„Santaka“ / Virbalio Okų malūnai / Skaitytojų laiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kalėdines egles, daniškus kėnius. Tel.: 8 654 60 179, 8 667 44 277.
Galioja iki: 2021-12-17 13:29:52



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Skaitytojų laiškai

Dalinkitės:  


Virbalyje gimusi Velta Haak-Dietrich (2017 m. nuotrauka) šiuo metu gyvena Vokietijoje, Wangen im Allgäu miestelyje.

Autoriaus nuotr.


Virbalio Okų malūnai


Veltos Haak (Hakaitės) šeimos istorija



Veltos protėviai Hakai atsikėlė gyventi į Stalupėnų apylinkes (dabartinis Nesterovo rajonas Kaliningrado srityje) Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I (1713–1740) laikais iš Saksonijos (Rytų Vokietija) po kraštą ištuštinusio maro XVIII a. pradžioje. Senasis malūnininkas Francas Fridrichas Hakas (Veltos senelis) gimė 1873 m. netoli Eitkūnų, Jodrinkiemio kaime. Jo žmona Helene Grubert-Haak (1873–1932) gimė Karklupėnų kaime, Vilkaviškio valsčiuje. Jų santuoka buvo palaiminta Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje 1895 m. spalio 23 d.

Franco Fridricho tėvas, taip pat malūnininkas, Ernstas Hakas gimė 1831 m. Druskiuose, Stalupėnų krašte. Mirė ir palaidotas Virbalio evangelikų liuteronų kapinėse 1911 metais. Ernsto žmona Rosine Ribbat-Haak (1842–1922) gimė Skrudžiuose (Stalupėnų parapija), palaidota Virbalyje.

Francas Fridrichas su žmona Helene užaugino penkis vaikus: Vištytyje gimusį Hermaną (1896–1963), kuris dirbo muitininku Kudirkos Naumiestyje ir kitose vietose iki 1939 m., Alvite gimusį Artūrą Francą (1898–1945), malūnininką, Veltos tėvą, ir dukteris Elmą (1906–1942), Mėtą (1909–1994) ir Frydą (1911–1937). Visos trys dukros jau gimė Virbalyje.


Veltos tėvas Artūras Hakas apie 1919 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Dirbo raštvedžiu. 1927 m. Virbalyje vedė iš Alvito parapijos kilusią vokietaitę Augustę Vymerytę, o jai po gimdymo mirus 1929-aisiais vedė aštuoniolikos metų sulaukusią Otiliją Hepnerytę iš Geisteriškių. Pirmoje Artūro Franco santuokoje gimė sūnus Helmutas (g. 1928 m.), antroje – Velta (g. 1931 m.) ir Adelheid (g. 1942 m.).



Repatriacija ir sugrįžimas

1939–1940 metais Lietuvos visuomenėje vyravo antivokiškos nuotaikos dėl atplėšto Klaipėdos krašto. Padėtis nepagerėjo ir pasirodžius rusams. Dėl grasinimų susidoroti Okų vaikai dažnai miegodavo ant šieno, kol vieną dieną buvo išvežti į Rytprūsių pusę pas gimines. Veltos tėvai, kaip ir absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenusių vokiečių tautybės žmonių, 1941-ųjų pradžioje apsisprendė repatrijuoti į Vokietiją (Rytprūsius). Kito kelio jiems nebuvo, nes Lietuvoje šeimininkavo rusai.

Malūno sodyboje apsigyveno kiti žmonės (Dzindziliauskai), o pačiame malūne buvo jau tarybinės valdžios įdarbintas komisaras Mališka ir darbininkas Pranys (pavardė nežinoma).


Frontui pasislinkus gerokai į Rytus, 1942 metų spalį Veltos šeima sugrįžo atgal į Virbalį. Tėvas dar prieš tai apsilankė Virbalyje vienas, kur rado tebestovintį, bet jau neveikiantį malūną. Grįžę Veltos tėvai sunkiai dirbo, suremontavo namus, malūną, kuris dėl prasidėjusio karo buvo gerokai nukentėjęs (sulaužyti krumpliaračiai ir t. t.). Čia vėl buvo malami miltai, dirbama žemė. Velta lankė vidurinę mokyklą Eitkūnuose.

Artūras Hakas, sužinojęs apie Virbalio žydų tragišką likimą, labai verkė. Jis negalėjo patikėti, kad visi miestelio žydai buvo sušaudyti.

Į Virbalį sugrįžusi šeima gana ramiai gyveno beveik dvejus metus, iki kol frontas vėl pajudėjo Rytprūsių link. Veltos tėviškė buvo sunaikinta 1944-ųjų rudenį, vykstant aršioms Antrojo pasaulinio karo kautynėms. Malūnas taip pat sudegė.



Pasitraukimas į Vokietiją 1944 metais

Liepos 17-ąją, artėjant frontui, Velta su mama ir mažąja sesute traukiniu išvyko į Rytprūsius. Galutinis tikslas buvo Berlynas, kurio taip ir nepavyko pasiekti dėl susprogdinto geležinkelio. Tėvas prie šeimos prisijungė vėliau, o Helmutas nespėjo laiku pasitraukti ir liko Lietuvoje. Deja, abu Veltos tėvai, susirgę vidurių šiltine, mirė: tėvas – 1945-ųjų pradžioje, mama – tų pačių metų pabaigoje (palaidoti Giustrovo mieste).


Veltą su mažąja sesute Adelheid užaugino senelė – mamos mama. Velta ištekėjo už matematikos mokytojo Gerhardo Dietricho (1926–2007), susilaukė dukters ir dabar turi vienturtę anūkę.

1960 m. Veltai su vyru pavyko ištrūkti iš Rytų Vokietijos į Vakarų Vokietiją. Sesuo Adelheid ištekėjo už p. Reinhardto. Brolis Helmutas, pasibaigus karui, grižo į Virbalį, tikėdamasis čia surasti namiškius. Kartu su Emiliu Haku jis dirbo dėdės malūne, bet buvo neteisingai apkaltintas pavogęs du maišus miltų ir nuteistas 1, 5 metų laisvės atėmimu. Atlikęs bausmę sugrįžti atgal į Virbalį neturėjo teisės, tad apsigyveno Panevėžyje, vedė lietuvę, susilaukė trijų dukterų, tačiau būdamas dar gana jaunas (46 metų) mirė. Po karo, praėjus daugiau nei 20 metų, Velta dar spėjo su juo vieną kartą pasimatyti Bulgarijoje.



Habil. dr. Vytautas IVAŠKEVIČIUS



Publikuota: 2020-01-31 09:01:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Eglučių įžiebimo šventėse – lazeriai ir ugnies šou
* Žemdirbiai nustebę: vilkaviškiečiai išmesti iš Lietuvos ūkininkų sąjungos
* Virbalio moterų klubo bitutės ruošiasi kalėdinei mugei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į augančią infliaciją?
Bijau, kad neįpirksiu būtinų prekių.
Neramu, nes nuvertės santaupos.
Investavau, infliacija negąsdina.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas