|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Ekologija
|
|
|
Eglė MIČIULIENĖ
Miškininkai sunerimę: spygliuočius naikina kaip niekad anksti suaktyvėję kenkėjai.
Puola spygliuočius
Žiema šiemet buvo ypatinga. Džiaugėmės neužpustytais keliais, šiltu oru ir mažesnėmis šildymo išlaidomis.
Deja, tokiais orais nesidžiaugia miškininkai. Ir ne tik dėl to, kad tokiu oru į miškus įvažiuoti sunku. Bėda, kad šilta žiema buvo palanki ir įvairiems kenkėjams.
Miškininkystės specialistai su nerimu stebi situaciją spygliuočių miškuose. Paprastai medžių kenkėjai suaktyvėja vėlyvą pavasarį, tačiau šiemet, panašu, jie liko aktyvūs visą žiemą.
Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Liudvikas Puskunigis sakė, jog spygliuočius džiovina kinivarpoms priskiriami vabaliukai – žievėgraužiai.
Po žieve įsitaisę vabalai išgraužia takus, į kuriuos įsimeta grybas. Jo apniktas medis ima berti spyglius ir galiausiai nudžiūsta.
Silpną puola greičiau
Anot L. Puskunigio, anksčiau nuo kinivarpų daugiausiai kentėjo eglynai. Šiuos medžius puola liemenų žievėgraužiai, kitaip vadinami tipografais. Kad kuo anksčiau nustatytų galimą kenkėjų generacijos intensyvumą, miškininkai stato gaudykles su feromonais, stebi, kiek žievėgraužiai išplitę, ir ruošiasi sanitariniams kirtimams.
– Pirma žievėgraužių generacija paprastai prasideda balandžio mėnesį, antra – po poros mėnesių, birželį. Tai būna akivaizdu iš ruduoti pradedančių medžių. O šiemet eglės ėmė džiūti vidury žiemos. Prapjovę žievę radome gyvus tipografo vikšrus, nors šiuo metu jie dar neturėjo būti išsiritę iš kiaušinėlių. Tad panašu, kad galime sulaukti ir trijų žievėgraužio generacijų“, – pasakojo L. Puskunigis.
Jei kenkėjų nedidelis kiekis, medis nuo jų ima gintis sakais: juose įklimpusios kinivarpos žūsta. Tačiau augalų vegetacija šiuo metu nevyksta ir medžiams apsiginti sunku.
Apskritai eglėms šylantis klimatas nepalankus. Šie medžiai mėgsta šaltesnį ir drėgnesnį orą. Tačiau vasara buvo karšta, sausa, ir medžiai susilpnėjo. O silpną augalą greičiau puola ligos ir kenkėjai.
Užpuola viršūnę
O štai pušis vis dažniau skriaudžia viršūninis žievėgraužis.
– Anksčiau pusamžės pušys džiūdavo nebent nuo šakninės pintainės – šaknis naikinančio grybo, drugio verpiko ar dėl kokių itin prastų oro sąlygų, sausros. O viršūninis žievėgraužis nebuvo paplitęs. Bet dabar, keičiantis ir šiltėjant klimatui, šie kenkėjai vis dažniau užpuola pušynus. Viršūniniai žievėgraužiai atkeliavo iš pietų ir plinta vis plačiau, – sakė L. Puskunigis.
Užpuolus šiam vabalui medžio liemuo atrodo gražus ir žalias, bet ima džiūti viršūnė. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją
Iš pradžių nugelsta viena kita pušis, bet vėliau, išplitus antrai viršūninio žievėgraužio generacijai, per pačią vegetaciją spygliuočiai žūsta dideliais plotais. Įlindęs po plonos šakelės žieve vabalas graužia takus, deda kiaušinėlius, o iš paskos plinta grybas. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai ir nebevykstant fotosintezei medis miršta.
Svarbu pastebėti laiku
Deja, anot miškininkystės žinovo, medžių apsaugai nuo žievėgraužių veiksmingų insekticidų nėra. Padeda tik laiku vykdomi sanitariniai miško kirtimai.
Medį nukirtus laiku didelė dalis kamblinės medienos dar bus išsaugota. Uždelsus nukirsti pažeistus medžius labai sparčiai blogėja medienos kokybė – medis pamėlsta, vystosi puvinys. Šiltuoju laiku nuo lajų džiūvimo pradžios per trumpą laiką stiebų mediena per kelias savaites gali virsti malkine. Tačiau blogiausia, kad suvėlinus kirtimus jaunos kartos vabaliukai išplinta į sveiką mišką, sudarydami žievėgraužių plintančius židinius.
– Dėl to miškų savininkai turi būti labai atidūs ir stebėti, ar medžiai neapnikti žievėgraužių. Neužtenka kartą ar du per metus apsilankyti savo miške. Taip, kaip ūkininkai važiuoja apžiūrėti laukų, taip ir miško savininkas turi nuvykti į savo plotus ir apeiti juos bent kas porą savaičių. Juk įdomu, smagu pabūti gamtoje, pasidairyti, pakvėpuoti grynu oru. Gerai pažiūrėti ir į kaimyno miško pusę – gal ten ima veistis kokie kenkėjai. O pastebėjus džiūstančius, rundančius medžius reikia pranešti specialistams, pasikonsultuoti ir kuo greičiau organizuoti sanitarinį kirtimą, – kalbėjo L. Puskunigis.
Miškininkai pabrėžia, kad žievėgraužių apniktų medžių iškirtimas nėra miško naikinimas – pažeisti medžiai tikrai nebegalės augti ir nudžius. Tačiau laiku juos iškirtus ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose.
Miškininkai sunerimę: spygliuočius naikina kaip niekad anksti suaktyvėję kenkėjai. |
Žiema šiemet buvo ypatinga. Džiaugėmės neužpustytais keliais, šiltu oru ir mažesnėmis šildymo išlaidomis.
Deja, tokiais orais nesidžiaugia miškininkai. Ir ne tik dėl to, kad tokiu oru į miškus įvažiuoti sunku. Bėda, kad šilta žiema buvo palanki ir įvairiems kenkėjams.
Miškininkystės specialistai su nerimu stebi situaciją spygliuočių miškuose. Paprastai medžių kenkėjai suaktyvėja vėlyvą pavasarį, tačiau šiemet, panašu, jie liko aktyvūs visą žiemą.
Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Liudvikas Puskunigis sakė, jog spygliuočius džiovina kinivarpoms priskiriami vabaliukai – žievėgraužiai.
Po žieve įsitaisę vabalai išgraužia takus, į kuriuos įsimeta grybas. Jo apniktas medis ima berti spyglius ir galiausiai nudžiūsta.
Anot L. Puskunigio, anksčiau nuo kinivarpų daugiausiai kentėjo eglynai. Šiuos medžius puola liemenų žievėgraužiai, kitaip vadinami tipografais. Kad kuo anksčiau nustatytų galimą kenkėjų generacijos intensyvumą, miškininkai stato gaudykles su feromonais, stebi, kiek žievėgraužiai išplitę, ir ruošiasi sanitariniams kirtimams.
– Pirma žievėgraužių generacija paprastai prasideda balandžio mėnesį, antra – po poros mėnesių, birželį. Tai būna akivaizdu iš ruduoti pradedančių medžių. O šiemet eglės ėmė džiūti vidury žiemos. Prapjovę žievę radome gyvus tipografo vikšrus, nors šiuo metu jie dar neturėjo būti išsiritę iš kiaušinėlių. Tad panašu, kad galime sulaukti ir trijų žievėgraužio generacijų“, – pasakojo L. Puskunigis.
Jei kenkėjų nedidelis kiekis, medis nuo jų ima gintis sakais: juose įklimpusios kinivarpos žūsta. Tačiau augalų vegetacija šiuo metu nevyksta ir medžiams apsiginti sunku.
Apskritai eglėms šylantis klimatas nepalankus. Šie medžiai mėgsta šaltesnį ir drėgnesnį orą. Tačiau vasara buvo karšta, sausa, ir medžiai susilpnėjo. O silpną augalą greičiau puola ligos ir kenkėjai.
O štai pušis vis dažniau skriaudžia viršūninis žievėgraužis.
– Anksčiau pusamžės pušys džiūdavo nebent nuo šakninės pintainės – šaknis naikinančio grybo, drugio verpiko ar dėl kokių itin prastų oro sąlygų, sausros. O viršūninis žievėgraužis nebuvo paplitęs. Bet dabar, keičiantis ir šiltėjant klimatui, šie kenkėjai vis dažniau užpuola pušynus. Viršūniniai žievėgraužiai atkeliavo iš pietų ir plinta vis plačiau, – sakė L. Puskunigis.
Užpuolus šiam vabalui medžio liemuo atrodo gražus ir žalias, bet ima džiūti viršūnė. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją
Iš pradžių nugelsta viena kita pušis, bet vėliau, išplitus antrai viršūninio žievėgraužio generacijai, per pačią vegetaciją spygliuočiai žūsta dideliais plotais. Įlindęs po plonos šakelės žieve vabalas graužia takus, deda kiaušinėlius, o iš paskos plinta grybas. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai ir nebevykstant fotosintezei medis miršta.
Deja, anot miškininkystės žinovo, medžių apsaugai nuo žievėgraužių veiksmingų insekticidų nėra. Padeda tik laiku vykdomi sanitariniai miško kirtimai.
Medį nukirtus laiku didelė dalis kamblinės medienos dar bus išsaugota. Uždelsus nukirsti pažeistus medžius labai sparčiai blogėja medienos kokybė – medis pamėlsta, vystosi puvinys. Šiltuoju laiku nuo lajų džiūvimo pradžios per trumpą laiką stiebų mediena per kelias savaites gali virsti malkine. Tačiau blogiausia, kad suvėlinus kirtimus jaunos kartos vabaliukai išplinta į sveiką mišką, sudarydami žievėgraužių plintančius židinius.
– Dėl to miškų savininkai turi būti labai atidūs ir stebėti, ar medžiai neapnikti žievėgraužių. Neužtenka kartą ar du per metus apsilankyti savo miške. Taip, kaip ūkininkai važiuoja apžiūrėti laukų, taip ir miško savininkas turi nuvykti į savo plotus ir apeiti juos bent kas porą savaičių. Juk įdomu, smagu pabūti gamtoje, pasidairyti, pakvėpuoti grynu oru. Gerai pažiūrėti ir į kaimyno miško pusę – gal ten ima veistis kokie kenkėjai. O pastebėjus džiūstančius, rundančius medžius reikia pranešti specialistams, pasikonsultuoti ir kuo greičiau organizuoti sanitarinį kirtimą, – kalbėjo L. Puskunigis.
Miškininkai pabrėžia, kad žievėgraužių apniktų medžių iškirtimas nėra miško naikinimas – pažeisti medžiai tikrai nebegalės augti ir nudžius. Tačiau laiku juos iškirtus ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose.
Publikuota: 2020-03-02 08:05:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|