Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad neracionaliai vartojant antibiotikus, užsiimant savigyda yra žaidžiama savo sveikata bei didinamas bakterijų atsparumas, dėl ko kyla pavojus nebeturėti efektyvių vaistų.

Nuotr. iš „Santarvės“ archyvo

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai mažina šios grupės vaistų veiksmingumą, kas galiausiai gali privesti prie to, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vaistų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartodami antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių turėtume laikytis vartodami šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.



Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas įveikti bet kokią ligą.

Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta.

Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. „Šie vaistai yra skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra skiriami tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas“, – teigia vaistininkas L. Rukas.

Be to, antibiotikai yra skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra paskiriami konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas ir kitus požymius. Dėl šios priežasties negalima vartoti šios grupės vaistų, kurie buvo paskirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.



Netinkamai vartojant gydymas bus nesėkmingas

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus, tačiau kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti labai tiksliai, kaip pataria specialistai.

„Labai svarbu atsižvelgti tiek į vaisto vartojimo dažnumą per parą, tiek į trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus tokiu atveju bakterijos išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas“, – perspėja vaistininkas L. Rukas.

Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai paskirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų antibiotikų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, atsisakyti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas.

Be to, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.



Virusinės infekcijos antibiotikais negydomos

Pasak gydytojų, visi karščiavimai yra skirtingi ir nebūtinai tai yra infekcija, sukelta tam tikros bakterijos. Daugybė virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, peršalimas ar bronchitas, negydomos antibiotikais. Todėl pajutus pirmuosius peršalimo simptomus derėtų likti namuose, gerti daug skysčių, vėdinti gyvenamąsias patalpas, dažniau plauti rankas bei dėvėti apsaugines veido kaukes.

Anot vaistininko L. Ruko, jeigu pacientas neturi temperatūros arba ji nesiekia 38 laipsnių, šios mažinti nereikėtų ir neverta iškart skubėti pas gydytoją.

Ūmi ligos stadija paprastai praeina po 2–3 dienų, tačiau jei po šio laikotarpio sveikatos būklė nesikeičia arba pablogėja, tuomet derėtų pasirodyti gydytojui, kuris įvertinęs ligos požymius ir atlikęs reikalingus tyrimus nustatys tolimesnę gydymo eigą.

Praranda veiksmingumą

Antibiotikai, kaip ir visi kiti vaistai, turi nepageidaujamų poveikių sveikatai, o neatsakingai juos vartodami galime dar labiau pabloginti esamą sveikatos būklę. Antibiotikai gali sukelti tokių sveikatos sutrikimų kaip alergija, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno mikrofloros pusiausvyros negalavimai, nemalonus skonis burnoje ir panašiai.

Be viso to, antibiotikų veikimo mechanizmas yra susijęs su gebėjimu slopinti tam tikrų bakterijų augimą ir jų naikinimą. Todėl neracionaliai vartojant šios grupės vaistus laikui bėgant išsivysto bakterijų atsparumas ir vaistai praranda savo efektyvumą. Tokiais atvejais dažnai tenka naudoti naujesnės kartos antibiotikus, kurie neretai būna brangesni, prailgina gydymo trukmę ir gali turėti dar daugiau šalutinių poveikių.

Mažėjant antibiotikų veiksmingumui darosi vis sunkiau gydyti pneumoniją, tuberkuliozę, gonorėją, kraujo užkrėtimą ir kitas infekcines ligas. Dėl to gali išaugti ne tik infekcijų skaičius, bet ir mirtingumas, nes atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų. Vien tik Europos Sąjungoje kiekvienais metais beveik 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, o naujų antibiotikų pasaulyje išrandama itin mažai.



Atsakingai elgtis privalo ir pacientai

Vienas svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetų yra bakterijų atsparumo antibiotikams stabdymas, kadangi daugelyje šalių antimikrobinio atsparumo paplitimas kasmet žaibiškai didėja, keldamas didžiulį nerimą.

Norint išvengti neracionalaus antibiotikų vartojimo, kone pagrindine priemone išlieka visuomenės švietimas. „Svarbu pacientus informuoti ne tik apie antibiotikų sukeliamus nepageidaujamus poveikius, bet ir apie žalą gamtai bei gyvūnams, kadangi antibiotikai yra naudojami ne tik sveikatos srityje, bet ir žemės ūkyje. Todėl antimikrobinių dalelių galima aptikti vandenyje, dirvožemyje ir net gyvūnų organizmuose. Visa tai sudaro vientisą ciklą, kuomet antibiotikai nedidelėmis dalelėmis grįžta į mūsų organizmą ir suteikia galimybę toliau daugintis atsparioms bakterijoms“, – informuoja vaistininkas L. Rukas.

Pačių pacientų atsakomybė yra griežtai vadovautis gydytojų nurodymais ir pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais, o iškilus bet kokiems klausimams ar šalutiniams poveikiams visuomet rekomenduojama nedelsti, kreiptis į specialistus ir, žinoma, jokiu būdu neužsiimti savigyda kitais antibiotikais.

Užsk. 631

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---