt tik ir sveikina Jus su naujomis pareigomis, o kartu klausinėja, kaip bus su pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis? Juk jokia paslaptis, dėl koronaviruso pandemijos neigiamai paveiktų finansų rinkų pensijų fondai pastaruoju metu dirbo nuostolingai. Žmonėms dėl to tapo neramu.

– Nereikėtų dėl to per daug nerimauti, o papildomai lėšas savo pensijai kaupiantiems gyventojams mes patariame ir toliau vadovautis trimis punktais.

Pirma. Toliau kaupkite lėšas pagal amžių skirtame gyvenimo ciklo pensijų fonde. Nesiblaškykite! Paklauskite savęs: po kiek metų aš sulauksiu pensijos?

Antra. Lėšų kaupimas savo pensijai – ilgalaikis procesas. Svyravimų trumpuoju laikotarpiu (ką matome ir dabar) buvo, yra ir bus, bet ilguoju, keliolikos ar keliasdešimties metų, laikotarpiu investicijos sukuria papildomą naudą ir grąžą.


Trečia – išnaudokime šias galimybes, nes kaupiame lėšas periodiškai savo pensijai. Dabar gaudami lėšas į savo pensijų sąskaitą pigiau įsigyjame finansinį turtą, kurio vertė ilguoju laikotarpiu augs.

– Ar apskritai gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, domisi savo investicijomis, gaunama grąža? Ar dažnai keičia fondus, juos valdančias bendroves?

– Pernai, 2019 metais, kuomet vyko pensijų reforma, gyventojai pradėjo daugiau domėtis savo būsima pensija: iš kokių šaltinių ją gaus, koks bus jos dydis ir pan. Vis dėlto norėtųsi, kad žmonės būtų dar aktyvesni tiek domėdamiesi savo sukauptomis lėšomis, tiek planuodami ir įgyvendindami savo ilgalaikius finansinius tikslus.

– Pensijų kaupimo ir investicijų valdymo srityje dirbate gana ilgai ir turite tikrai daug patirties. Ką patartumėte žmonėms, kurie vis dar abejoja pensijų fondų nauda ir nesiryžta kaupti ateičiai?

– Pirmiausia, tikslinga įsivertinti ir pagalvoti: kokio dydžio pensiją norėčiau gauti? Ką norėčiau veikti būdamas solidaus amžiaus? Ar noriu gyventi taip, kaip mano tėvai ar seneliai? Ar noriu sau leisti daugiau? Tikėtina, jog dauguma mūsų įsivaizduoja savo laiką, leidžiamą pensijoje, kitaip, nei tą daro tėvai ar seneliai.


Bet tada reikėtų ir savęs paklausti: o ką aš pats darau, jog turėčiau daugiau lėšų sulaukęs pensijos? Ir tiesiog imti veikti dėl savo ateities, t. y. pradėti periodiškai taupyti. O tam palankiausios sąlygos yra periodinis lėšų kaupimas pensijų fonde. Tai pirmas visiems prieinamas žingsnis didesnės pensijos link.

– Vis dėlto dažnas, net jau ir kaupiantis lėšas ateičiai, lig šiolei nesupranta pensijų kaupimo sistemos esmės, nežino, kokios pensijos gali tikėtis, tarkime, dalyvaudamas visų trijų pakopų kaupime.

– Turbūt verta priminti, kad Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos. Pirmoji pakopa – tai Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pensija. Antrosios pakopos pensijos fonduose kaupiamos papildomos lėšos (jas sudaro įmokos nuo atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto). Trečioji pakopa – tai savarankiškai kaupiama pensija. Šiam kaupimo būdui galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Taip pat reikėtų žinoti, kad pirmoji ir antroji pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 45 proc. dabar gaunamų pajamų. O žmogus, kaupiantis visose trijose pakopose, senatvėje galėtų tikėtis apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos


– Ar Jūsų vadovaujama asociacija vienija visus privačius šiuo metu Lietuvoje veikiančius pensijų fondus. Papasakokite trumpai apie asociacijos veiklą.

– Asociacijos veikloje dalyvauja visos Lietuvoje veikiančios bendrovės, valdančios antros ir trečios pakopos pensijų fondus. Nuolat siekdami svarbiausio tikslo – stabilios ir konkurencingos investicijų grąžos pensijų fondų dalyviams, stengiamės sudaryti galimybes, leidžiančias kiekvienam gyventojui tvariai kaupti papildomas lėšas pensijai ir siekti savo ilgalaikių taupymo tikslų. Taip pat aktyviau prisidedame prie finansinio raštingumo didinimo šalyje, skatiname žmones labiau domėtis pensijai kaupiamomis santaupomis.

– Kuriose pensijų kaupimo sistemos pakopose Jūs pats dalyvaujate?

– Aš lėšas savo papildomai pensijai kaupiu tiek antroje, tiek trečioje pensijų pakopoje.

– Sėkmingai kopiate karjeros laiptais. Atskleiskite savo sėkmės formulę.

– Pirmiausia, kiekvienam žmogui svarbu vertybės ir požiūriai, kurie susiformuoja dar vaikystėje – šeimoje ir mokykloje. Esu labai laimingas, kad užaugau šeimoje, kurioje yra puoselėjamos tvirtos vertybės, atsakingas požiūris į vykdomas veiklas. Taip pat gerus pagrindus gavau ir mokydamasis „Aušros“ vidurinėje mokykloje, dabartinėje gimnazijoje, kur pradinių klasių mokytoja buvo šviesaus atminimo Teresė Šatienė, o vėliau – klasės auklėtoja Virginija Bartkuvienė.

Taip pat svarbu, jog kiekvienas rastume tą veiklą, kuri yra artima širdžiai, kuomet kiekvieną rytą norisi keltis ir skubėti įveikti darbinius iššūkius.

– Ką veikiate laisvalaikiu? Ar dažnai su šeima grįžtate į Vilkaviškį?

– Derindamas darbo veiklas bei šeimyninius džiaugsmus ir rūpesčius, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti kartu su šeima – žmona Migle ir 9 metų dukra Grėte bei sūnumi Jonu, kuriam per Jonines sueis 4 metai. Kartu mėgstame keliauti. Dėl koronaviruso pandemijos šią vasarą nepavyks nuskristi kur nors tolėliau nuo Lietuvos, tad norime laiką skirti aplankant gražiausias Lietuvos, o galbūt ir Baltijos šalių vietas.

Į Vilkaviškį norėtųsi grįžti ir dažniau. Matau, kaip keičiasi ir gražėja miestas, ypač jo centras, tik gaila, kad mažėja gyventojų.

– Jūsų profesijos pasirinkimui, matome, nepadarė įtakos nei galimybė vieną moksleivišką vasarą padirbėti mūsų redakcijoje, nei ilgametė tėčio Algimanto žurnalistinė patirtis. Pasukote mamos Marytės, buvusios finansininkės, keliu. Ar esate patenkintas savo pasirinkimu?

– Toli nuo tėvų veiklos pabėgti nepavyko. Jie abu ekonomistai, aš taip pat baigiau šias studijas Vilniaus universitete, o 2010 m. Vilniaus universitete apgyniau ekonomikos mokslų daktaro disertaciją pensijų sistemos reformų tema. Nuo 2017 metų esu Vilniaus universiteto profesorius, dėstau Verslo mokyklos studentams. Jaučiu, kad esu teisingame kelyje, džiaugiuosi, jog suteikta patirtimi galiu pasidalyti ir su kitais.




Galerija: Gudas




Publikuota: 2020-06-23 08:59:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientams – erdvesnės patalpos ir nauji aparatai
* Respublikinio renginio dalyviai susižavėjo mūsų kraštu
* „Blue/Yellow“ lyderis ragina nesustoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į žinią apie mobilizaciją Rusijoje?
Ukrainai bus sunkiau kovoti.
Rusija įspeista į kampą – pavojus visiems.
Manau, Putinas blefuoja.
Nieko baisaus nematau.
Man rūpi mano problemos.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „lygsvara“?
Lygsvara – nevartotinas žodis. Vartotinas pusiausvyra: 1. kūno ramybės būsena, išsilyginus veikiančioms jėgoms; 2. darni ko nors būsena.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas