|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Kultūros ministerija siekia užtikrinti, kad bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas ir kad kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc.
Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose ir kokybiškų kultūros paslaugų užtikrinimo kiekvienam Lietuvos gyventojui problemos.
Kovą startavęs projektas, pirmą kartą pasitelkus erdvinę kultūros paslaugų analizę, padės nustatyti, kuriuose Lietuvos miesteliuose kultūros prieinamumas problemiškiausias, kokių kultūros paslaugų trūksta ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą.
„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji mažesnė. Kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius paslaugų rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – skalbėjo kultūros viceministrė Zita Bružaitė.
Biblioteka yra patogiausiai prieinama kultūros įstaiga, mažiausiai prieinamos – profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą.
Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos: profesionalus scenos menas, festivaliai.
„Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių, ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo ir institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikė D. Nazarovienė.
Kultūros ministerijos inf.
Kultūros ministerija siekia užtikrinti, kad bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas ir kad kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc. |
Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose ir kokybiškų kultūros paslaugų užtikrinimo kiekvienam Lietuvos gyventojui problemos.
Kovą startavęs projektas, pirmą kartą pasitelkus erdvinę kultūros paslaugų analizę, padės nustatyti, kuriuose Lietuvos miesteliuose kultūros prieinamumas problemiškiausias, kokių kultūros paslaugų trūksta ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą.
„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji mažesnė. Kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius paslaugų rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – skalbėjo kultūros viceministrė Zita Bružaitė.
Biblioteka yra patogiausiai prieinama kultūros įstaiga, mažiausiai prieinamos – profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą.
Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos: profesionalus scenos menas, festivaliai.
„Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių, ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo ir institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikė D. Nazarovienė.
Kultūros ministerijos inf.
Publikuota: 2020-05-19 09:38:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|