|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras savo jubiliejaus proga žiūrovams parengė įspūdingą programą.
Dainiaus ČĖPLOS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Tos dienos, kai Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras švęs 10 metų jubiliejų, nekantriai laukė ne tik muzikantai ir jų vadovas, bet ir be galo šį kolektyvą mylinti publika. Jai dovanotas įspūdingas koncertas „Dūdos gros...“ – tarsi viso kolektyvo gyvavimo metraštis.
Turi krikštatėvius
Kai prieš dešimtmetį Sauliui Mickevičiui kilo noras Vilkaviškyje suburti orkestrą, daugelis tai laikė labai ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama idėja. Jau vien dėl to, kad Vilkaviškis, kitaip nei Kybartai, jau kelis dešimtmečius neturėjo orkestro. Be to, orkestras – ne vokalinis ansamblis, kuriam pakanka talentingų žmonių ir patalpų repeticijoms. Jam reikia instrumentų, kurių vienas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Galbūt ši ambicija ir būtų likusi tik svajone, jei ne sutiktas pažįstamas fotografas Juozas Lukoševičius, tiesiai šviesiai paklausęs, kodėl Vilkaviškyje neskamba dūdų muzika. Dabartinis orkestro vadovas tada prisipažino turįs mintį čia suburti orkestrą ir tvirtai pažadėjo, kad dūdos Vilkaviškyje dar gros...
Tai išgirdęs J. Lukoševičius iškart nuskubėjo pas Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorę Dainą Juškauskienę su idėja mokykloje kurti orkestrantų būrelį. Mokyklos vadovė tokią iniciatyvą entuziastingai priėmė ir besikuriantį kolektyvą priglaudė po savo įstaigos stogu. Tad S. Mickevičius nuo to laiko J. Lukoševičių ir D. Juškauskienę vadina orkestro krikštatėviais.
Sunki pradžia
Vadovas prisimena, kad pradžia buvo nelengva, mat net surinkti norinčius groti nebuvo taip paprasta. Ilgą laiką orkestro neturėjusiame mieste vaikai netgi nesuvokė, kas tai yra. Todėl S. Mickevičiui teko vaikščioti po klases ir rodyti vaikams, kaip atrodo ir groja pučiamieji instrumentai. Jo entuziazmą nuoširdžiai palaikė tuometinė Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Rūta Mikulevičienė, pati pūtusi dūdas, kad tik sužavėtų vaikus pučiamųjų instrumentų muzika.
Net kai norinčiųjų atsirado apie penkios dešimtys, pirmieji metai buvo tikras išbandymas orkestro vadovui ir jo buriamam kolektyvui, mat daugelis jaunųjų orkestrantų niekada gyvenime rankose nebuvo laikę instrumento, nepažinojo natų. Vadovui reikėjo įdėti daug pastangų, kad vaikai pamiltų pučiamųjų instrumentų muziką, degtų entuziazmu groti ir neišsilakstytų po pirmų repeticijų. Juolab kad orkestras kurį laiką net vertėsi be instrumentų – studijavo teoriją, su specialiais pūstukais bandė išmokti taisyklingai pūsti instrumentą.
Tačiau jau pavasarį orkestras surengė pirmąjį koncertą tėveliams ir tuomet, išgirdus aplodismentus bei pamačius susižavėjimo ašaras mamų akyse, gimė tikrasis entuziazmas. O prie orkestro prisijungus šokėjoms, vadovaujamoms Sonatos Jankienės, orkestras tapo visaverčiu kolektyvu.
Išsipildė su kaupu
Prieš devynerius metus, kai orkestras minėjo pirmąjį gimtadienį, jo vadovas S. Mickevičius kalbėjo: „Norime vieną dieną su orkestru žygiuoti gatve, bet tam dar turime kantriai repetuoti.“ Vadovas tikino, kad tada, kai į Vilkaviškį pradės grįžti čia užaugę muzikantai, atsiras tradicijos ir kada nors orkestras vilkaviškiečiams suteiks tokį pasididžiavimo jausmą, kokį jaučia kybartiečiai.
Tada orkestro vadovo išsakytos viltys išsipildė su kaupu. Kolektyvas ne tik trenkia maršus žygiuodamas miesto gatvėmis, pelno laurus ir garsina savo rajoną Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, bet ir tapo tikru vilkaviškiečių pasididžiavimu.
Dabar orkestre groja 42 muzikantai, tarp kurių yra ne tik moksleivių, bet ir jau sugrįžusių, suaugusių žmonių. Orkestro vadovui talkina du koncertmeisteriai – profesionalūs muzikantai Vytautas Bložė ir Marius Bučys, o meistriškumo moko pučiamųjų instrumentų muzikos korifėjai.
Laukė staigmenos
Ruošdamasis dešimtmečio jubiliejui orkestras kilstelėjo kartelę dar aukščiau – parengė įspūdingą programą, o ją vesti ir kartu atlikti kūrinius pakvietė operinės scenos žvaigždes – Kauno valstybinio muzikinio teatro aktorius: tenorą Egidijų Bavikiną, bosą Liudą Mikalauską ir sopraną Akvilę Gerbenčiūtę-Bučienę.
Publika kiekvieną kūrinį lydėjo ovacijomis ir negalėjo atitraukti akių nuo scenoje besikeičiančių vizualizacijų, šviesų efektų.
Gražia staigmena vilkaviškiečiams tapo ir aplodismentų jūros sulaukė orkestre jau porą metų bosine gitara grojančio, tačiau šįkart visai kitu amplua sužibėjusio Vytauto Girdausko pasirodymas. Kultiniu buvusio ansamblio „Hiperbolė“ dainų popuri atlikęs muzikantas vyresniajai kartai žinomas kaip legendinės vilkaviškiečių grupės „Senas archyvas“ muzikantas.
Netikėtai atliekami orkestro suskambo ir populiariausi legendinės grupės „Queen“ hitai, kiti populiarūs ir iš didžiųjų scenų pažįstami kūriniai.
Ypatingo grožio Michaelo Sweeney „Žvaigždžių šokiu“ buvo pagerbti į amžinybę išėję orkestro draugai – bosistas Vidmantas Kyburys ir aktorius Arūnas Žemaitaitis.
Sveikintojų jūra
Jubiliejaus proga kolektyvas bei jo vadovai sulaukė ne tik rajono vadovų, Seimo narių, Lietuvos nacionalinio kultūros centro bei Kultūros ministerijos sveikinimų, bet ir premjero Sauliaus Skvernelio padėkos už šalies vardo garsinimą. Visi sveikintojai niekaip nebūtų tilpę į sceną, tad orkestro draugai, kolegos iš kitų šalies miestų, gerbėjai po koncerto buvo pakviesti į furšetą, surengtą jaunųjų orkestrantų garbei.
Puikaus koncerto sužavėta publika dar ilgokai būriavosi kultūros centro fojė, apžiūrinėdama išeksponuotus, orkestro per dešimtmetį pelnytus apdovanojimus, kurių buvo ne viena dešimtis, bei pozavo prie orkestro jubiliejui pagamintos fotosienelės.
Tos dienos, kai Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras švęs 10 metų jubiliejų, nekantriai laukė ne tik muzikantai ir jų vadovas, bet ir be galo šį kolektyvą mylinti publika. Jai dovanotas įspūdingas koncertas „Dūdos gros...“ – tarsi viso kolektyvo gyvavimo metraštis. |
Kai prieš dešimtmetį Sauliui Mickevičiui kilo noras Vilkaviškyje suburti orkestrą, daugelis tai laikė labai ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama idėja. Jau vien dėl to, kad Vilkaviškis, kitaip nei Kybartai, jau kelis dešimtmečius neturėjo orkestro. Be to, orkestras – ne vokalinis ansamblis, kuriam pakanka talentingų žmonių ir patalpų repeticijoms. Jam reikia instrumentų, kurių vienas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Galbūt ši ambicija ir būtų likusi tik svajone, jei ne sutiktas pažįstamas fotografas Juozas Lukoševičius, tiesiai šviesiai paklausęs, kodėl Vilkaviškyje neskamba dūdų muzika. Dabartinis orkestro vadovas tada prisipažino turįs mintį čia suburti orkestrą ir tvirtai pažadėjo, kad dūdos Vilkaviškyje dar gros...
Tai išgirdęs J. Lukoševičius iškart nuskubėjo pas Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorę Dainą Juškauskienę su idėja mokykloje kurti orkestrantų būrelį. Mokyklos vadovė tokią iniciatyvą entuziastingai priėmė ir besikuriantį kolektyvą priglaudė po savo įstaigos stogu. Tad S. Mickevičius nuo to laiko J. Lukoševičių ir D. Juškauskienę vadina orkestro krikštatėviais.
Vadovas prisimena, kad pradžia buvo nelengva, mat net surinkti norinčius groti nebuvo taip paprasta. Ilgą laiką orkestro neturėjusiame mieste vaikai netgi nesuvokė, kas tai yra. Todėl S. Mickevičiui teko vaikščioti po klases ir rodyti vaikams, kaip atrodo ir groja pučiamieji instrumentai. Jo entuziazmą nuoširdžiai palaikė tuometinė Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Rūta Mikulevičienė, pati pūtusi dūdas, kad tik sužavėtų vaikus pučiamųjų instrumentų muzika.
Net kai norinčiųjų atsirado apie penkios dešimtys, pirmieji metai buvo tikras išbandymas orkestro vadovui ir jo buriamam kolektyvui, mat daugelis jaunųjų orkestrantų niekada gyvenime rankose nebuvo laikę instrumento, nepažinojo natų. Vadovui reikėjo įdėti daug pastangų, kad vaikai pamiltų pučiamųjų instrumentų muziką, degtų entuziazmu groti ir neišsilakstytų po pirmų repeticijų. Juolab kad orkestras kurį laiką net vertėsi be instrumentų – studijavo teoriją, su specialiais pūstukais bandė išmokti taisyklingai pūsti instrumentą.
Tačiau jau pavasarį orkestras surengė pirmąjį koncertą tėveliams ir tuomet, išgirdus aplodismentus bei pamačius susižavėjimo ašaras mamų akyse, gimė tikrasis entuziazmas. O prie orkestro prisijungus šokėjoms, vadovaujamoms Sonatos Jankienės, orkestras tapo visaverčiu kolektyvu.
Prieš devynerius metus, kai orkestras minėjo pirmąjį gimtadienį, jo vadovas S. Mickevičius kalbėjo: „Norime vieną dieną su orkestru žygiuoti gatve, bet tam dar turime kantriai repetuoti.“ Vadovas tikino, kad tada, kai į Vilkaviškį pradės grįžti čia užaugę muzikantai, atsiras tradicijos ir kada nors orkestras vilkaviškiečiams suteiks tokį pasididžiavimo jausmą, kokį jaučia kybartiečiai.
Tada orkestro vadovo išsakytos viltys išsipildė su kaupu. Kolektyvas ne tik trenkia maršus žygiuodamas miesto gatvėmis, pelno laurus ir garsina savo rajoną Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, bet ir tapo tikru vilkaviškiečių pasididžiavimu.
Dabar orkestre groja 42 muzikantai, tarp kurių yra ne tik moksleivių, bet ir jau sugrįžusių, suaugusių žmonių. Orkestro vadovui talkina du koncertmeisteriai – profesionalūs muzikantai Vytautas Bložė ir Marius Bučys, o meistriškumo moko pučiamųjų instrumentų muzikos korifėjai.
Ruošdamasis dešimtmečio jubiliejui orkestras kilstelėjo kartelę dar aukščiau – parengė įspūdingą programą, o ją vesti ir kartu atlikti kūrinius pakvietė operinės scenos žvaigždes – Kauno valstybinio muzikinio teatro aktorius: tenorą Egidijų Bavikiną, bosą Liudą Mikalauską ir sopraną Akvilę Gerbenčiūtę-Bučienę.
Publika kiekvieną kūrinį lydėjo ovacijomis ir negalėjo atitraukti akių nuo scenoje besikeičiančių vizualizacijų, šviesų efektų.
Gražia staigmena vilkaviškiečiams tapo ir aplodismentų jūros sulaukė orkestre jau porą metų bosine gitara grojančio, tačiau šįkart visai kitu amplua sužibėjusio Vytauto Girdausko pasirodymas. Kultiniu buvusio ansamblio „Hiperbolė“ dainų popuri atlikęs muzikantas vyresniajai kartai žinomas kaip legendinės vilkaviškiečių grupės „Senas archyvas“ muzikantas.
Netikėtai atliekami orkestro suskambo ir populiariausi legendinės grupės „Queen“ hitai, kiti populiarūs ir iš didžiųjų scenų pažįstami kūriniai.
Ypatingo grožio Michaelo Sweeney „Žvaigždžių šokiu“ buvo pagerbti į amžinybę išėję orkestro draugai – bosistas Vidmantas Kyburys ir aktorius Arūnas Žemaitaitis.
Jubiliejaus proga kolektyvas bei jo vadovai sulaukė ne tik rajono vadovų, Seimo narių, Lietuvos nacionalinio kultūros centro bei Kultūros ministerijos sveikinimų, bet ir premjero Sauliaus Skvernelio padėkos už šalies vardo garsinimą. Visi sveikintojai niekaip nebūtų tilpę į sceną, tad orkestro draugai, kolegos iš kitų šalies miestų, gerbėjai po koncerto buvo pakviesti į furšetą, surengtą jaunųjų orkestrantų garbei.
Puikaus koncerto sužavėta publika dar ilgokai būriavosi kultūros centro fojė, apžiūrinėdama išeksponuotus, orkestro per dešimtmetį pelnytus apdovanojimus, kurių buvo ne viena dešimtis, bei pozavo prie orkestro jubiliejui pagamintos fotosienelės.
Publikuota: 2020-03-17 08:19:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|