„Santaka“ / Kaip keitėsi vaiko padėtis Lietuvoje / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Šiandienos mažylių vaikystė – saugi, turininga ir laiminga.

Tautvydo VITKAUSKO nuotr.


Kaip keitėsi vaiko padėtis Lietuvoje


Per pastaruosius 100 metų vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje stipriai pakito. Pokyčiai vedė nuo sunkiai pasiekiamų mokyklų iki nuotolinio mokymosi šiandien, nuo pirmųjų apie vaiko teises skelbiančių dokumentų iki pagaliau uždrausto visų rūšių smurto prieš vaikus.



Vaiko priežiūra ir globa

Pirmosios prieglaudos. Prieš daugiau nei 100 metų paskelbus Lietuvos nepriklausomybę pradėjo kurtis prieglaudos. Visų pirma jos buvo reikalingos žmonėms, per karą praradusiems tėvus, šeimas ar namus. 1938 m. Lietuvoje buvo 57 vaikų prieglaudos, kuriose gyveno apie 3 400 vaikų.

Darželiai. Vaikų darželiai valstybėje buvo naujovė. Įdomu tai, kad iki pat 4-ojo dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos, kaip ir prieglaudas ar sveikatos centrus, steigė įvairios visuomeninės organizacijos, pvz., Kūdikių gelbėjimo draugija, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvių motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, kurios siekė rūpintis vaikais. Iš pradžių šios draugijos daugiausia rūpinosi tik tais vaikais, kuriems pagalba buvo būtina, pvz., našlaičiais, o vėliau pradėjo rūpintis ir šeimose augančiais vaikais.


1936 m. išleistas darželių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriame iki smulkmenų numatyta vaikų priežiūros tvarka, o patys darželiai tampa švietimo sistemos dalimi. Į vaiko priežiūrą darželyje žiūrėta atsakingai, skatintas vaikų savarankiškumas, o auklėtojos turėjo įgyti specialų išsilavinimą, dirbti pagal griežtus nurodymus.

Institucinės globos suklestėjimas. Sovietinės okupacijos laikotarpiu dėl besiplečiančios pramonės ir tėvų ilgų darbo valandų dar labiau išaugo poreikis institucijų, kuriose ugdomi ar prižiūrimi vaikai. Institucinė priežiūra buvo skatinama, nes nuo mažų dienų šiose įstaigose vaikams buvo galima skiepyti režimui palankias idėjas. Nors buvo statomi darželiai, jų trūko. Tėvai netgi apsispręsdavo sūnų ar dukrą laikinai, pvz., vasaros laikotarpiui, apgyvendinti vaikų namuose. Pamaininį darbą dirbusiems tėvams buvo patogu rinktis savaitinius darželius ar mokyklas-internatus, kur vaikai gyveno nuo pirmadienio iki penktadienio, namo galėjo grįžti tik savaitgalį.

Iš institucijos – į šeimą ar bendruomenę. Kadangi ilgainiui pastebėta, kad didelėse globos institucijose egzistuojanti tvarka yra nepalanki visapusiškam vaikų vystymuisi, 2012 m. Lietuva pasuko kitu keliu – pradėjo vaiko globos sistemos pertvarką. Jos metu padaryta su didelių institucijų skaidymu susijusių pakeitimų, pvz., atsirado globos centrai, budintys globotojai, įvairios paramos priemonės globėjams ir įvaikintojams. Šiuo metu vaiko iki 3 metų globa institucijoje gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais.




Dienos centrai. 2001 m. Lietuvoje atsirado pirmieji vaikų dienos centrai, kuriuose užimtumo ir laisvalaikio veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą, nemokamą maitinimą, mokymosi pagalbą gauna su įvairiais iššūkiais susiduriantys vaikai. 2003 m. Seimas patvirtino pirmąją Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Remiantis ja, o vėliau – atnaujinamais planais, ilgainiui gyvendintos įvairios veiklos, skirtos gerinti vaikų situaciją Lietuvoje, – finansuoti vaikų dienos centrai, įvairios paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visos visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą bei kt.



Mokykla ir darbas

Privalomas pradinis mokslas.
Po Pirmojo pasaulinio karo didelė dalis lietuvių buvo neraštingi, todėl nepriklausomos Lietuvos valdžia išsikėlė tikslą mokyti ir šviesti gyventojus. Jau 1922 m. numatytas nemokamas keturmetis pradinis mokslas 7–11 metų vaikams. Tačiau panašėti į realybę tai pradėjo maždaug po dešimtmečio. Mokyklų tinklas 1922 m. kaimuose dar buvo retas (vaikams reikėdavo toli eiti), o tėvai ne visada sutikdavo, kad vaikas mokytųsi, užuot dirbęs ūkio darbus, kaip buvo įprasta iki tol.


Pradinę mokyklą pradinukai lankydavo 4 metus. Nors mokslo metai kaimuose oficialiai prasidėdavo Švietimo ministerijos nustatytą dieną, vaikai mokyklą lankyti pradėdavo tik po didžiųjų darbų ūkyje.

Miestuose situacija buvo kita. Plečiantis pramonei abu tėvai dažnai dirbdavo, todėl vaikui lankant mokyklą šeimai nereikėdavo sukti galvos dėl jo priežiūros.

Po pradinės mokyklos. Pabaigę pradinę mokyklą vaikai galėjo eiti mokytis į progimnaziją arba į gimnaziją. Tačiau mokslas jose buvo mokamas. Nemokėti už jį galėjo nebent labai gabūs vaikai. Tačiau vargingai gyvenantys kaimo gyventojai ir tokiu atveju dažnai negalėdavo leisti vaiko toliau mokytis, nes progimnazijos ir gimnazijos dažnai būdavo toli, didesniame miestelyje, kur reikėdavo nuomoti vaikui būstą. Tokia situacija lėmė, kad baigę pradinę mokyklą vaikai dažnai grįždavo toliau dirbti į ūkius.

Miesto vaikai esant sudėtingesnei finansinei situacijai galėjo šiek tiek užsidirbti. Nors vaikų darbas pramonėje nebuvo masinis reiškinys, jo pasitaikydavo. Vaikai nuo 14 metų dažnai įsidarbindavo pagalbiniais darbininkais Kauno, Šiaulių ar Panevėžio fabrikuose, kuriuose dirbo jų tėvai, imdavosi kitų nesudėtingų darbų, pvz., išnešiodavo laikraščius.

1931 m. Lietuva ratifikavo konvenciją dėl naktinio vaikų darbo pramonėje. Numatyta, kad vaikams draudžiama dirbti naktį, nebent kartu dirba jų šeimos nariai. Tačiau vyresni nei 16 metų vaikai galėjo dirbti konkrečiose pramonės šakose, kur reikalingas nepertraukiamas darbas. Dirbti ypač skatinti vaikai, kurie nesimokydavo ir dienas leisdavo gatvėje.

Gatvės vaikai. Tarpukariu buvo nemažai vaikų, kurie nesimokydami ir nedirbdami plėšikaudavo ar darydavo kitus smulkius nusikaltimus. Toks gyvenimo būdas juos vedė į kolonijas. Tiesa, buvo stengiamasi vaikų iš karto į kolonijas nesiųsti – ten jie patekdavo tik po kelių nusikaltimų ir nesikeičiant situacijai. Kolonijose gyvendavo ir fizinę bei protinę negalią turintys vaikai.

Gatvės vaikų problema padėjo savotiškus pamatus socialinio darbuotojo specialybei. Su šiais vaikais 4-ajame dešimtmetyje Kaune dirbdavo policijos komisariato darbuotojai, kurie stengdavosi vaikams padėti, kalbėtis su jų tėvais, apsaugoti nuo patekimo į koloniją ar surasti iš jos pabėgusius vaikus. Planuota šiuos darbuotojus rengti specialioje mokykloje.

Mokykla . Ruošė sistemai palankius darbininkus. Sovietų Sąjungos okupacijos metu privalomasis mokslas prailgintas iki 7 metų: mokytis būtina nuo 7 iki 14 metų. Švietimo sistema po okupacijos nedelsiant buvo politizuojama ir ideologizuojama, komunizmui nepritariantys mokytojai tapo vienais pirmųjų tremtinių.


Nei mokytojai, nei mokiniai neturėjo teisės reikšti kitokią nuomonę negu oficialioji, buvo įvesta totali kontrolė. Mažesnės kaimo mokyklos uždaromos, todėl vaikams teko mokytis didesniuose miesteliuose esančiose mokyklose, prie kurių buvo pradėti statyti bendrabučiai. Vaikai iš mokyklos turėjo išeiti tapę palankiais sistemai darbininkais, todėl bendrojo lavinimo programas papildė profesinis ir gamybinis mokymas, buvo kuriami tarpmokykliniai gamybinio mokymo kombinatai, kuriuose aukštesniųjų klasių mokiniai galėjo įgyti pirminių pasirinktos profesijos darbo įgūdžių.

Priešmokyklinis ugdymas. 1998 m. Lietuvoje nustatomas privalomasis dešimtmetis mokslas nuo 7 iki 16 metų. 2004 m. įteisintas metus trunkantis priešmokyklinis ugdymas, o 2016 m. jis tampa privalomas, todėl dabar vaikai turi mokytis nuo 6–7 iki 16 metų. 2020 m., pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai, vaikų ugdymas pirmą kartą istorijoje tokiu dideliu mastu vyko nuotoliniu būdu.

Nepilnamečių darbas. Dabar vaikai gali dirbti nuo 14 metų, bet yra daug apribojimų. 14–16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo mokytis. Vyriausybė yra nustačiusi sąrašą darbų, kuriuos draudžiama dirbti 16–18 metų asmenims. Jeigu vaikas nori įsidarbinti, turi pateikti tėvų sutikimą, medicininę pažymą su patvirtinimu, kad konkretų darbą jam dirbti galima, o jei darbinamasi per mokslo metus – mokyklos raštišką sutikimą.




Vaiko padėtis

Pirmieji įstatymai. Pirmieji įstatymai, susiję su geresne vaiko padėtimi ir teisėmis, atsirado tarpukariu. Tai – Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas, Prieglaudų laikymo įstatymas, Ligonių kasų įstatymas. Remiantis pastaruoju, jau 1926 m. kriterijus atitinkančioms motinoms buvo suteikiamos motinystės atostogos ir piniginė išmoka gimus naujagimiui. Taip pat iki 13 kūdikio savaitės buvo mokama kūdikio maitinimo pašalpa, bet tik tuo atveju, jei motina pati maitindavo naujagimį.

Tarpukariu egzistavo ir vadinamieji vaiko pinigai. Tiesa, palyginti su šiandiena, juos gavo labai nedaug vaikų – išmoka mokėta tik savivaldybių įstaigų darbuotojų vaikams iki 14 metų. Ji siekė 20 Lt per mėnesį. Tai buvo nemaža suma – 4-ajame dešimtmetyje, kai šalies ekonominė situacija buvo jau gerokai stabilesnė, vidutinė kvalifikuotų darbininkų alga už 8 darbo valandas 1930 m. buvo 11, 60 Lt, nekvalifikuotų darbininkų – 8, 30 Lt.

Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises – Ženevos vaiko teisių deklaracija – pasirodė 1924 m. Jame skelbta apie tai, kad vaikui reikia duoti tai, kad geriausia. Tiesa, Lietuva šios deklaracijos neratifikavo.


Uždraudė smurtą prieš vaikus. 1989 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis šiuolaikinis dokumentas, kuriame aptariamos vaiko politinės, pilietinės, socialinės ir kultūrinės teisės – Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 m.

2000 m. Lietuvoje atsirado Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – nepriklausoma žmogaus teisių institucija, kuri stebi vaiko teisių situaciją šalyje ir ją vertina. Taip pat institucija nagrinėja individualius skundus dėl vaiko teisių pažeidimų.

Nuo 2003 m. užtikrintos priemonės vaikų situacijai Lietuvoje gerinti: nenutrūkstamas vaikų dienos centrų finansavimas, įvairios paslaugos smurtą patyrusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą, kt. Visa tai tapo įmanoma patvirtinus Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurią ilgainiui keitė tvirtinami planai.

Vis dėlto nuo pirmųjų deklaracijų turėjo praeiti labai daug laiko, kad būtų įgyvendinta tokia vaiko teisė, kaip gyvenimas be smurto. Kaip auklėjimo priemonė, smurtas buvo pasitelkiamas tiek šeimose, tiek įvairiose institucijose. Pliaukštelėjimas liniuote mokiniui per pirštus ar statymas į kampą buvo laikoma įprastu elgesiu.


2017 m. Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose: švietimo, nepilnamečių justicijos, globos sistemose ir šeimoje. Lietuva yra viena iš 74 valstybių, uždraudusių visų formų smurtą prieš vaikus.

2018 m. visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus. Tai – išmoka, mokama, kol vaikui sukaks 18 metų. 2020 m. ji siekia 60 Eur, o jeigu šeima gausi ar nepasiturinti arba augina vaiką, turintį negalią, šita išmoka siekia 100 Eur.



Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.



Publikuota: 2020-06-19 09:15:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje plevėsuos ir Suvalkijos (Sūduvos) vėliava
* Rajonas po 20 metų: patrauklus gyventi, ilsėtis, atviras technologijoms
* Policijos komisariato garažo sieną jaunimas papuošė įspūdingu piešiniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas