|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-01-30 16:44
|
|
|
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė (iš kairės) ir Seimo narė Raminta Popovienė sutarė turinčios bendrų funkcijų: pagalba silpnesniems, socialiai pažeistiems asmenims.
Deimantės JOČYTĖS nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Žmonių, turinčių klausos negalią, problemos rajone kurį laiką stokojo atidesnio žvilgsnio. Pastaruoju metu aktyviai siekiama situaciją keisti. Pirmadienį įvyko konferencija, kurioje gilintasi į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų poreikius.
Konferencija „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“ po šalies savivaldybes keliauja jau ne pirmus metus. Pasak jos globėjos Seimo narės Ramintos Popovienės, klausos negalia – viena iš dažniausių nepastebimų negalių. „Pasvarstykime: ar visi žinotume, kaip bendrauti, kaip kreiptis ar suteikti paslaugą kurčiajam? Kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija kilo mintis organizuoti konferencijas įvairių sričių specialistams, supažindinti juos, kas yra kurčias žmogus, kokia yra kurčiųjų kultūra. Įvairiose savivaldybėse pristatome pranešimus ir padedame išgirsti ne tiesiogine prasme, bet ieškodami dialogo ir bendradarbiavimo“, – konferencijos tikslus įvardijo R. Popovienė.
Kad šio renginio maršrute atsirastų mūsų kraštas, pasirūpino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, koordinuojanti socialinės paramos sričiai priskirtas veiklas. „Dalyvavau kitos savivaldybės renginyje, kuriame kurtieji atvirai papasakojo apie savo skaudžias patirtis, problemas, su kuriomis jiems teko susidurti įvairiose situacijose, valstybinėse institucijose. Klausos negalią turinčių žmonių pas mus, kaip ir visoje šalyje, yra, be to, paslaugų reikia ne tik visai negirdintiems asmenims. Gyventojai sensta, atsiranda klausos sutrikimų, daug žmonių ima neprigirdėti ir jiems taip pat prireikia pagalbos“, – sakė D. Riklienė.
Įvertinus tai, Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) komandos pastangomis vėl atkurta Vilkaviškio kurčiųjų pirminės organizacijos veikla. Šiuo metu ji telkia 25 narius. Dalis jų buvo konferencijoje „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“.
Šis renginys mūsų rajone – tarsi pirmoji kregždė, atnešusi vilties, kad situacija dėl paslaugų klausos negalią turintiems gyventojams gerės. Vargu ar iki šiol pas mus būta progų viešame renginyje matyti gestų kalbą perpratusius žmones, grožėtis jų verčiama daina, klausytis ir matyti pranešimus.
Ko gero, daugeliu atvejų ši patirtis buvo nauja ar primiršta į konferenciją susirinkusiems Savivaldybės administracijos atstovams, rajono merui, seniūnams, socialiniams darbuotojams, policijos, gydymo, švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, bibliotekininkams, nevyriausybinių organizacijų nariams bei kt.
Renginį vedusi Seimo narė R. Popovienė akcentavo, jog labai svarbu visoms suinteresuotoms institucijoms suteikti kuo daugiau informacijos, kaip pagelbėti klausos negalią turinčiam žmogui, atėjusiam į įstaigą paslaugos. Pasak konferencijos globėjos, dažniausiai kurtieji susiduria su problemomis įsidarbindami. Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, dažnai vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą, taip pat jaučiamas gestų kalbos vertėjų trūkumas, tinkamai neišspręstas klausimas, kaip klausos negalią turintiems gyventojams naudotis skubiosios pagalbos telefonu 112, televizijoje per mažai titruojamų laidų, jų vertimų į gestų kalbą.
Konferencijos dalyviai išklausė LKD prezidento Kęstučio Vaišnoros, LKD respublikinės valdybos narių Arūno Bražinsko ir Vytauto Valiaugos, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorės ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos garbės prezidentės Ramunės Leonavičienės pranešimus.
Lektoriai kalbėjo apie klausos negalią turinčius žmones, lietuvių gestų kalbos vertėjus, kurčiuosius Europoje, apie tokių asmenų patiriamus iššūkius ir galimybes mūsų šalies savivaldybėse.
„Lietuvoje teikiamos nemokamos vertimo į gestų kalbą paslaugos. Informacijos apie tai yra interneto svetainėje vertimaigestais.lt. Norėjome, jog kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią galimybę, nes užsisakius paslaugą vertėjai atvyksta į vietą. Aptarėme įvairių nuotolinių vaizdo priemonių įdiegimo įstaigose galimybes, kad kreipęsi kurtieji galėtų gauti reikiamą pagalbą, – sakė D. Riklienė. – Taip pat gyventojams noriu pasakyti, jog Vilkaviškio kurčiųjų pirminė organizacija teikia asistento paslaugas: du kartus per savaitę lankomasi šeimose, kuriose yra kurčiųjų.“
Kalbant apie paslaugas klausos negalią turintiems žmonėms, spręstinų klausimų, pvz., gestų kalbos mokymų šeimų nariams, yra nemažai. Bene svarbiausias veiksmas, nuo kurio prasideda problemos sprendimas, – garsiai pasakyti, kad greta mūsų gyvenantys kurtieji ir neprigirdintieji patiria rimtų sunkumų, jau padarytas.
Žmonių, turinčių klausos negalią, problemos rajone kurį laiką stokojo atidesnio žvilgsnio. Pastaruoju metu aktyviai siekiama situaciją keisti. Pirmadienį įvyko konferencija, kurioje gilintasi į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų poreikius. |
Konferencija „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“ po šalies savivaldybes keliauja jau ne pirmus metus. Pasak jos globėjos Seimo narės Ramintos Popovienės, klausos negalia – viena iš dažniausių nepastebimų negalių. „Pasvarstykime: ar visi žinotume, kaip bendrauti, kaip kreiptis ar suteikti paslaugą kurčiajam? Kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija kilo mintis organizuoti konferencijas įvairių sričių specialistams, supažindinti juos, kas yra kurčias žmogus, kokia yra kurčiųjų kultūra. Įvairiose savivaldybėse pristatome pranešimus ir padedame išgirsti ne tiesiogine prasme, bet ieškodami dialogo ir bendradarbiavimo“, – konferencijos tikslus įvardijo R. Popovienė.
Kad šio renginio maršrute atsirastų mūsų kraštas, pasirūpino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, koordinuojanti socialinės paramos sričiai priskirtas veiklas. „Dalyvavau kitos savivaldybės renginyje, kuriame kurtieji atvirai papasakojo apie savo skaudžias patirtis, problemas, su kuriomis jiems teko susidurti įvairiose situacijose, valstybinėse institucijose. Klausos negalią turinčių žmonių pas mus, kaip ir visoje šalyje, yra, be to, paslaugų reikia ne tik visai negirdintiems asmenims. Gyventojai sensta, atsiranda klausos sutrikimų, daug žmonių ima neprigirdėti ir jiems taip pat prireikia pagalbos“, – sakė D. Riklienė.
Įvertinus tai, Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) komandos pastangomis vėl atkurta Vilkaviškio kurčiųjų pirminės organizacijos veikla. Šiuo metu ji telkia 25 narius. Dalis jų buvo konferencijoje „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“.
Šis renginys mūsų rajone – tarsi pirmoji kregždė, atnešusi vilties, kad situacija dėl paslaugų klausos negalią turintiems gyventojams gerės. Vargu ar iki šiol pas mus būta progų viešame renginyje matyti gestų kalbą perpratusius žmones, grožėtis jų verčiama daina, klausytis ir matyti pranešimus.
Ko gero, daugeliu atvejų ši patirtis buvo nauja ar primiršta į konferenciją susirinkusiems Savivaldybės administracijos atstovams, rajono merui, seniūnams, socialiniams darbuotojams, policijos, gydymo, švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, bibliotekininkams, nevyriausybinių organizacijų nariams bei kt.
Renginį vedusi Seimo narė R. Popovienė akcentavo, jog labai svarbu visoms suinteresuotoms institucijoms suteikti kuo daugiau informacijos, kaip pagelbėti klausos negalią turinčiam žmogui, atėjusiam į įstaigą paslaugos. Pasak konferencijos globėjos, dažniausiai kurtieji susiduria su problemomis įsidarbindami. Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, dažnai vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą, taip pat jaučiamas gestų kalbos vertėjų trūkumas, tinkamai neišspręstas klausimas, kaip klausos negalią turintiems gyventojams naudotis skubiosios pagalbos telefonu 112, televizijoje per mažai titruojamų laidų, jų vertimų į gestų kalbą.
Konferencijos dalyviai išklausė LKD prezidento Kęstučio Vaišnoros, LKD respublikinės valdybos narių Arūno Bražinsko ir Vytauto Valiaugos, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorės ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos garbės prezidentės Ramunės Leonavičienės pranešimus.
Lektoriai kalbėjo apie klausos negalią turinčius žmones, lietuvių gestų kalbos vertėjus, kurčiuosius Europoje, apie tokių asmenų patiriamus iššūkius ir galimybes mūsų šalies savivaldybėse.
„Lietuvoje teikiamos nemokamos vertimo į gestų kalbą paslaugos. Informacijos apie tai yra interneto svetainėje vertimaigestais.lt. Norėjome, jog kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią galimybę, nes užsisakius paslaugą vertėjai atvyksta į vietą. Aptarėme įvairių nuotolinių vaizdo priemonių įdiegimo įstaigose galimybes, kad kreipęsi kurtieji galėtų gauti reikiamą pagalbą, – sakė D. Riklienė. – Taip pat gyventojams noriu pasakyti, jog Vilkaviškio kurčiųjų pirminė organizacija teikia asistento paslaugas: du kartus per savaitę lankomasi šeimose, kuriose yra kurčiųjų.“
Kalbant apie paslaugas klausos negalią turintiems žmonėms, spręstinų klausimų, pvz., gestų kalbos mokymų šeimų nariams, yra nemažai. Bene svarbiausias veiksmas, nuo kurio prasideda problemos sprendimas, – garsiai pasakyti, kad greta mūsų gyvenantys kurtieji ir neprigirdintieji patiria rimtų sunkumų, jau padarytas.
Galerija: Konferencija
Publikuota: 2020-01-30 16:44:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus
* Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|