Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Šiuo įtemptu laikotarpiu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savo bei artimųjų sveikata. Svarbu suprasti, kad šiuo metu patys visada galime pasirinkti, kaip reaguosime į situaciją. Racionalios mūsų reakcijos padės jaustis geriau.

Mes visi mėgstame apibrėžtumą, norime žinoti, kas ir kada vyksta, taip pat laiku pastebėti tai, kas gali kelti pavojų. Kai situacija neaiški ar joje nesijaučiame saugiai, natūralu, kad jaudinamės bei patiriame stresą. Ši mus apsaugoti skirta reakcija gali kelti ir sumaištį, ypač jei aplink tvyro neapibrėžtumas, o mus pasiekia skirtinga informacija.

Nerimas kyla iš jausmo, kad situaciją turėtume kontroliuoti, bet iš tiesų to padaryti negalime.

Šiuo metu daugelis mūsų esame sunerimę dėl COVID-19, dar žinomo kaip koronavirusas. Galime jaustis bejėgiai dėl to, kas gali nutikti šiandien ar ryt, nerimauti dėl ateities. Šis netikrumas taip pat gali būti susijęs ir su kitais mūsų gyvenimo aspektais arba patirtimi praeityje, kai nesijautėme saugiai, o artima ateitis atrodė neapibrėžta.

Tokios situacijos gali turėti įtakos ir mūsų psichinei sveikatai.

Ne visada žinome ar suprantame, kas vyksta aplinkui, tad kylančios emocijos gali būti aštresnės nei įprasta: pyktis, liūdesys, beviltiškumas. Galite pastebėti, kad į aplinką reaguojate jautriau už kitus, o gal apskritai norite atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių.

Susiduriantieji su psichinės sveikatos iššūkiais gali jausti niūresnes emocijas, apatiją ar nenorėti atlikti įprastų kasdienių darbų. Svarbu suprasti, kad šiuo laikotarpiu nesame tokie bejėgiai, kokiais jaučiamės. Visada galime pasirinkti, kaip reaguosime.

Štai kelios rekomendacijos, kaip pasirūpinti emocine sveikata šiuo įtemptu metu.

• Atskirkite, ką galite kontroliuoti ir ko ne. Pagalvokite apie tuos dalykus, kurie priklauso nuo jūsų ir nukreipkite savo dėmesį į juos. Plaukite rankas. Priminkite apie tai kitiems. Vartokite vitaminus. Ribokite jus pasiekiančią informaciją, ypač neigiamą. Rinkitės tik patikimus informacijos kanalus.

• Užsiimkite tuo, kas suteikia saugumo jausmą. Nelyginkite savęs su kitais, nes veikla, kuri ramina kitus, nebūtinai gali tikti jums. Jei apribojote bendravimą su kitais, pagalvokite, ar šis sprendimas nulemtas noro apsaugoti save, ar jį sukėlė jūsų emocinė būklė.

• Išeikite pasivaikščioti, būkite gamtoje – saulėtą dieną tai puikus būdas gauti vitamino D, pakvėpuoti grynu oru. Be to, lengva mankšta ar pasivaikščiojimas padeda ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Tik nepamirškite laikytis saugaus atstumo.

• Gyvenkite dabartimi. Nerimas didėja galvojant ne tik apie tai, kas vyksta šiuo metu, bet ir svarstant, kas gali nutikti ateityje. Kai pradedate nerimauti dėl to, kas dar nenutiko, mintimis persikelkite į dabartį. Įvardykite sau, ką matote, užuodžiate, kokį skonį jaučiate. Sąmoningumo praktika ir pratimai gali padėti jaustis saugiau, kai atrodo, kad situacijos nekontroliuojate.

• Bendraukite ir kreipkitės pagalbos. Neužsidarykite savyje ir kalbėkitės apie savo jausmus su tais, kurie jums artimi ir kuriais pasitikite. Jei nerimas stiprus ar emocinė būklė blogėja, kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistus. Tikrai neprivalote likti vieni su savo mintimis ir jausmais – dalykitės jais su tais, kurie gali padėti.



Pagal pranešimus spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---