|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Aktorės Virginijos Kochanskytės atrinkti tekstai renginio dalyviams padėjo giliau suvokti, kokie platūs buvo lietuviškos kultūros mecenatės M. B. Stankūnienės užmojai, kokias vertybes ji puoselėjo.
Kęstučio INKRATOS nuotr.
Muzikine-menine kompozicija Paežerių dvare buvo pagerbta lietuviškos kultūros puoselėtoja – šviesaus atminimo Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė.
Šie metai dailininkei būtų buvę jubiliejiniai – 95-ieji. Garbios kraštietės mecenatės M. B. Stankūnienės gimimo sukaktis jau ne pirmą sausį žmones suburia Paežerių dvare. Tinkamesnės vietos susirinkti tokia proga bent jau mūsų rajone turbūt ir nėra. Juk jeigu ne M. B. Stankūnienės dosnumas, dvaro sodyba, joje veikiančio muziejaus fondai šiandien, be abejonės, būtų kitokie. Priminsime, kad 2009 m. dvaro oficina ir belvederio bokštas buvo suremontuoti būtent labdarės M. B. Stankūnienės, nuo 1997 m. – Vilkaviškio rajono garbės pilietės, dėka. Remontui mecenatė paaukojo 50 tūkst. JAV dolerių. Tūkstančiais skaičiuojami ir mūsų rajono muziejininkams patikėti eksponatai.
Vis dėlto per M. B. Stankūnienės 95-ąjį gimtadienį labiau nei materialūs dalykai džiugino kompozicijoje „Magdalenos žemė žydi“ primintos lietuvišką kultūrą saugojusios asmenybės. Visų pirma – pati dailininkė M. B. Stankūnienė, taip pat kultūrininkai, su kuriais ją, pasukusią mecenatės keliais, buvo suvedęs likimas: Stasys Ankevičius, Natalija Manikienė, Algimantas Kezys, Kazys Bradūnas, Gabrielė Karalienė, Romualdas Budrys ir daugelis kitų. Su jais tam tikrais gyvenimo momentais, pasak K. Bradūno, M. B. Stankūnienė žengė „išeiviškoje mūsų meno raidoje žiedais kaišytu nostalgijos keliu“.
Improvizuotame mecenatės meno salone Paežerių dvaro rūmų koncertų salėje iš dailininko Vytauto Ciplijausko sukurto portreto elegantiškoji menininkė B. M. Stankūnienė žvelgė į vakaro svečius, o jos kažkada pasakyti ar užrašyti žodžiai skambėjo iš viešnios aktorės Virginijos Kochanskytės lūpų. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vadovės Jurgitos Morozaitės kvietimą renginio svečiams priminti apie B. M. Stankūnienę – žavią asmenybe, dosnią mecenatę, iškilią Lietuvos dailininkę – aktorė smagiai pavadino kūrybine provokacija. „Skaitėme jos pačios (M. B. Stankūnienės – red. past.) gyvenimo aprašymą, jos draugų, bendražygių, gerbėjų (kaip pati sako – „kultūrininkų, kurie praturtino mano gyvenimą“) prisiminimus, kūrybos ir veiklos įvertinimus. Pusantros valandos renginys prabėgo kaip viena akimirka, – renginio įspūdžiais dalijosi aktorė V. Kochanskytė. – Pabandėme bent fragmentiškai aprėpti jos veiklas ir atliepti fantastiškam Magdalenos asmenybės žavesiui.“
Muzikinėje-meninėje kompozicijoje „Magdalenos žemė žydi“ scenos meistrės atrinkti tekstai skambėjo papildomi, tarsi iliustruojami Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Ritos Preikšaitės ir pianistės Beatos Vingraitės atliekamų kūrinių.
Prisiminimais dalijosi muziejininkė Elena Rupeikienė, asmeniškai bendravusi su M. B. Stankūniene, kai emigrantė grįždavo į gimtąjį kraštą. Vilkaviškio krašto muziejininkų ir dailininkės draugystė prasidėjo 1993-iaisiais ir tęsėsi 24 metus.
Beje, pirmieji M. B. Stankūnienės skrydžiai iš Čikagos į Lietuvą abiejose Atlanto pusėse buvo vertinami nevienareikšmiškai. Kai 1969 m. vykdydama paskutinę motinos valią emigrantė pirmą kartą po karo grįžo į Lietuvą, tėvynėje buvo sutikta šaltai, galėjo važinėti tik po didmiesčius, jai nebuvo leista aplankyti gimtinės Oželių kaime, akis į akį pasikalbėti su giminaičiais. „Gavau pylos iš savo bičiulių, net ir raudona išvadino, dažnai man prikaišiojo, kaip aš drįsau važiuoti į okupuotą Lietuvą. Imdavau aiškinti: Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie sielojasi dėl Lietuvos kultūros ir nutautėjimo. Kartais dėl to net susipykdavom“, – M. B. Stankūnienę citavo aktorė V. Kochanskytė. Ji akcentavo nuostatas, prioritetus, kurių laikydamasi išeivijos menininkė ilgus metus puoselėjo lietuvišką meną ir už tai pelnė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordiną.
Savų prisiminimų apie mecenatę M. B. Stankūnienę turėjo turbūt dauguma jubiliejinio vakaro dalyvių, o ypač muziejininkai, geradarę vadinantys tiesiog Magdute, buvęs rajono meras Algimantas Antanas Greimas.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus visiems svečiams sudarė galimybę peržiūrėti pluoštą nuotraukų, pasigrožėti M. B. Stankūnienės grafikos darbais.
Muzikine-menine kompozicija Paežerių dvare buvo pagerbta lietuviškos kultūros puoselėtoja – šviesaus atminimo Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. |
Šie metai dailininkei būtų buvę jubiliejiniai – 95-ieji. Garbios kraštietės mecenatės M. B. Stankūnienės gimimo sukaktis jau ne pirmą sausį žmones suburia Paežerių dvare. Tinkamesnės vietos susirinkti tokia proga bent jau mūsų rajone turbūt ir nėra. Juk jeigu ne M. B. Stankūnienės dosnumas, dvaro sodyba, joje veikiančio muziejaus fondai šiandien, be abejonės, būtų kitokie. Priminsime, kad 2009 m. dvaro oficina ir belvederio bokštas buvo suremontuoti būtent labdarės M. B. Stankūnienės, nuo 1997 m. – Vilkaviškio rajono garbės pilietės, dėka. Remontui mecenatė paaukojo 50 tūkst. JAV dolerių. Tūkstančiais skaičiuojami ir mūsų rajono muziejininkams patikėti eksponatai.
Vis dėlto per M. B. Stankūnienės 95-ąjį gimtadienį labiau nei materialūs dalykai džiugino kompozicijoje „Magdalenos žemė žydi“ primintos lietuvišką kultūrą saugojusios asmenybės. Visų pirma – pati dailininkė M. B. Stankūnienė, taip pat kultūrininkai, su kuriais ją, pasukusią mecenatės keliais, buvo suvedęs likimas: Stasys Ankevičius, Natalija Manikienė, Algimantas Kezys, Kazys Bradūnas, Gabrielė Karalienė, Romualdas Budrys ir daugelis kitų. Su jais tam tikrais gyvenimo momentais, pasak K. Bradūno, M. B. Stankūnienė žengė „išeiviškoje mūsų meno raidoje žiedais kaišytu nostalgijos keliu“.
Improvizuotame mecenatės meno salone Paežerių dvaro rūmų koncertų salėje iš dailininko Vytauto Ciplijausko sukurto portreto elegantiškoji menininkė B. M. Stankūnienė žvelgė į vakaro svečius, o jos kažkada pasakyti ar užrašyti žodžiai skambėjo iš viešnios aktorės Virginijos Kochanskytės lūpų. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vadovės Jurgitos Morozaitės kvietimą renginio svečiams priminti apie B. M. Stankūnienę – žavią asmenybe, dosnią mecenatę, iškilią Lietuvos dailininkę – aktorė smagiai pavadino kūrybine provokacija. „Skaitėme jos pačios (M. B. Stankūnienės – red. past.) gyvenimo aprašymą, jos draugų, bendražygių, gerbėjų (kaip pati sako – „kultūrininkų, kurie praturtino mano gyvenimą“) prisiminimus, kūrybos ir veiklos įvertinimus. Pusantros valandos renginys prabėgo kaip viena akimirka, – renginio įspūdžiais dalijosi aktorė V. Kochanskytė. – Pabandėme bent fragmentiškai aprėpti jos veiklas ir atliepti fantastiškam Magdalenos asmenybės žavesiui.“
Muzikinėje-meninėje kompozicijoje „Magdalenos žemė žydi“ scenos meistrės atrinkti tekstai skambėjo papildomi, tarsi iliustruojami Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Ritos Preikšaitės ir pianistės Beatos Vingraitės atliekamų kūrinių.
Prisiminimais dalijosi muziejininkė Elena Rupeikienė, asmeniškai bendravusi su M. B. Stankūniene, kai emigrantė grįždavo į gimtąjį kraštą. Vilkaviškio krašto muziejininkų ir dailininkės draugystė prasidėjo 1993-iaisiais ir tęsėsi 24 metus.
Beje, pirmieji M. B. Stankūnienės skrydžiai iš Čikagos į Lietuvą abiejose Atlanto pusėse buvo vertinami nevienareikšmiškai. Kai 1969 m. vykdydama paskutinę motinos valią emigrantė pirmą kartą po karo grįžo į Lietuvą, tėvynėje buvo sutikta šaltai, galėjo važinėti tik po didmiesčius, jai nebuvo leista aplankyti gimtinės Oželių kaime, akis į akį pasikalbėti su giminaičiais. „Gavau pylos iš savo bičiulių, net ir raudona išvadino, dažnai man prikaišiojo, kaip aš drįsau važiuoti į okupuotą Lietuvą. Imdavau aiškinti: Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie sielojasi dėl Lietuvos kultūros ir nutautėjimo. Kartais dėl to net susipykdavom“, – M. B. Stankūnienę citavo aktorė V. Kochanskytė. Ji akcentavo nuostatas, prioritetus, kurių laikydamasi išeivijos menininkė ilgus metus puoselėjo lietuvišką meną ir už tai pelnė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordiną.
Savų prisiminimų apie mecenatę M. B. Stankūnienę turėjo turbūt dauguma jubiliejinio vakaro dalyvių, o ypač muziejininkai, geradarę vadinantys tiesiog Magdute, buvęs rajono meras Algimantas Antanas Greimas.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus visiems svečiams sudarė galimybę peržiūrėti pluoštą nuotraukų, pasigrožėti M. B. Stankūnienės grafikos darbais.
Publikuota: 2020-01-28 11:39:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|