|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Europos Sąjunga
|
|
|
Sausio 15 d. Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir II pasaulinį karą. Kalbėjusieji pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius.
Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl II pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą įtakos sferomis slapta padalijęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.
Dauguma Europos liaudies partijos (EPP) inicijuotoje diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų pasmerkė šiuos pareiškimus kaip sistemiškus Kremliaus bandymus iškreipti istorinius faktus ir reabilituoti komunistinio sovietų režimo nusikaltimus. Kalbėtojai pabrėžė, kad tikrovės neatitinkantys V. Putino pareiškimai prieštarauja pernai rugsėjį priimtai rezoliucijai dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai. Tiesioginis Molotovo-Ribentropo pakto padarinys buvo Baltijos šalių aneksija ir sovietų invazija į Lenkijos Respubliką, sunaikinusi jos nepriklausomybę ir nulėmusi beprecedentę lenkų tautos tragediją. Be to, 1939 m. lapkričio 30 d. Sovietų Sąjunga pradėjo agresyvų karą prieš Suomiją, o 1940 m. birželį okupavo ir aneksavo dalį Rumunijos teritorijos, kuri taip ir nebuvo grąžinta.
Diskusijoje kalbėjo ir europarlamentarai iš Lietuvos. Pateikiame jų kalbų santraukas.
Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) teigė: „Šiandien klausimas yra ne apie mūsų supratimą apie istoriją. Mes labai gerai žinome savo istoriją bei jos tragedijas, nulemtas ir Stalino. Šiandien mes esame šioje diskusijoje, nes mus labai nustebino neseniai įvykęs p. Putino pasirodymas, sovietinio tipo propagandos išpuolis prieš tikrąją istoriją, jo keisti bandymai įtikinti, kad Lenkija yra pati kalta, kad Hitleris ir Stalinas ją pasidalijo ir okupavo. Šiandien mes kartu giname tikrąją Europos istoriją. Mes stojame kartu su Lenkija prieš šį Kremliaus propagandos išpuolį. Ir baigsiu labai paprastu teiginiu: Pone Putinai, jums nepavyks suskaldyti Europos istorijos klausimu. Esame už tiesą, nes tiesa daro mus laisvus. Tai ir yra Europos stiprybė. Norėtume palinkėti tos pačios tikros tiesos ir laisvės stiprybės ir paprastiems rusų žmonėms. Istorijos pamoka labai paprasta – galiausiai laimi tiesa. Tikiuosi, kad ji laimės ir Rusijoje.“
Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) kalbėjo: „Esu lietuvis, esu kairysis, bet taip pat esu gimęs deportacijos lageryje. Todėl šiandien džiaugiuosi, kad ir kairė, ir dešinė sako žinantys fašizmo nusikaltimus. Mes, lietuviai, juos smerkiame, nes taip pat paaukojome beveik 200 tūkst. mūsų piliečių žydų. Bet Stalino komunistai dar prieš įžengiant naciams į Lietuvą jau buvo ištrėmę iš Lietuvos keliasdešimt tūkstančių mūsų piliečių, o po karo ištrėmė dar kelis šimtus tūkstančių ir nužudė. Todėl, kai kalbame apie vieną autoritarinį režimą, žudantį žmones, negalime pamiršti kito. Ir jeigu norime sukurti demokratinę Europą, turime apie tai kalbėti.“
Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) tvirtino: „Istorija tampa politikos įrankiu, kurį naudoja šovinistai ir nacionalpopulistai, siekiantys ją perrašyti. Rusijoje istorija naudojama siekiant nuteikti šalies gyventojus prieš Europos valstybes, taip pat nukreipti piliečių dėmesį nuo dabartinių problemų. Istorijos iškraipymas neįmanomas nepašalinus tiesos ieškotojų. Sausio 17 d. Rusijoje bus skelbiamas (diskusija vyko sausio 15 d. – red. past.) teismo nuosprendis „Memorial“ organizacijos istorikui ir žmogaus teisių kovotojui Jurijui Dmitrijevui. Jis savo gyvenimą paskyrė Stalino represijų aukų atminimo išsaugojimui – o jų yra milijonai. J. Dmitrijevo dėka Karelijos regione buvo atrastos masinės stalinizmo aukų kapavietės. Netrukus valdžia paskleidė gandą, kad atrastose kapavietėse palaidotos ne sovietinio teroro aukos, bet suomių nužudyti Raudonosios armijos kariai. Pateikus melagingus kaltinimus Dmitrijevas buvo netrukus suimtas. Bandydamas ištrinti stalinizmo nusikaltimus, Putinas perima Stalino veiklos metodus. Vertinant šį ir kitus istorijos iškraipymo atvejus, tampa akivaizdu, kad Molotovo-Ribentropo pakto šmėklų gerbėjai siekia manipuliuoti ir XXI amžiaus istorija.“
Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) sakė: „Visų pirma noriu padėkoti Rusijos prezidentui Putinui už tai, kad jis padarė didžiulę reklamą mūsų inicijuotai ir priimtai EP rezoliucijai. Antra, V. Putinas rėmėsi Rusijoje vis dar įslaptintų archyvų medžiaga, naudojo juos kaip informacinio karo įrankį. Siūlau prezidentui V. Putinui ne selektyviai, bet visiškai atverti Stalino laikų archyvus. Turime žinoti, kaip Stalinas atsisakė priimti žydus iš Hitlerio okupuotos Lenkijos 1939-aisiais. V. Putinas galėtų nurodyti grąžinti Lietuvai 1991 m. pavogtus KGB archyvus. Norime žinoti, kaip Maskvos kalėjime buvo nužudytas antisovietinio pasipriešinimo vadas lietuvis Jonas Žemaitis. Pasaulis turi žinoti, kaip 1944 m. Raudonajai armijai buvo leista žaginti moteris ir naikinti civilius vos peržengus Karaliaučiaus krašto sieną, kas pjaustė nėščių moterų pilvus ir traukė iš jų negimusius kūdikius. Tačiau vietoje to mes matome Kremliaus skatinamą Stalino garbinimą. Totalitarizmas prasideda nuo melo. Mūsų priedermė – ginti tiesą, kad apgintume iškovotą taiką.“
Europos Parlamento biuro Lietuvoje inf.
Sausio 15 d. Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir II pasaulinį karą. Kalbėjusieji pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. |
Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl II pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą įtakos sferomis slapta padalijęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.
Dauguma Europos liaudies partijos (EPP) inicijuotoje diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų pasmerkė šiuos pareiškimus kaip sistemiškus Kremliaus bandymus iškreipti istorinius faktus ir reabilituoti komunistinio sovietų režimo nusikaltimus. Kalbėtojai pabrėžė, kad tikrovės neatitinkantys V. Putino pareiškimai prieštarauja pernai rugsėjį priimtai rezoliucijai dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai. Tiesioginis Molotovo-Ribentropo pakto padarinys buvo Baltijos šalių aneksija ir sovietų invazija į Lenkijos Respubliką, sunaikinusi jos nepriklausomybę ir nulėmusi beprecedentę lenkų tautos tragediją. Be to, 1939 m. lapkričio 30 d. Sovietų Sąjunga pradėjo agresyvų karą prieš Suomiją, o 1940 m. birželį okupavo ir aneksavo dalį Rumunijos teritorijos, kuri taip ir nebuvo grąžinta.
Diskusijoje kalbėjo ir europarlamentarai iš Lietuvos. Pateikiame jų kalbų santraukas.
Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) teigė: „Šiandien klausimas yra ne apie mūsų supratimą apie istoriją. Mes labai gerai žinome savo istoriją bei jos tragedijas, nulemtas ir Stalino. Šiandien mes esame šioje diskusijoje, nes mus labai nustebino neseniai įvykęs p. Putino pasirodymas, sovietinio tipo propagandos išpuolis prieš tikrąją istoriją, jo keisti bandymai įtikinti, kad Lenkija yra pati kalta, kad Hitleris ir Stalinas ją pasidalijo ir okupavo. Šiandien mes kartu giname tikrąją Europos istoriją. Mes stojame kartu su Lenkija prieš šį Kremliaus propagandos išpuolį. Ir baigsiu labai paprastu teiginiu: Pone Putinai, jums nepavyks suskaldyti Europos istorijos klausimu. Esame už tiesą, nes tiesa daro mus laisvus. Tai ir yra Europos stiprybė. Norėtume palinkėti tos pačios tikros tiesos ir laisvės stiprybės ir paprastiems rusų žmonėms. Istorijos pamoka labai paprasta – galiausiai laimi tiesa. Tikiuosi, kad ji laimės ir Rusijoje.“
Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) kalbėjo: „Esu lietuvis, esu kairysis, bet taip pat esu gimęs deportacijos lageryje. Todėl šiandien džiaugiuosi, kad ir kairė, ir dešinė sako žinantys fašizmo nusikaltimus. Mes, lietuviai, juos smerkiame, nes taip pat paaukojome beveik 200 tūkst. mūsų piliečių žydų. Bet Stalino komunistai dar prieš įžengiant naciams į Lietuvą jau buvo ištrėmę iš Lietuvos keliasdešimt tūkstančių mūsų piliečių, o po karo ištrėmė dar kelis šimtus tūkstančių ir nužudė. Todėl, kai kalbame apie vieną autoritarinį režimą, žudantį žmones, negalime pamiršti kito. Ir jeigu norime sukurti demokratinę Europą, turime apie tai kalbėti.“
Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) tvirtino: „Istorija tampa politikos įrankiu, kurį naudoja šovinistai ir nacionalpopulistai, siekiantys ją perrašyti. Rusijoje istorija naudojama siekiant nuteikti šalies gyventojus prieš Europos valstybes, taip pat nukreipti piliečių dėmesį nuo dabartinių problemų. Istorijos iškraipymas neįmanomas nepašalinus tiesos ieškotojų. Sausio 17 d. Rusijoje bus skelbiamas (diskusija vyko sausio 15 d. – red. past.) teismo nuosprendis „Memorial“ organizacijos istorikui ir žmogaus teisių kovotojui Jurijui Dmitrijevui. Jis savo gyvenimą paskyrė Stalino represijų aukų atminimo išsaugojimui – o jų yra milijonai. J. Dmitrijevo dėka Karelijos regione buvo atrastos masinės stalinizmo aukų kapavietės. Netrukus valdžia paskleidė gandą, kad atrastose kapavietėse palaidotos ne sovietinio teroro aukos, bet suomių nužudyti Raudonosios armijos kariai. Pateikus melagingus kaltinimus Dmitrijevas buvo netrukus suimtas. Bandydamas ištrinti stalinizmo nusikaltimus, Putinas perima Stalino veiklos metodus. Vertinant šį ir kitus istorijos iškraipymo atvejus, tampa akivaizdu, kad Molotovo-Ribentropo pakto šmėklų gerbėjai siekia manipuliuoti ir XXI amžiaus istorija.“
Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) sakė: „Visų pirma noriu padėkoti Rusijos prezidentui Putinui už tai, kad jis padarė didžiulę reklamą mūsų inicijuotai ir priimtai EP rezoliucijai. Antra, V. Putinas rėmėsi Rusijoje vis dar įslaptintų archyvų medžiaga, naudojo juos kaip informacinio karo įrankį. Siūlau prezidentui V. Putinui ne selektyviai, bet visiškai atverti Stalino laikų archyvus. Turime žinoti, kaip Stalinas atsisakė priimti žydus iš Hitlerio okupuotos Lenkijos 1939-aisiais. V. Putinas galėtų nurodyti grąžinti Lietuvai 1991 m. pavogtus KGB archyvus. Norime žinoti, kaip Maskvos kalėjime buvo nužudytas antisovietinio pasipriešinimo vadas lietuvis Jonas Žemaitis. Pasaulis turi žinoti, kaip 1944 m. Raudonajai armijai buvo leista žaginti moteris ir naikinti civilius vos peržengus Karaliaučiaus krašto sieną, kas pjaustė nėščių moterų pilvus ir traukė iš jų negimusius kūdikius. Tačiau vietoje to mes matome Kremliaus skatinamą Stalino garbinimą. Totalitarizmas prasideda nuo melo. Mūsų priedermė – ginti tiesą, kad apgintume iškovotą taiką.“
Europos Parlamento biuro Lietuvoje inf.
Publikuota: 2020-01-29 08:57:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|