Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

---

Prie paminklo genocido aukoms atminti – būrys buvusių tremtinių, jų artimųjų, garbių renginio svečių.

Airūnės JARAŠIŪNAITĖS nuotr.

Šeštadienį renginiu „Išplėšti iš Tėvynės delnų“ Vilkaviškyje paminėtas sovietinės okupacijos 80-metis ir gyventojų trėmimų pradžia. Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai įvyko Pilviškiuose ir kai kuriose kitose rajono vietose.

Minėjimas „Išplėšti iš Tėvynės delnų“ prasidėjo šv. Mišiomis Vilkaviškio katedroje. Buvo meldžiamasi ir už mirusiuosius tremties vietose, ir už tuos, kuriems pavyko sugrįžti į tėvynę.

Po pamaldų renginio dalyviai rinkosi prie genocido aukoms skirto paminklo, esančio šalia Vilkaviškio viešosios bibliotekos. Čia skambėjo „Tautiška giesmė“, Petro Karužos 406-osios kuopos šaulių patriotiška kompozicija, Gintauto Turonio birbynės melodija, renginio vedėjos muziejininkės Elenos Rupeikienės skaitomos elės, su tremtimi susidūrusių žmonių prisiminimai.

Renginio dalyviai akcentavo šią datą ne vien kaip netekčių, bet ir kaip tautos stiprybės simbolį. Bibliotekininkė Gitana Pumerytė-Vosylienė prisiminė savo tėčio tremtinio Alfonso Jono Pumerio pasakojimus.

„Mano tėtis buvo labai ramus žmogus, tremtyje neišmoko nei keiktis, nei smurtauti. Tos patirties jis niekada nesureikšmindavo. Sakydavo, jog rudenį pakabintas aukštyn kojom ir aplietas lediniu vandeniu būdavo tik dėl to, kad atsibustų. Piršto irgi neteko neva stipriai prisivėręs durimis... “ – pasakojo moteris.

Savo ir artimųjų išgyvenimais pasidalijo tremtinė Regina Neiberkienė ir politinės kalinės Marijonos Želvytės dukra Lina Skrinskienė.

Buvęs Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytojas, vienas iš 1941 metų tremtinių Kęstutis Dambrava trumpai papasakojo paminklo, prie kurio susirinko minėjimo dalyviai, istoriją.

„Mes norėjome įprasminti šį gyvenimo etapą. Iš kiekvieno mūsų rajono kaimo, iš kurio bent vienas žmogus buvo ištremtas, atvežėme po akmenį. Ilgalaikiu tušu užrašėme, iš kur akmuo atkeliavo. Vėliau tie akmenys virto paminklu, tik tušas, gaila, greit nusitrynė“, – kalbėjo vyras.

Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, Seimo nariai Kęstutis Smirnovas ir Paulius Saudargas, ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvė Goda Karazijaitė-Krukauskienė bei Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Europarlamentaras sakė, kad Europos Parlamente įkūrė atminties grupę, kurioje kartu su kitų Baltijos valstybių atstovais dalijasi tremčių istorijomis. Politiko teigimu, itin svarbu jaunajai kartai pasakoti apie šiuos svarbius ir skaudžius Pabaltijo tautoms įvykius, kad jie niekada neliktų užmarštyje.

Prie paminklo padėję gėles renginio dalyviai aplankė Vilkaviškio geležinkelio stotį, iš kurios prieš 79 metus pajudėjo į šiaurę tremtinių vagonai, kapinėse meldėsi prie paminklo tremtiniams, Paežerių dvaro ledainėje apžiūrėjo parodą „Išplėšti iš Tėvynės delnų“, kurią pristatė jos rengėja E. Rupeikienė. Muziejininkų pavaišinti arbata žmonės neskubėjo skirstytis, kalbėjosi apie patirtas negandas, žadėjo parodos ekspoziciją papildyti savo saugomomis tremties relikvijomis.



Lukas RAKAUSKAS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---