|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Iniciatyvos
|
|
|
Valstybės simbolių paskirtis – telkti, liudyti ir priminti.
Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.
Palaikydami visuomeninio transliuotojo iniciatyvą, kuria žmonės skatinami iškelti lietuvišką trispalvę ir taip parodyti vienybę šituo sudėtingu laiku, Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojai primena vėliavos istorijos kai kuriuos fragmentus. Juk valstybės simbolių paskirtis – telkti, liudyti ir priminti.
Dėkoja ir drąsina
„Vėliava mums reiškia laisvę, o laisvę atnešė visų vienybė. Šiandien mūsų vienybė yra labai svarbi, kad apsaugotume ir padrąsintume vienas kitą. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kviečia jungtis prie iniciatyvos „Keliu vėliavą“ ir savo namų languose iškelti trispalvę. Parodykime, kad esame vieningi!“ – gyventojus, įstaigas, organizacijas ragina visuomeninis transliuotojas.
Jau prisijungusieji prie iniciatyvos akcentuoja ir linki: „Už mus visus – kad saugotume ir gerbtume vieni kitus“, „Gydytojams ir pardavėjoms“, „Sveikatos, tikėjimo ir vilties!“
Basanavičynės muziejininkai, paremdami šitą idėją, visiems primena, kiek permainų patyrė Lietuvos vėliava, kuo prie mūsų trispalvės kūrimo prisidėjo tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Muziejaus darbuotojai siūlo prisiminti, o galbūt dar tik atrasti faktus, kuriuos savo straipsnyje „Jonas Basanavičius ir Lietuvos heraldika“ paminėjo dr. Edmundas Rimša.
Spalvos atėjo iš tautodailės
1905 metais, Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse, J. Basanavičius „Vilniaus žiniose“ paskelbė straipsnį apie tautinės vėliavos spalvą. Kaip istorinių tradicijų šalininkas, jis pateikė argumentus, kad seniausia Lietuvos vėliava buvo raudona su baltu raiteliu viduryje. Kaip tik ją J. Basanavičius ir siūlė laikyti Lietuvos tautine vėliava. Deja, daugumai raudona spalva kėlė neigiamas asociacijas.
1917 metais buvo nuspręsta tautinei vėliavai spalvų ieškoti tautodailėje, audinių raštuose. Kadangi ten dažniausiai vyravusios žalia ir raudona, dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui pasiūlyta šias spalvas pritaikyti vėliavai. Kai tokių spalvų vėliavėlėmis A. Žmuidzinavičius pirmą kartą papuošė Vilniaus teatro salę, kurioje vyko Lietuvių konferencijos posėdžiai, daugumai jos nepatiko, nes pasirodė per daug niūrios.
Tuomet muziejininkas ir archeologas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp raudonos (viršuje) ir žalios (apačioje) įdėti siaurą geltoną juostelę. Tokia spalvų kombinacija jam priminė aušrą: žalia spalva rodė girias ir pievas, siaura geltona – aušrą, o viršutinė raudona – saulės apšviestus debesis.
Tautinės ir valstybinės vėliavų problema
Kaip turi atrodyti mūsų vėliava, palikta nuspręsti Tautos tarybai, kurios prezidiumas į komisiją pakvietė J. Basanavičių ir autorius T. Daugirdą bei A. Žmuidzinavičių. Komisijos protokole rašoma: „Apačioje pasirašiusieji komisijos nariai, apsvarstę įvairių spalvų kombinacijas, apsistojo ties trispalve vėliava, susidedančia iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Senoviškasis lietuvių tautos ženklas – Vytis ant raudono lauko turėtų būti viršuje kairiajame vėliavos kampe arba jos viduryje talpinamas.“ Taip buvo atsiradęs visiškai naujas trispalvės variantas, kuriam buvo vienbalsiai pritarta, ir Lietuvos Taryba jį patvirtino kaip Lietuvos tautinę vėliavą. J. Basanavičius dar pažymėjo, kad komisija dar kol kas nenustatė valstybės vėliavos, kuri buvusi raudona su vyčiu, etalonu.
Deja, į šią labai svarbią patriarcho pastabą nebuvo atsižvelgta. Negana to, 1922 metais Lietuvos valstybinė konstitucija valstybės vėliavos statusą kažkodėl suteikė trispalvei, o kelis šimtmečius praeityje naudota raudona vėliava su baltu raiteliu nebuvo patvirtinta pagrindiniu įsakymu. Ši iki galo neišspręsta tautinės ir valstybinės vėliavų problema liko iki mūsų dienų.
„Santakos“ inf.
Palaikydami visuomeninio transliuotojo iniciatyvą, kuria žmonės skatinami iškelti lietuvišką trispalvę ir taip parodyti vienybę šituo sudėtingu laiku, Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojai primena vėliavos istorijos kai kuriuos fragmentus. Juk valstybės simbolių paskirtis – telkti, liudyti ir priminti. |
„Vėliava mums reiškia laisvę, o laisvę atnešė visų vienybė. Šiandien mūsų vienybė yra labai svarbi, kad apsaugotume ir padrąsintume vienas kitą. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kviečia jungtis prie iniciatyvos „Keliu vėliavą“ ir savo namų languose iškelti trispalvę. Parodykime, kad esame vieningi!“ – gyventojus, įstaigas, organizacijas ragina visuomeninis transliuotojas.
Jau prisijungusieji prie iniciatyvos akcentuoja ir linki: „Už mus visus – kad saugotume ir gerbtume vieni kitus“, „Gydytojams ir pardavėjoms“, „Sveikatos, tikėjimo ir vilties!“
Basanavičynės muziejininkai, paremdami šitą idėją, visiems primena, kiek permainų patyrė Lietuvos vėliava, kuo prie mūsų trispalvės kūrimo prisidėjo tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Muziejaus darbuotojai siūlo prisiminti, o galbūt dar tik atrasti faktus, kuriuos savo straipsnyje „Jonas Basanavičius ir Lietuvos heraldika“ paminėjo dr. Edmundas Rimša.
1905 metais, Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse, J. Basanavičius „Vilniaus žiniose“ paskelbė straipsnį apie tautinės vėliavos spalvą. Kaip istorinių tradicijų šalininkas, jis pateikė argumentus, kad seniausia Lietuvos vėliava buvo raudona su baltu raiteliu viduryje. Kaip tik ją J. Basanavičius ir siūlė laikyti Lietuvos tautine vėliava. Deja, daugumai raudona spalva kėlė neigiamas asociacijas.
1917 metais buvo nuspręsta tautinei vėliavai spalvų ieškoti tautodailėje, audinių raštuose. Kadangi ten dažniausiai vyravusios žalia ir raudona, dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui pasiūlyta šias spalvas pritaikyti vėliavai. Kai tokių spalvų vėliavėlėmis A. Žmuidzinavičius pirmą kartą papuošė Vilniaus teatro salę, kurioje vyko Lietuvių konferencijos posėdžiai, daugumai jos nepatiko, nes pasirodė per daug niūrios.
Tuomet muziejininkas ir archeologas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp raudonos (viršuje) ir žalios (apačioje) įdėti siaurą geltoną juostelę. Tokia spalvų kombinacija jam priminė aušrą: žalia spalva rodė girias ir pievas, siaura geltona – aušrą, o viršutinė raudona – saulės apšviestus debesis.
Kaip turi atrodyti mūsų vėliava, palikta nuspręsti Tautos tarybai, kurios prezidiumas į komisiją pakvietė J. Basanavičių ir autorius T. Daugirdą bei A. Žmuidzinavičių. Komisijos protokole rašoma: „Apačioje pasirašiusieji komisijos nariai, apsvarstę įvairių spalvų kombinacijas, apsistojo ties trispalve vėliava, susidedančia iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Senoviškasis lietuvių tautos ženklas – Vytis ant raudono lauko turėtų būti viršuje kairiajame vėliavos kampe arba jos viduryje talpinamas.“ Taip buvo atsiradęs visiškai naujas trispalvės variantas, kuriam buvo vienbalsiai pritarta, ir Lietuvos Taryba jį patvirtino kaip Lietuvos tautinę vėliavą. J. Basanavičius dar pažymėjo, kad komisija dar kol kas nenustatė valstybės vėliavos, kuri buvusi raudona su vyčiu, etalonu.
Deja, į šią labai svarbią patriarcho pastabą nebuvo atsižvelgta. Negana to, 1922 metais Lietuvos valstybinė konstitucija valstybės vėliavos statusą kažkodėl suteikė trispalvei, o kelis šimtmečius praeityje naudota raudona vėliava su baltu raiteliu nebuvo patvirtinta pagrindiniu įsakymu. Ši iki galo neišspręsta tautinės ir valstybinės vėliavų problema liko iki mūsų dienų.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2020-05-04 09:12:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|