„Santaka“ / Per karantiną pasirūpinkite savo psichine sveikata / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Per karantiną pasirūpinkite savo psichine sveikata


Šiuo įtemptu laikotarpiu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savo bei artimųjų sveikata. Svarbu suprasti, kad šiuo metu patys visada galime pasirinkti, kaip reaguosime į situaciją. Racionalios mūsų reakcijos padės jaustis geriau.

Mes visi mėgstame apibrėžtumą, norime žinoti, kas ir kada vyksta, taip pat laiku pastebėti tai, kas gali kelti pavojų. Kai situacija neaiški ar joje nesijaučiame saugiai, natūralu, kad jaudinamės bei patiriame stresą. Ši mus apsaugoti skirta reakcija gali kelti ir sumaištį, ypač jei aplink tvyro neapibrėžtumas, o mus pasiekia skirtinga informacija.

Nerimas kyla iš jausmo, kad situaciją turėtume kontroliuoti, bet iš tiesų to padaryti negalime.

Šiuo metu daugelis mūsų esame sunerimę dėl COVID-19, dar žinomo kaip koronavirusas. Galime jaustis bejėgiai dėl to, kas gali nutikti šiandien ar ryt, nerimauti dėl ateities. Šis netikrumas taip pat gali būti susijęs ir su kitais mūsų gyvenimo aspektais arba patirtimi praeityje, kai nesijautėme saugiai, o artima ateitis atrodė neapibrėžta.

Tokios situacijos gali turėti įtakos ir mūsų psichinei sveikatai.


Ne visada žinome ar suprantame, kas vyksta aplinkui, tad kylančios emocijos gali būti aštresnės nei įprasta: pyktis, liūdesys, beviltiškumas. Galite pastebėti, kad į aplinką reaguojate jautriau už kitus, o gal apskritai norite atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių.

Susiduriantieji su psichinės sveikatos iššūkiais gali jausti niūresnes emocijas, apatiją ar nenorėti atlikti įprastų kasdienių darbų. Svarbu suprasti, kad šiuo laikotarpiu nesame tokie bejėgiai, kokiais jaučiamės. Visada galime pasirinkti, kaip reaguosime.

Štai kelios rekomendacijos, kaip pasirūpinti emocine sveikata šiuo įtemptu metu.

• Atskirkite, ką galite kontroliuoti ir ko ne. Pagalvokite apie tuos dalykus, kurie priklauso nuo jūsų ir nukreipkite savo dėmesį į juos. Plaukite rankas. Priminkite apie tai kitiems. Vartokite vitaminus. Ribokite jus pasiekiančią informaciją, ypač neigiamą. Rinkitės tik patikimus informacijos kanalus.

• Užsiimkite tuo, kas suteikia saugumo jausmą. Nelyginkite savęs su kitais, nes veikla, kuri ramina kitus, nebūtinai gali tikti jums. Jei apribojote bendravimą su kitais, pagalvokite, ar šis sprendimas nulemtas noro apsaugoti save, ar jį sukėlė jūsų emocinė būklė.


• Išeikite pasivaikščioti, būkite gamtoje – saulėtą dieną tai puikus būdas gauti vitamino D, pakvėpuoti grynu oru. Be to, lengva mankšta ar pasivaikščiojimas padeda ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Tik nepamirškite laikytis saugaus atstumo.

• Gyvenkite dabartimi. Nerimas didėja galvojant ne tik apie tai, kas vyksta šiuo metu, bet ir svarstant, kas gali nutikti ateityje. Kai pradedate nerimauti dėl to, kas dar nenutiko, mintimis persikelkite į dabartį. Įvardykite sau, ką matote, užuodžiate, kokį skonį jaučiate. Sąmoningumo praktika ir pratimai gali padėti jaustis saugiau, kai atrodo, kad situacijos nekontroliuojate.

• Bendraukite ir kreipkitės pagalbos. Neužsidarykite savyje ir kalbėkitės apie savo jausmus su tais, kurie jums artimi ir kuriais pasitikite. Jei nerimas stiprus ar emocinė būklė blogėja, kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistus. Tikrai neprivalote likti vieni su savo mintimis ir jausmais – dalykitės jais su tais, kurie gali padėti.



Pagal pranešimus spaudai



Publikuota: 2020-03-27 11:17:36

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai