„Santaka“ / Vilkaviškiečio kadruose – snaudžianti voverė ir naktinėjantys barsukai / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Fotografija Gintautas Gudaitis susidomėjo dar būdamas mokinukas ir savo pomėgio neapleido iki šiol.

Autorės nuotr.


Vilkaviškiečio kadruose – snaudžianti voverė ir naktinėjantys barsukai

Eglė MIČIULIENĖ


Vilkaviškietį Gintautą Gudaitį fotografija traukė visą gyvenimą. Vyras fiksuoja vaizdus dviračių žygiuose, čiuoždamas slidėmis, nerdamas po vandeniu, vienas pirmųjų Vilkaviškyje išbandė fotografiją su dronais. O pastaruoju metu jo objektyvo akis dažniausiai sustoja ties kokiu nors simpatišku gyvosios gamtos atstovu – kiškiu, vovere, ereliu ar barsuku.



Visada su savimi

Fotografuoti mėgstantys žmonės puikiai žino tą jausmą, kai prieš akis išnyra įdomus vaizdas, o fotoaparatas... pamirštas namuose.

Kaip tik todėl G. Gudaitis visuomet stengėsi fotografuoti mažu aparatu, kad jį nuolatos galėtų turėti su savimi. Dažniausiai tai būdavo nedidelė į kišenę telpanti „GoPro“ kamera, skirta fiksuoti vaizdus slidinėjant, aktyviai sportuojant. Telefonu nuotraukų daryti vyras niekada nemėgo.

„Nesu koks nors rimtas fotografas, šis užsiėmimas – tik mano hobis. Domiuosi, ką su fototechnika galėčiau nuveikti ant žemės, iš oro ir po vandeniu. Ir būtų gerai kuo universalesnis aparatas, kad nereikėtų visam apsikarstyti įranga, – dėstė vyras. – Mano „tašiukės“ kišenėse visada yra dvi kameros: viena mažutė „GoPro“ ir viena truputį rimtesnė. Laikau jas taip, kad vos sustojęs galėčiau pasiekti. Slidinėdamas kamerą prisitvirtinu ir ant galvos ar prie juosmens, ant diržo“, – pasakojo vilkaviškietis.




Vieni bėga, kiti snaudžia

Tačiau svajonės auga – „išaugo“ ir Gintauto aparatūra. Dabar G. Gudaitis kadrus fiksuoja žmonos Rasos dovanotu apie 1, 5 kg sveriančiu „Nikon“. Jį tampytis nėra lengva, bet aparatūra puikiai pritaikyta fotomedžioklei, todėl ja nesunkiai gali „pritraukti“ aukštai ant šakos snaudžiančią voverę ar tolumoje iš javų išnirusias stirnų galvas. Su šiuo prietaisu dauguma Gintauto nuotraukų dabar padarytos per automobilio langą, kaip jis pats sako, važinėjant po rajoną darbo reikalais.

„Specialiai į mišką einu retai, nes tiesiog traukiu erkes. O kai važiuodamas lauko keliuku pamatau kokį žvėrelį, staigiai stoju ir fotografuoju. Gaila, kad tie gyvūnėliai drąsūs tik tol, kol automobilis važiuoja pro šalį. Bet kai tik sustoji, jie akimirksniu neria tolyn. Kartą važiuojant į Vištytį kelią perbėgo kokie devyni elniai! Griebiau fotoaparatą, bet iš to skubėjimo nesugebėjau jo net įjungti. Iššokau iš mašinos, bandžiau dar lįsti į mišką, bet gražuolių žvėrių jau nė padujų nebuvo likę“, – apgailestavo vyras, elnius natūralioje gamtoje matęs tą vienintelį kartą.


Tačiau ne visi gyvūnai tokie bailūs.

„Kartą važiuodamas už kokio šimto metrų pamačiau laukuose medžiojančią lapę. Sustojau. Ji į mane kurį laiką žiūrėjo, užsiėmė savo reikalais, o paskui staiga šlept, galvą ant uodegos padėjo – ir užsnūdo...“ – juokėsi Gintautas.

Vyrui pavykę nufotografuoti ir juokingai ant šakų prigulusią nusnūsti voverę.



Paukščių – visa kolekcija

Kitąkart dėl gražaus kadro ir į laukus ar miškus važiuoti nereikia: dabar Gudaičių feisbuko paskyrą papuošia vis naujų paukštelių nuotraukos. Spalvingas dagiliukas, ant obels šakos nutūpęs čivylis, ryškioji žaliukė, snapą ištiesęs varnėnas – visi jie užfiksuoti namų kieme.

Paukščių nuotraukų Gintautas jau turi nemažą kolekciją. Joje – gervės, garniai, gulbės, kurapkos, pempės, kormoranai, paukštvanagiai ir kita sparnuotoji fauna. Yra ir skrajūnų „užsieniečių“: viešėdamas Kuboje vilkaviškietis įamžino žuvaujančius pelikanus.

O vieni įdomiausių Lietuvoje nufotografuotų paukščių – virš užšalusio Vištyčio ežero sklandantys jūriniai ereliai. Tai – reti įspūdingo dydžio sparnuočiai, kurie, kaip mano G. Gudaitis, į Lietuvą atlėkė iš Romintos girios. Tačiau regioninio parko direkcijos darbuotojai sako, kad jūriniai ereliai Vištytyje bent porą metų jau apsistoję ir peri.


Pats Gintautas norėtų nufotografuoti paprastą kukutį. Šį kuoduotą paukštelį vyras matęs jau ne kartą, tačiau kadre pagauti niekaip nepavyksta.



Susitikimas su gyvatėmis

Gintautas su drėgmei atspariomis kameromis mėgsta fotografuoti ir po vandeniu, ypač lankydamasis šiltuosiuose kraštuose. Atostogaujant Turkijoje jo kamerą puolė krabas.

– Nardydamas po vandeniu pamačiau rają ir ėmiau fotografuoti, o ji nerdama išbaidė ant dugno gulėjusius stambius krabus. Prisiartinau prie vieno iš jų ir pamėginau nufotografuoti, o šis ištiesė žnyples ir mikliai keliskart kaukštelėjo per kamerą. Tokius vaizdus ir užfiksavau, – kalbėjo pašnekovas.

Atostogaujant Balyje vilkaviškiečiui dukart teko susitikti ir su vandens gyvatėmis.

– Vietiniai gyventojai sakė, kad nuodingų gyvių ten nėra. Bet fotografuodamas po vandeniu staiga matau – po kojomis rangosi gyvatė... Gal ir nenuodinga, bet aš jų ir šiaip nelabai mėgstu... Kitą, tokią rainą, susitikau brisdamas į vandenį. Ištiesiau jos link fotoaparatą, bet gyvatė išsigandusi šovė pro mane tokiu didžiuliu greičiu, kad nespėjau nė sureaguoti, – pasakojo G. Gudaitis.



Ant kelio – stumbras

Vis dėlto įdomiausią, o gal greičiau netikėčiausią savo kadrą vyras užfiksavo netoli Pajevonio girininkijos. Tąkart su sūnumi važiuojančiam Gintautui priešais automobilį prabėgo... stumbras. Kirtęs kelią žvėris įlindo į mišką. Pavažiavę dar apie 100 metrų Gudaičiai vėl pamatė žolę rupšnojantį stumbrą.

„Nesupratome, kaip taip greitai žvėris galėjo atsidurti kitoje vietoje ir ten ramiai sau ganytis. Pagalvojau, kad tai greičiausiai kitas stumbras. Vėliau spaudoje perskaičiau, kad iš Lenkijos stumbryno pabėgo du stumbrai – matyt, po mūsų rajoną jie ir klajojo dviese“, – prieš beveik porą metų nutikusį įvykį prisiminė pašnekovas.

Tiesa, stumbro nuotraukos nebuvo labai ryškios ir kokybiškos, nes „fotosesija“ vyko prieblandoje.

O štai naujausia kamera, kurią įsigijo Gintautas, daugiau skirta medžiotojams, ji vaizdus fiksuoja ir naktį. Tačiau G. Gudaitis „medžioja“ ne žvėris, o jų atvaizdus. Neseniai, ketindamas nufotografuoti barsukus, šią kamerą vyras paslėpė greta vieno rajono miško, prie pakelėje pastebėtų olų.


Pirmą naktį aparatas užfiksavo tik atklydusią lapę, tačiau kitą iš olos dryžuotas galvas iškišo ir patys barsukai.

Filmuoti vaizdeliai atidūrė Gudaičių feisbuke.



Vaizdai iš viršaus

Visuomet įspūdingai atrodo iš aukštybių fotografuojami vaizdai. Nemažai Vilkaviškio ir kitų mūsų rajono vietovių nuotraukų Gintautas pridaręs su dronu.

Pamatęs gražias fotografijas į G. Gudaitį jau kreipėsi ne vienas vilkaviškietis, prašydamas iš aukštai įamžinti vieną ar kitą objektą. Iš paukščio skrydžio Gintautas darė ir dar išlikusių senųjų medinių pastatų nuotraukas muziejininkės Aušros Mickevičienės knygai „Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“.

Ne tik miestus ir miestelius, įdomius pastatus, bažnyčias, bet ir rajone rengiamų dviračių žygių akimirkas vyras fiksavo su dronu. Vis dėlto dabar į pastarąjį pomėgį G. Gudaitis žiūri atsargiai: juk šis prietaisas gali nukristi žemyn. Neseniai, kai Gintautas fotografavo pažeme slenkančią smėlio audrą, taip ir nutiko – aparatas nukrito, propeleris išlakstė į visas puses.


„Suprantu, kad tokiu atveju gali patirti ne tik finansinių nuostolių: jei aparatas nukris ant žmogaus, gali jį rimtai sužaloti. Dėl to per įvairias šventes nejauku žiūrėti, kaip kažkas skraidina dronus tiesiai virš galvų. Jei yra minia žmonių, aš pats droną stengiuosi skraidinti kur nors pakrašty“, – pasakojo pašnekovas.

Dronu fotografuotais vaizdais galima pasigrožėti ir G. Gudaičio sūnaus Ado sukurtoje bei administruojamoje feisbuko paskyroje Vilkaviškis iš aukštai.



Galerija: Fotografijos




Publikuota: 2020-06-01 09:17:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Paupio takus papuošė ilgametės draugystės simbolis
* Jaukiuose pašnekesiuose – kraštiečių prisiminimai
* Apie medienos gabenimą reikės informuoti savivaldą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas