„Santaka“ / Apie kurčiųjų problemas pasakyta garsiai ir plačiai / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė (iš kairės) ir Seimo narė Raminta Popovienė sutarė turinčios bendrų funkcijų: pagalba silpnesniems, socialiai pažeistiems asmenims.

Deimantės JOČYTĖS nuotr.


Apie kurčiųjų problemas pasakyta garsiai ir plačiai

Renata VITKAUSKIENĖ


Žmonių, turinčių klausos negalią, problemos rajone kurį laiką stokojo atidesnio žvilgsnio. Pastaruoju metu aktyviai siekiama situaciją keisti. Pirmadienį įvyko konferencija, kurioje gilintasi į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų poreikius.

Konferencija „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“ po šalies savivaldybes keliauja jau ne pirmus metus. Pasak jos globėjos Seimo narės Ramintos Popovienės, klausos negalia – viena iš dažniausių nepastebimų negalių. „Pasvarstykime: ar visi žinotume, kaip bendrauti, kaip kreiptis ar suteikti paslaugą kurčiajam? Kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija kilo mintis organizuoti konferencijas įvairių sričių specialistams, supažindinti juos, kas yra kurčias žmogus, kokia yra kurčiųjų kultūra. Įvairiose savivaldybėse pristatome pranešimus ir padedame išgirsti ne tiesiogine prasme, bet ieškodami dialogo ir bendradarbiavimo“, – konferencijos tikslus įvardijo R. Popovienė.

Kad šio renginio maršrute atsirastų mūsų kraštas, pasirūpino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, koordinuojanti socialinės paramos sričiai priskirtas veiklas. „Dalyvavau kitos savivaldybės renginyje, kuriame kurtieji atvirai papasakojo apie savo skaudžias patirtis, problemas, su kuriomis jiems teko susidurti įvairiose situacijose, valstybinėse institucijose. Klausos negalią turinčių žmonių pas mus, kaip ir visoje šalyje, yra, be to, paslaugų reikia ne tik visai negirdintiems asmenims. Gyventojai sensta, atsiranda klausos sutrikimų, daug žmonių ima neprigirdėti ir jiems taip pat prireikia pagalbos“, – sakė D. Riklienė.


Įvertinus tai, Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) komandos pastangomis vėl atkurta Vilkaviškio kurčiųjų pirminės organizacijos veikla. Šiuo metu ji telkia 25 narius. Dalis jų buvo konferencijoje „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“.

Šis renginys mūsų rajone – tarsi pirmoji kregždė, atnešusi vilties, kad situacija dėl paslaugų klausos negalią turintiems gyventojams gerės. Vargu ar iki šiol pas mus būta progų viešame renginyje matyti gestų kalbą perpratusius žmones, grožėtis jų verčiama daina, klausytis ir matyti pranešimus.

Ko gero, daugeliu atvejų ši patirtis buvo nauja ar primiršta į konferenciją susirinkusiems Savivaldybės administracijos atstovams, rajono merui, seniūnams, socialiniams darbuotojams, policijos, gydymo, švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, bibliotekininkams, nevyriausybinių organizacijų nariams bei kt.

Renginį vedusi Seimo narė R. Popovienė akcentavo, jog labai svarbu visoms suinteresuotoms institucijoms suteikti kuo daugiau informacijos, kaip pagelbėti klausos negalią turinčiam žmogui, atėjusiam į įstaigą paslaugos. Pasak konferencijos globėjos, dažniausiai kurtieji susiduria su problemomis įsidarbindami. Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, dažnai vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą, taip pat jaučiamas gestų kalbos vertėjų trūkumas, tinkamai neišspręstas klausimas, kaip klausos negalią turintiems gyventojams naudotis skubiosios pagalbos telefonu 112, televizijoje per mažai titruojamų laidų, jų vertimų į gestų kalbą.


Konferencijos dalyviai išklausė LKD prezidento Kęstučio Vaišnoros, LKD respublikinės valdybos narių Arūno Bražinsko ir Vytauto Valiaugos, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorės ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos garbės prezidentės Ramunės Leonavičienės pranešimus.

Lektoriai kalbėjo apie klausos negalią turinčius žmones, lietuvių gestų kalbos vertėjus, kurčiuosius Europoje, apie tokių asmenų patiriamus iššūkius ir galimybes mūsų šalies savivaldybėse.

„Lietuvoje teikiamos nemokamos vertimo į gestų kalbą paslaugos. Informacijos apie tai yra interneto svetainėje vertimaigestais.lt. Norėjome, jog kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią galimybę, nes užsisakius paslaugą vertėjai atvyksta į vietą. Aptarėme įvairių nuotolinių vaizdo priemonių įdiegimo įstaigose galimybes, kad kreipęsi kurtieji galėtų gauti reikiamą pagalbą, – sakė D. Riklienė. – Taip pat gyventojams noriu pasakyti, jog Vilkaviškio kurčiųjų pirminė organizacija teikia asistento paslaugas: du kartus per savaitę lankomasi šeimose, kuriose yra kurčiųjų.“

Kalbant apie paslaugas klausos negalią turintiems žmonėms, spręstinų klausimų, pvz., gestų kalbos mokymų šeimų nariams, yra nemažai. Bene svarbiausias veiksmas, nuo kurio prasideda problemos sprendimas, – garsiai pasakyti, kad greta mūsų gyvenantys kurtieji ir neprigirdintieji patiria rimtų sunkumų, jau padarytas.








Galerija: Dvaras




Publikuota: 2020-02-04 08:17:31

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Prieš rinkimus – galvosūkiai dėl kandidatų sąrašų
* Migrantai mokosi kalbėti lietuviškai ir gyvenimu Kybartuose nebesiskundžia
* Imtynininkų sąlygos – geriausios šalyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas