„Santaka“ / Nuotolinis ugdymas atskleidė švietimo sistemos problemas / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Dažniausiai mokiniai su pedagogais nuotoliniu būdu bendrauja per „Zoom“ platformą.

Autoriaus nuotr.


Nuotolinis ugdymas atskleidė švietimo sistemos problemas

Andrius GRYGELAITIS


Jau kelias savaites vykstantis nuotolinis mokymas tapo tikru iššūkiu tiek pedagogams, tiek mokiniams, tiek jų tėvams.



Sutelkė bendruomenę

Sužinoję, kad mokymą teks vykdyti nuotoliniu būdu, švietimo darbuotojai tam pasiruošti turėjo vos dvi savaites. Kadangi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepateikė jokių centralizuotų nuotolinį ugdymą apibrėžiančių dokumentų, visos ugdymo įstaigos pačios turėjo apsispręsti, kaip dirbs toliau. Pedagogai dalyvavo vaizdo seminaruose ir konferencijose, bendravo su kolegomis iš visos šalies, teikė savo pasiūlymus dėl nuotolinio ugdymo organizavimo tvarkų, ieškojo elektroninių aplinkų, kuriose galėtų dirbti kartu su mokiniais.

„Paradoksalu, bet nuotolinis mokymas mus sutelkė. Stengiamės padėti vieni kitiems, kartu ieškome efektyvesnių mokymo metodų, kurie nuotolinio ugdymo procesą padarytų lengvesnį. „Zoom“ platformoje su kai kuriais kolegomis susitinkame dažniau nei anksčiau mokykloje: kartą per savaitę vyksta mokytojų tarybos vaizdo posėdžiai, metodikos grupių pasitarimai. Rengiami tėvų susirinkimai, klasių vadovai organizuoja valandėles, kurias veda mokiniai ir jų tėvai“, – pasakojo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Gitana Melnykaitė.


Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Sidutė Černauskienė taip pat teigė, jog pasikeitęs ugdymo procesas sutelkė visą įstaigos bendruomenę. Dėl to darbas vyksta sklandžiau, nei tikėtasi. Įstaigos vadovės teigimu, daugiausiai problemų kilo pirmąją savaitę: strigo elektroninės bendravimo sistemos, ne visi mokiniai laiku prie jų prisijungdavo, dalis vaikų mokykloje buvo palikę pamokoms reikalingus vadovėlius.



Sunku mokytis

G. Melnykaitė pasakojo, kad mokytojams kartais sudėtinga identifikuoti konkrečios klasės mokinius, nes jie prie sistemos jungiasi ne tikruoju vardu ar pavarde, o pseudonimu.

„Pirmosiomis dienomis pasitaikė atvejų, kai vaizdo pamokų metu buvo gadinamos mokytojo demonstruojamos pateiktys. Dabar didžiausias rūpestis, kaip sureguliuoti mokiniams skiriamų namų darbų krūvį. Stengiamės skirti daugiau ilgalaikių užduočių, kūrybinių darbų. Kiekvienas mokytojas darbo būdus ir metodus renkasi atsižvelgęs į mokinių gebėjimų lygius“, – pasakojo G. Melnykaitė.

Ji teigė, kad nuotolinis mokymas išryškino opią švietimo sistemos problemą – daugeliui mokinių sunku dirbti savarankiškai: sisteminti medžiagą, išskirti svarbiausius dalykus, ieškoti atsakymų į klausimus ir juos apibendrinti.


Pedagogei antrino ir Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykloje-daugiafunkciame centre informatikos mokytoju dirbantis Egidijus Čivinskas. Jo teigimu, dalis mokinių sunkiai orientuojasi, kaip reikia atlikti kai kurias užduotis, kur jų ieškoti ir kur jas siųsti, negeba laikytis sutartų terminų.

„Dirbant nuotoliniu būdu pamokoms ruoštis man reikia daugiau nei įprastai, bet yra ir tam tikrų privalumų – triukšmo pamokose dabar daug mažiau“, – šypsojosi E. Čivinskas.

Būtent jis mokykloje sprendžia visas problemas, susijusias su technologijomis. Pedagogas pasakojo, kad dar prieš nuotolinio mokymo pradžią jam teko aprūpinti aštuonias šeimas kompiuteriais, o dabar kartais mokiniai į jį kreipiasi internetinio ryšio klausimais. Anot jo, pasitaiko, kai vaikams internetas dingsta tiesiog pamokų metu. Dažniausiai tokiais atvejais paaiškėja, kad mokinys tiesiog išeikvojo mėnesiui skirtus mobiliuosius duomenis.



Darbas su darželinukais

Nuotolinis ugdymas dideliu iššūkiu tapo ir vaikų darželiuose dirbantiems specialistams. Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ priešmokyklinukų grupės auklėtoja Lina Bakaitienė pasakojo, kad net šiuo laikotarpiu pedagogės su vaikučiais bei jų tėvais stengiasi neprarasti ryšio, kasdien bendrauja socialiniuose tinkluose, siunčia specialias užduotis, skatina ugdytinių kūrybiškumą.


„Kiekvienam savo grupės vaikui stengiuosi pasiūlyti kuo įvairesnių ir patrauklesnių idėjų. Esu dėkinga tėveliams už jų sąmoningumą ir pagalbą. Jie man siunčia atliktas vaikų užduotėles. Dėl šių darbelių ateityje bus lengviau mažuosius apibūdinti būsimoms jų pradinių klasių mokytojoms“, – sakė L. Bakaitenė.

Nuotoliniu būdu L. Bakaitienė daug bendrauja ne tik su auklėjamos grupės vaikais bei jų tėvais, bet ir su kolegėmis. Daugelis iš jų prisipažino pervertinusios savo galimybes, naudojantis informacinėmis technologijomis. Dėl to pedagogėms teko išklausyti papildomus mokymus.

„Sutinku, kad nuotolinis ugdymas nėra iki galo pritaikytas ikimokyklinukams. Jų patirtis – daug mažesnė nei mokinių, todėl jiems reikia daugiau tėvelių pagalbos. O juk dalis jų net ir per karantiną turi eiti į darbus! Visgi turime kartu išgyventi šį sunkų laikotarpį. Tikiu, kad jis greitai pasibaigs ir visi galėsime grįžti prie įprastų darbų“, – vylėsi L. Bakaitienė.



Prireikė laiko

Nuotolinis mokymas iššūkiu tapo ir mokiniams. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos trečioje klasėje besimokanti Justina Vyšniauskaitė pasakojo, kad sunkiausia buvo pirmąją savaitę. Mokymosi platformos nebuvo pasiruošusios dideliam žmonių antplūdžiui, todėl dažnai mokiniai negalėdavo prie jų prisijungti ir atlikti jiems paskirtas užduotis. Mergina taip pat pastebėjo, kad dirbdami nuotoliniu būdu kai kurie pedagogai tinkamai nesuplanuoja pamokos laiko, eikvodami jį pašalinėms temoms.

„Pirmąją savaitę mokytojai siuntė daugybę užduočių, kurioms atlikti prireikdavo daugiau nei pusės dienos. Laisvo laiko visai neturėdavome. Buvo didelis iššūkis tinkamai suplanuoti savo laiką ir atsiriboti nuo tokių pagundų, kaip naršymas internete. Po kurio laiko viskas stojo į savas vėžes. Pripratau prie didesnio mokymosi krūvio ir supratau, kad niekas už mane neišmoks pasakoti apie Adomą Mickevičių ar neišspręs matematinių lygčių“, – kalbėjo J. Vyšniauskaitė.

Nepaisant to, kad gimnazijos mokytojai stengiasi padėti mokiniams rengdami ne tik įprastas, bet ir papildomas konsultacines pamokas, mergina neabejoja, kad dalies mokinių žinių bagažas vis tiek nukentės.

„Tinkamai susikonspektuoti informaciją man yra vienas iš sunkiausių dalykų, kurį dar reikia išmokti. Tiek aš, tiek daugelis draugų jau pasiilgome mokyklos“, – teigė gimnazistė.

Jos nuomone, nuotolinis mokymas daugeliui jaunuolių padės suprasti, kad niekas gyvenime nebus padėta ant lėkštutės, o dėl geresnės ateities teks daug ir sunkiai dirbti.

Panašios nuomonės laikėsi ir kalbinti Gražiškių gimnazijos ketvirtokai. Jie teigė, kad mokymasis namuose daugelį privertė išeiti iš savo komforto zonos ir tapo gera galimybe išbandyti kažką naujo. Gimnazistų teigimu, viską apsunkina tik dažnai stringančios internetinės platformos.




Išaugo krūviai

Prisitaikyti prie pokyčių teko ir mokinių tėvams.

Kisiniškių kaime (Šeimenos sen.) gyvenanti trijų vaikų mama Erika Karasevičienė pasakojo, kad daugiausiai sunkumų kyla su pradinę mokyklą lankančiais dvyniais. Jos teigimu, dirbant iš namų vaikams labai išaugo krūviai.

„Dvynukai nuotoliniu būdu dar lanko ir muzikos mokyklą bei pynimo iš vytelių būrelį. Kartais dubliuojasi pamokų laikai, o mokytojai namų darbų užduotis liepia atsiųsti iki nurodytos valandos. Vaikai tikrai ne viską spėja atlikti laiku, todėl jau būta ir ašarų. Su vyresniuoju sūnumi problemų nekyla. Jis pats viską geba padaryti, nuotoliniu būdu jau yra gavęs ir pažymių“, – sakė E. Karasevičienė.

Keturis vaikus, tris iš jų mokyklinio amžiaus, auginanti Jurgita Zakarauskienė pasakojo, kad sunkiausiai sekasi Sūdavos pagrindinę mokyklą lankančiai pradinukei dukrai. Mamai neretai tenka jai padėti.

„Dukrai kartais būna labai sunku susikaupti. Nepadeda ir nuolat stringanti mokymosi sistema, o prie elektroninio dienyno apskritai sunku prisijungti. Namuose turime tik seną kompiuterį, tad vaikai mokosi per telefonus“, – pasakojo J. Zakarauskienė.



Publikuota: 2020-04-23 08:24:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai