Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

Lietuvos gyventojai vis dažniau keičia pavardę ar vardą. Kaip rodo civilinės metrikacijos įstaigų ataskaita, pernai tokių atvejų padaugėjo beveik dešimtadaliu. Vardus ar pavardes asmens dokumentuose pakeitė 5 517 asmenų.

Dažnai žmonės nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardes. Jeigu šių asmenų duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų bazę, civilinės metrikacijos įstaiga prašo pateikti dokumentus, liudijančius, kad protėvis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę. Yra buvę atvejų, kai žmonės norėjo perimti net 19 amžiuje gyvenusių protėvių pavardes. Pastebima tendencija, kad tokias pavardes nori susigrąžinti jauni žmonės, taip pagerbdami jau mirusių senelių ar prosenelių atminimą.

Taip pat būna nemažai atvejų, kai pavardė keičiama atsisakant nelietuviškos kilmės priesagų, pavyzdžiui, -ovičius, ir keičiama į tradicinėje vartosenoje trumpesnį variantą -ėnas, arba trumpinama lietuviška pavardė, pavyzdžiui, Sakalauskas tampa Sakalu.

Neretai tėvai keičia ir savo vaikų vardus. Pasitaiko, kad vaikui gimus duotas vardas lieka įrašu dokumente, nes šeimoje jį vadina kitu vardu. Yra atvejų, kai registruojant vaiką jam suteikiami du vardai, bet vėliau tėvai dokumentuose pageidauja palikti tik vieną arba nori įrašyti antrą – krikšto vardą.

Lietuvoje pernai buvo įregistruoti 34 475 naujagimiai. Maždaug ketvirtadalis jų (9 324) gimė užsienio valstybėse, tačiau šie gimimo faktai buvo įtraukti į apskaitą Lietuvoje. 2018 m. mūsų šalyje buvo registruoti 34 985 gimę kūdikiai.

Praėjusiais metais sudaryta mažiau santuokų negu 2018-aisiais – 21 268 (21 970). Daugiau kaip pusė šių ceremonijų (12 329) įvyko civilinės metrikacijos įstaigose, bažnyčiose buvo registruota 4 901 santuoka, o 3 785 santuokos vyko užsienio valstybėse ir po to buvo įtrauktos į apskaitą Lietuvoje.

Mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse susituokė 253 poros, daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (138), Vokietijoje (43), Norvegijoje (34).

Vilnius yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame pernai susituokė daugiau žmonių nei ankstesniais metais – įregistruotos 6 086 santuokos. Kaune įregistruota 2 276, Klaipėdoje – 1 277, Šiauliuose – 667, Panevėžyje – 532 santuokos.

Pernai vėl padaugėjo ištuokų: civilinės metrikacijos įstaigose jų užregistruota 9 232, iš jų 716 – užsienio valstybėse. 2018 m. mūsų šalyje buvo užfiksuotos 9 063 ištuokos.

Praėjusiais metais sumažėjo mirties atvejų – civilinės metrikacijos įstaigose registruotos 38 989 netektys, o 2018 m. jų buvo 40 388.

Teisingumo ministerijos inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---