„Santaka“ / Mokytojas ir tremtinys Stasys Ankevičius klėtelėje-muziejuje daugybę kartų V. Kudirkos smuiku yra griežęs „Tautišką giesmę“. / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Perka naudotas skardos lankstymo stakles (gali būti iškomplektuotos). Tel. 8 635 46 640.
Galioja iki: 2024-02-23 10:26:21

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  


Mokytojas Stasys Ankevičius – Lietuvos istorijos, kultūros puoselėtojas

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų nuotr.


Mokytojas ir tremtinys Stasys Ankevičius klėtelėje-muziejuje daugybę kartų V. Kudirkos smuiku yra griežęs „Tautišką giesmę“.


Paežerių dvaro ledainėje vasarą galima lankyti parodą, skirtą tremčiai ir pedagogui bei tremtiniui Stasiui Ankevičiui atminti. Šį krašto šviesuolį, Lietuvos patriotą ir Vinco Kudirkos atminimo puoselėtoją Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus kviečia prisiminti jo gimimo 115-ųjų metinių proga.

Stasys Ankevičius – Mokytojas iš didžiosios raidės. Užaugęs paprastų valstiečių šeimoje, atkakliai siekė mokslo, pats lavinosi ir mokė kitus. Visi, kam teko bendrauti su Mokytoju, žavėjosi jo erudicija, pagarba mokslui, kultūrai, noru žinias perduoti kitiems. Visą gyvenimą jis domėjosi krašto istorija, gyvenimiškais ir politiniais klausimais turėjo savo nuomonę, kurią nebijojo išsakyti. Savo mokiniams perdavė ne tik akademines žinias, bet ir mokė praktinių dalykų, skatino domėtis krašto praeitimi. Gabesnius muzikai pakviesdavo muzikuoti savo įkurtuose Paežerių mokyklos ir kaimo orkestruose. Jis buvo ne tik Paežerių krašto, bet ir rajono kultūros šviesulys, visoje Lietuvoje žinomas Vinco Kudirkos tėviškės klėtelės saugotojas.

Stasys Ankevičius gimė 1905 m. balandžio 25 d. bežemių dvaro darbininkų Juozo ir Elžbietos Ankevičių šeimoje. Tėvai dirbo Šukių dvare, vėliau persikėlė gyventi į Stanaičius, kur gimė Stasys. 1910 m. Ankevičiai nusipirko nedidelį ūkelį Jančių kaime (Būblelių valsč.). Nors daug ir sunkiai dirbo, tačiau gyveno vargingai – mažas žemės sklypelis nepajėgė išmaitinti gausios šeimos. Kai Stasiui ėjo šešti metai, mirė tėvas, motina liko su šešiais vaikais. Vyriausiam tada buvo šešiolika, o jauniausiam – vieneri metai. Vaikai turėjo duoną užsidirbti patys: piemenavo, bernavo, motinai padėjo prie ūkio darbų.


Stasiui teko sunki vaikystė, tačiau jis buvo labai atkaklus ir vienintelis iš brolių prasimušė į mokslą. Baigė dvimečius mokytojų kursus. Mokytojaudamas Akėčių pradžios, vėliau – Plokščių mokyklose pasižymėjo patriotizmu ir aktyvumu, įsitraukė į kultūrinį gyvenimą.

Plokščiuose S. Ankevičius įkūrė instrumentinį ansamblį, organizavo tautinius renginius ir paminklo savanoriams statybą. Šis paminklas miestelyje ir dabar stovi, primindamas savanorius bei patį Mokytoją.

1941 m. birželio pabaigoje mokytojams turėjo prasidėti atostogos, tačiau birželio 14 d. S. Ankevičius su šeima buvo išvežtas „atostogauti“ į Sibirą. „Atostogos“ tęsėsi daugiau kaip 15 metų. Žmoną Rozaliją su sūneliu Gintuku išvežė į Altajų, o Stasį nuteisė 8 metams ir išsiuntė į lagerius Krasnojarsko krašte.

Sūnelis netrukus mirė nuo kokliušo, viena likusi Rozalija vergavo kolūkiuose. S. Ankevičius kalinimą atliko „nuo skambučio iki skambučio“ – visus 8 metus. Jis dirbo prie miško darbų, staliumi, virtuvėje. Labai nusilpo, bet visus kalinimo sunkumus ištvėrė ir po lagerių buvo išleistas į tremtį. Nuvyko pas žmoną ir toliau skaudžią tremtinių lemtį išgyveno drauge.


1956 m. vasarą šeima gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Sūnui Algimantui tada buvo vos ketveri metai. Skubiai pardavę kuklų turtą įsigijo bilietus ir išvažiavo į pasiilgtą gimtinę. Apsigyveno Dabravolės kaime pas seserį. Ankevičiaus brolis dirbo Kupreliškių miško eiguliu, tai Stasį įdarbino prie miško darbų. Vėliau padedant pažįstamiems gavo darbą Paežerių septynmetėje mokykloje. Paežerių kaime (Pilviškių sen.) pasistatė namą ir čia liko visam gyvenimui.

Paežeriuose įkūrus klėtelę-muziejų, jis surinko medžiagą iš kaimo istorijos, daugybę vertingų eksponatų: Vinco Kudirkos smuiką, Antano Kriščiukaičio-Aišbės asmeninius daiktus, įspūdingą drožinėtą spintą ir kita. Eksponatus skrupulingai aprašė, nes suprato, kad daiktas be istorijos – bevertis.

Vyresniosios kartos kultūros ir švietimo darbuotojai bei Paežerių krašto gyventojai dar prisimena mokytoją S. Ankevičių – kuklų kultūros puoselėtoją, Sūduvos istorijos žinovą. S. Ankevičius, kaip žilagalvis vaidila, daugiau kaip keturis dešimtmečius saugojo prie Gulbino ežero šimtamečių ąžuolų paunksnėje esančią tautos šventovę – V. Kudirkos tėviškės klėtelę. Vadovavo muziejėliui, kol leido jėgos, buvo neatsiejama jo dalis.


2004 m. išleistoje knygoje „Stasys Ankevičius. Daktaro V. Kudirkos klėtelės-muziejaus saugotojas“ gyvenimą ir visuomeninę veiklą aprašė su juo daug bendravę mokytojai Lionė Kraulėdienė ir Vytautas Grinius. Jie išreiškė paežeriečių pagarbą ir dėkingumą Mokytojui už Paežerių išgarsinimą, jo švietėjišką darbą ir visuomeniškumą.

Knygoje rašoma: „Aktyvesni mokytojai, kuriems rūpėjo jaunimo tautinis ugdymas, net ir esant gūdžiam sovietmečiui veždavo savo mokinius į Paežerius, kur gimė Vincas Kudirka ir tebestovi jį menanti klėtis. Mokytojas visus maloniai sutikdavo, aprodydavo ekspozicijas ir pasakodavo pasakodavo... Paskui iš spintos ištraukdavo V. Kudirkos smuiką ir sugrieždavo „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Vaikai nustebę klausydavosi negirdėtos melodijos, mokytojai susigraudindavo, nes žinojo, kokia tai melodija ir ką ji reiškia lietuviui. Kai kažkas paklausė, ar jis nebijo valdžios, senasis mokytojas atsakė: „Visą laiką juk žmogus negali bijoti. Nebijau, ką jie man padarys. Kartą jau buvau tremtas, negi veš dar...“ Mokiniai ir mokytojai iš Kudirkos Paežerių išvažiuodavo šviesesniais veidais, išsiveždavo laisvės viltį ir šventąjį burtažodį: „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse...“

Šie žodžiai buvo svarbūs S. Ankevičiui, jais jis vadovavosi visą gyvenimą. Patriotizmą ir atsidavimą savo kraštui Mokytojas perdavė savo kraštiečiams, mokiniams ir V. Kudirkos klėtelės lankytojams.

Gaila, kad S. Ankevičiaus saugota ir puoselėta klėtelė-muziejus, kuriuo anuomet džiaugėsi iš visos Lietuvos į Paežerius važiavę turistai, dabar privatizuotas ir užvertas lankytojams. Deja, laikas ir istorinė situacija kartais būna negailestingi kultūros paminklams. Nors klėtelės likimas neaiškus, ji, kaip ir jos saugotojas Mokytojas S. Ankevičius, išliks žmonių atmintyje ir krašto istorijoje.

Elena RUPEIKIENĖ

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus istorikė









Publikuota: 2020-06-10 09:17:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Atnaujinta viešoji biblioteka – šviesi, jauki ir moderni
* Situacija Vilkaviškio rajone įvertinta kaip viena prasčiausių
* Istoriniai „Bruklino“ medaliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai