„Santaka“ / Signataro darbai įamžinti knygos puslapiuose / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  


„Šita gera knyga – daugiau negu tik ataskaita apie Joną Mačį“, – taip žurnalisto Andriaus Grygelaičio darbą įvertino jo autografo paprašęs signataras Rimvydas Raimondas Survila.

Autorės nuotr.


Signataro darbai įamžinti knygos puslapiuose

Renata VITKAUSKIENĖ


Artėjančias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines Vilkaviškis pasitinka pagrįstai didžiuodamasis – mūsų kraštiečio, Kovo 11-osios akto signataro Jono Mačio atminimas deramai įamžintas knygoje.

Leidinį „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Jonas Mačys“ Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, pasitelkęs Vilkaviškio muzikos mokyklą, visuomenei suskubo pristatyti pasitikdamas Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Kultūros darbuotojų sprendimą dėl renginio laiko tarsi pagrindė knygos sutiktuvėse viešėjęs garbus svečias Rimvydas Raimondas Survila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, antrasis atstatytos Lietuvos nepriklausomos valstybės žemės ūkio ministras.

„1990 m. ir vėliau iš esmės reikėjo ne nepriklausomybę atkurti, bet iš naujo statyti valstybę, nes ji buvo visiškai sugriauta. Nuo 1940-ųjų iki 1990-ųjų viskas: nuosavybė, įstatymai, žmonių sąmonė buvo labai paveikta, suniokota. J. Mačys tikrai daug savęs atidavė, kad būtų padėti valstybės pagrindai. Į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą jis atsinešė tą, ko išmoko gyvendamas tarp jūsų, dirbdamas Vilkaviškio rajone“, – kalbėjo R. R. Survila.


Signataro J. Mačio veiklą įamžinęs leidinys mūsų krašto žmonėms bus tikrai įdomus ir kaip šio asmens, rajono, šalies istorijos liudijimas, ir kaip jau kitos kartos kraštiečio atliktas darbas. Knygos autorius – Andrius Grygelaitis, vilkaviškietis, „Santakos“ laikraščio korespondentas. „Aš džiaugiuosi, kad tą galėjome padaryti mes patys“, – su šiais rajono mero Algirdo Neiberkos žodžiais neabejotinai sutiks kiekvienas vilkaviškietis, kuris susipažins su leidiniu.

Knygas apie mirusius signatarus užsako, leidžia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. „Leidinių yra keliolika, tačiau šita gera knyga – daugiau negu tik ataskaita apie J. Mačį“, – įvertino R. R. Survila.

Pats knygos autorius A. Grygelaitis signataro šeimos pasiūlymą parašyti knygą apie kraštietį, įėjusį į Lietuvos istoriją, priėmė kaip vieną iš didžiausių iššūkių. Tiesa, pirminį planą darbuotis dvejus–trejus metus prisiėjo skubiai koreguoti ir visą darbą, tai yra susirinkti medžiagą, parašyti tekstą, teko atlikti vos per 8 mėnesius, jam skiriant didžiąją dalį laisvalaikio.


„Susikroviau 1987–2003 metų „Pergalės“, „Santakos“ laikraščio visus numerius ir kelis savaitgalius verčiau puslapį po puslapio, tarsi skenavau akimis, ieškodamas pavardės Mačys, Mačio... Seimo archyve viskas vyko panašiai – man atnešė kalną dokumentų iš tų metų, kai J. Mačys dirbo Seimo Agrarinės komisijos pirmininko pavaduotoju“, – prisiminė A. Grygelaitis. Autorius taip pat pervertė daugybę kitų periodinių leidinių: „Dobilą“, „Žibintą“, „Vilkaviškio žinias“, „Suvalkietį“, knygą „Dvižiedė lelija. Vilkaviškis 300“, perskaitė ne vieno posėdžio stenogramą, žiūrėjo vaizdo įrašus ir, be abejo, bendravo su muziejininkais, su žmonėmis, kurie dirbo sykiu su J. Mačiu.

„Aš J. Mačį žinojau kaip buvusį Vilkaviškio rajono merą, Kovo 11-osios akto signatarą. Nesu tikras, ar mes kada nors buvome susitikę, – apie signatarą kalbėjo jau kitos kartos vilkaviškietis A. Grygelaitis. – J. Mačys man pasirodė paprastas, nuoširdus, galbūt kartais griežtas, bet teisingas žmogus, didžiulis Lietuvos patriotas. Sakyčiau, kad tai buvo žmogus, šiek tiek pralenkęs laiką. Kai kurie jo sumanymai deramai įvertinti tik gerokai vėliau, o ne tada, kai buvo įgyvendinami, kai jis kėlė idėjas. Šiandien Vilkaviškis didžiuojasi paminklais Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai, jie puošia miestą. Tačiau anuomet J. Mačio idėja statyti paminklus buvo vertinta nevienareikšmiškai. Kita jo brandinta mintis Vilkaviškyje panaudoti geoterminius vandenis ir miestą padaryti patrauklų savo gydyklomis, sanatorijomis taip ir liko neįgyvendinta.“


Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas signatarui ir buvusiam merui J. Mačiui suteiktas jau po jo mirites.

Prisimindami J. Mačį buvę jo bendražygiai dėkojo signataro šeimai, o ypač žmonai Romai Mačienei, kuri, vyrui išėjus į politiką, kantriai laikė visus keturis namų kampus. Pati R. Mačienė neslėpė, kad ji pati ramiau, geriau jautėsi ir gyveno tuomet, kai J. Mačys, puikus žemės ūkio specialistas, dirbo šioje srityje, kai dėstytojavo, rašė disertaciją, tai yra tada, kai šeimos gyvenime nebuvo politikos. Tiesa, visiškos ramybės tuomet irgi nebūta – giminaičių pobūvyje sukritikavęs tarybų valdžią, J. Mačys neteko kolūkio „Į komunizmą“ pirmininko pavaduotojo darbo.

J. Mačio tvirtas nuostatas ir drąsą liudija sutuoktinės papasakotas kitas įvykis, kai vyras „kartu su rajono delegacija buvo išvykęs į Gruziją. Ten restorane bepietaujant vienas gruzinas pakėlė taurę už savo žemietį mylimą Josifą Visarionovičių Staliną. Aišku, J. Mačys neišlaikė. Jis demonstratyviai atsistojo, atsisakė kelti taurę, ir, žinoma, išrėžė kalbą apie tai, kokias kančias patyrė lietuviai Stalino valdymo laikais. Po šių žodžių visi, kurie jau buvo pakėlę taures, jas padėjo atgal ant stalo, o grupės vadovė paprašė daugiau šis temos neeskaluoti.“

Atkūrus nepriklausomybę ne viskas buvo taip paprasta, kaip galbūt atrodo šiandien. „Buvo daug konfrontacijos pačioje Aukščiausiojoje Taryboje. Atsimenu ir tokį momentą, kai deputatui J. Mačiui buvo atvirai pagrasinta, – liudijo Algimantas Mackevičius, signataro padėjėjas-sekretorius Aukščiausiojoje Taryboje. – Nutarėme, kad apie šitą situaciją viešai neskelbsime, nedidinsime konfrontacijos. J. Mačys sakydavo, kad jam labiau rūpi priešą padaryti draugu, o ne draugą paversti priešu.“

Knygoje užfiksuota kritiška J. Mačio nuomonė apie kai kuriuos Kovo 11-osios Lietuvos pirmųjų metų politinių lyderių poelgius, intrigas, aukščiausių valstybės asmenų ambicijas, apie skandalingą privatizacijos procesą, nuskurdintus, sukiršintus žmones, esama karčių signataro minčių apie begėdiškai sumenkintą Lietuvos nepriklausomybę. Skaitytojas taip pat ras pernelyg neeskaluotų faktų apie tai, kad kraštietis platino ir rėmė pogrindinę literatūrą, pvz., „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, „Rūpintojėlį“, apie ketinimą su savo šeima išvykti gyventi į Ameriką pas tėvą, apie sąmokslą Tautininkų partijoje, kai planuota nuversti lyderį J. Mačį, apie jo nepritarimą staigiam ir neapgalvotam kolūkinės sistemos griovimui, kai kaimo žmonės buvo palikti visiškoje nežinioje.


Pristatymo dieną šešios dešimtys knygų buvo padovanotos renginio dalyviams, likusi tiražo dalis (išleista 2000 egzempliorių) pasieks šalies mokyklas ir bibliotekas.





Publikuota: 2020-02-26 08:21:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai