„Santaka“ / Virbalio Okų malūnai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Perka 1–2 kambarių butą Vilkaviškyje (mokės iki 7000 Eur). Tel. 8 643 73 191.
Galioja iki: 2020-09-24 15:17:16

Parduoda tujas Vilkaviškyje. Tel. 8 678 43 869.
Galioja iki: 2020-09-27 15:00:35

Atlieka plataus profilio statybos darbus (visi vidaus ir lauko apdailos ir kiti darbai) Vilkaviškio r. Tel. 8 638 36 975.
Galioja iki: 2020-09-27 16:47:02

Parduoda traktorius MTZ-82 ir T-40 (dvitilčiai), 500 l purkštuvą, lentą žemei lyginti, 2 m volą, lovius kiaulėms šerti, betonines pralaidas tiltui, vežimą guminiais ratais, 3 m kultivatorių, T-40 dvi šonines pavaras ir dvi padangas (9/16), 3 m kultivatorių. Tel. 8 691 00 109.
Galioja iki: 2020-10-02 13:57:03

Perka 1 kambario butą su patogumais Vilkaviškyje. Tel. 8 656 91 131.
Galioja iki: 2020-10-03 13:57:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-01-27 15:52

Dalinkitės:  


Gausioji malūnininko iš Virbalio Ernsto Hermano Hako ir Bertos Heidrich-Haak (sėdi centre) šeima: Olga, Marta, Klara, Emilis, Emma, Vanda, Lidija, Erna, Herta, Viktorija, Vera, Elfryda, Irena.

Nuotrauka iš Hakų šeimos archyvo.


Virbalio Okų malūnai

Pabaiga. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 6, 7.



Rytinis Oko malūnas

Virbalio priemiestyje buvo ir antrasis – rytinis Oko malūnas, kuris priklausė Veltos senelio broliui. Apie šį malūną rašau remdamasis p. Elfrydos Haak-Didrich pasakojimais, kuriuos 2004 metais užrašė jos sūnus, mano kolega medikas dr. Lotharas Didrichas. Šiuos prisiminimus man perdavė kitas Hakų palikuonis medikas Hannesas Peteris Gilde (g. 1942 m.).

Veltos senelio vyresnysis brolis Ernstas Hermanas Hakas gimė 1865 m. Deeden kaime, Stalupėnų parapijoje, netoli Eitkūnų. Apie 1890 metus jis išvyko į JAV, kur ketverius metus dirbo ir kartu sėmėsi gyvenimiškos bei ūkiškos patirties Baltimorėje. Mokėjo keturias kalbas: vokiečių, lietuvių, rusų ir anglų. 1896 metais, jau gyvendamas Virbalyje, vedė Bertą Heidrich iš Rūtkiškių kaimo. Tikriausiai netrukus po to rytiniame Virbalio gale, prie Alvito–Virbalio kelio, ir iškilo olandiško tipo vėjinis malūnas, mūrinis gyvenamasis namas, šildomas malkomis ir durpėmis kūrenama krosnimi, kluonas, tvartas, kiti pastatai.

Prie vėjinio malūno statybos prisidėjo Bertos Heidrich-Haak motinos Katarinos Fletermeier-Heidrich giminaitis (pavardė nežinoma) bei jau anksčiau minėtas meistras Cachris. Malūnas stovėjo sodybos centre. Šiaurinėje pusėje, palei plentą į Alvitą, buvo didelis gyvenamasis mūrinis namas, vakarinėje malūno pusėje – medinis kluonas, o iš rytinės pusės – didelis gyvulių tvartas. Elektros ir vandentiekio dar nebuvo. Apšvietimui naudotos žibalinės lempos ir žvakės. Šis malūnas buvo kitoks nei vakarinis Oko malūnas. Rytiniame buvo įrengtas mažesnis kėlimo įrenginys, kuriuo žmogus kartu su maišais pasikelti negalėjo. Mažesnis buvo ir malimo įrenginys, o visas malimo procesas – lėtesnis. Esant stipriam vėjui, malūno įrenginiams kildavo rimtų pavojų.

Beje, rytinis Oko malūnas pergyveno du pasaulinius karus. Jis dar ilgai tarnavo ir po karo, sovietmečiu. Kai atsirado elektra, ten buvo malami miltai, veikė lentpjūvė. Pavadinkime tai ironija – malūnas buvo galutinai nugriautas prieš pat Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę 1989 metais. Deja, jam nebuvo lemta atgimti, kaip tai atsitiko su Kanapkio malūnu Vištytyje. Iš visos sodybos beliko alyvos bei keletas kitų medžių.



Garinis pranašesnis už vėjinį

Greta vėjinio malūno stovėjo garinis malūnas. Pastarasis buvo pranašesnis už vėjinį, nes juo buvo galima malti miltus nepriklausomai nuo vėjo. Garinis malūnas neaiškiomis aplinkybėmis (galbūt apie 1930 metus) sudegė. Po gaisro dingo ne tik jį prižiūrėjęs darbininkas Hofersas, bet ir Oko šuo Pukas. Įdomu tai, kad pudelis parbėgo į namus praėjus net 7 metams! O darbininkas taip ir nesugrįžo...

Garinis malūnas atstatytas nebuvo, kaip manoma, dėl lėšų stygiaus. Vien pajamų, gaunamų eksploatuojant malūną, neužtekdavo, todėl Okai vertėsi žemės ūkiu. Laikė apie 20 arklių, kuriais dirbdavo laukus, augino kviečius, miežius, rugius, linus. Turėjo rusvelkį ir kūlimo mašiną. Vilnai augino avis. Karvės buvo laikomos pienui ir mėsai. Tvarte kriuksėjo ne viena kiaulė. Jos vasaras leisdavo „vasaros rezidencijoje“ – specialiai užtvertame aptvare su stogu gale tvarto.

Namų ūkio buhalteriją tvarkė Oko sūnus Emilis. Tėvas sūnumi labai didžiavosi, nes caro laikais jis baigė pradžios mokyklą (rusų kalba). Ūkis neapsiėjo ir be samdinių.

Emilis Hakas užsiliko Virbalyje dar ir po karo, darbavosi savo tėvo malūne kartu su Veltos broliu Helmutu. Vėliau pasitraukė į Vokietiją.



Malūnininko šeima: dvylika dukterų ir vienas sūnus

Sodybos puošmena buvo didelis sodas už gyvulių tvarto (į Alvito pusę) su daugybe medžių, vaismedžių ir vaiskrūmių. Būta daug gėlynų. Visą sodą juosė gyvatvorės. Rytiniame jo gale augo alyvos ir ievos. Išpuoselėtame sode mėgdavo lankytis Virbalio žydai, ypač per Šabą (šeštadieniais). Kiekvienas sodo takas turėjo savo pavadinimą, vienas iš jų buvo pavadintas Laisvės alėjos vardu, pamėgdžiojant tikrąją Laisvės alėją Kaune.

Greta malūno sruveno šaltinis, buvo iškasta kūdra, kurioje vasaromis galėjo maudytis vaikai. Vanduo ten buvo itin švarus, pastoviai besikeičiantis dėl įtekančio šaltinio. Netoli malūno buvo durpinyčia, kurioje irgi telkšojo vanduo, tik joje maudytis vaikams buvo draudžiama.

Ernstas Hermanas Hakas su žmona Berta susilaukė išties didelio būrio vaikų: dvylikos dukterų ir vieno sūnaus. Keturios malūnininko dukros ištekėjo už pastorių. Beveik visi šeimos nariai 1941 metais repatrijavo į Vokietiją ir atgal nesugrįžo. Anūkai ir proanūkiai išsibarstė po visą Vokietijos kraštą. Vienos dukters sūnus Alfredas Franckaitis (1925–2013) taip pat tapo pastoriumi. Apie šį kilnų žmogų, Lietuvos rašytojų sąjungos narį, būtų galima parašyti atskirą straipsnį.

Tenka tik giliai atsidusti ir apgailestauti, kad Antrasis pasaulinis karas sunaikino neįkainojamą vertybę – daugiatautį Suvalkijos (Sūduvos) krašto veidą. Visi jos gyventojai, nepaisant tautybės, be galo mylėjo Suvalkiją ir laikė ją savo Tėvyne. Ne išimtis – ir Velta Haak-Dietrich, kuri man ne vieną kartą pakartojo, kad jos tikroji Tėvynė – Lietuva, o vieta, kur ji jautėsi laimingiausia, – Virbalis.

Šį straipsnį norėčiau pabaigti virbalietės Aldonos Zaveckienės eilėraščiu „Oko malūnas“, kuris buvo publikuotas „Santakos“ laikraštyje 2013 metais.



Habil. dr. Vytautas IVAŠKEVIČIUS






EILĖRAŠTIS



Aldona ZAVECKIENĖ



Oko malūnas



Maža aš daug draugų turėjau.

Gatvelė plyšo nuo juokų.

Ir vasaros kartu žydėjo,

Ir žiemos čiuožė nuo kalnų.



Labiausiai vieną aš mylėjau,

Nors buvo keistas iš tiesų.

Dažnokai liūdnas jis stovėjo

Ir nėjo su mumis lenkčių.



Tik dvikovon iššaukus vėjui,

Linksmai jis skriedavo ratu,

Net išsijuosęs galynėjos –

Mums gera būdavo kartu.



Pakilt ant jo sparnų norėjau,

Į žemę žvelgt iš aukštumų,

Suvelti plaukus šiaurės vėjui

Ir skriet beprotišku greičiu.



Suaugau aš, o jis paliego.

Matyti tokį man graudu.

Išdavę jį, ramiausiai miega –

Be jo miestelyje skurdu.



Ar saulė šypsos, lietūs lyja –

Malūno mano jau nėra.

Širdy vis ilgesys atgyja,

Dar skamba jo sparnų daina...






Galerija: Malūnas





Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų cerkvė atšventė garbingą jubiliejų
* Vištyčio žydų bendruomenė: lemtingi 1941-ieji metai
* Kandidatai į Seimo narius prisistatė rajono verslininkams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar atliktumėte nemokamą greitąjį COVID-19 testą?
Be abejo.
Tikrai ne.
Aš tokį jau dariausi.
Nežinau.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas junginys „dėkingos aplinkybės“?
Perkeltinė būdvardžio dėkingas reikšmė „palankus, tinkamas, geras“ lietuvių kalbai nebūdinga. Sakytina palankios aplinkybės, sąlygos, gera proga, tinkamas laikas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas