|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Mityba, fizinis aktyvumas – vieni iš pagrindinių rodiklių, susijusių su žmogaus sveikata, savijauta. Visuomenės sveikatos specialistams svarbu nuolat stebėti ir reaguoti į šių rodiklių pokyčius. Nuo lapkričio 11 d. iki gruodžio pabaigos Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdė gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą apklausą. Tyrimo koordinatorius ir duomenų tvarkytojas – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras, Europos maisto saugos tarnyba bei Europos Komisija skatina šalyse vykdyti gyventojų faktinės mitybos tyrimus. Raginama išsiaiškinti suvartojamų maisto produktų bei su jais gaunamų maistinių medžiagų kiekius, vertinti gyventojų mitybos ir jos įpročių, kūno masės indekso, fizinio aktyvumo būklės, požiūrio į sveikatą ir mitybą, taip pat lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su mityba, paplitimo tendencijas bei pokyčius. Šiuo raginimu siekiama gerinti visuomenės sveikatą bei spręsti aktualius gyventojų mitybos ir sveikatos klausimus, atsižvelgiant į tai, jog sveika mityba, fizinis aktyvumas bei sveikatai palankesnių maisto produktų vartojimas gali sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą.
Atlikto tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti suaugusiųjų (19–64 m.) bei pagyvenusių (65–75 m.) gyventojų mitybos įpročius ir faktinę mitybą. Taip pat buvo vertinama fizinio aktyvumo būklė apskaičiuojant kūno masės indeksą (KMI).
Analogiška apklausa buvo atliekama visose šalies savivaldybėse. Toks tyrimas Lietuvoje vykdomas maždaug kas 5–6 metus. Surinkti duomenys leidžia įvertinti pokyčius, padeda rengti efektyvesnes sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo skatinimo rekomendacijas.
Mūsų rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai faktinės mitybos, taip pat mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių klausimais apklausė 37 savivaldybės gyventojus nuo 19 iki 75 m. amžiaus. 19–34 m. amžiaus grupėje buvo apklausti 5 vyrai ir 6 moterys, 35–49 m. amžiaus grupėje – irgi 5 vyrai ir 6 moterys, 50–64 m. amžiaus grupėje – 6 vyrai ir 5 moterys, o 65–75 m. amžiaus grupėje – 2 vyrai ir 2 moterys. Apklausti 26 asmenys, gyvenantys mieste (70 proc.), ir 11 asmenų, gyvenančių kaime (30 proc.). Tyrime dalyvavę žmonės pildė anketas, kai kurie pateikė atsakymus tik į dalį klausimų.
Respondentų klausėme apie pagrindinius kriterijus renkantis maisto produktus. Dauguma maistą renkasi pagal jo naudą sveikatai, ligų profilaktikai ir pagal skonines savybes. Nė vienas apklaustasis nesirenka maisto produktų pagal specialiosios dietos būtinumą, vienas pagrindiniu kriterijumi įvardijo kainą.
Teiravomės, kaip dažnai žmonės vartoja daržoves ir vaisius (išskyrus bulves) bei grūdinius produktus. 49 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jų vartoja kasdien, 35 proc. vartoja 3–5 kartus per savaitę, 16 proc. atsakė vaisių ir daržovių vartojantys 1–2 kartus per savaitę. 56, 8 proc. apklaustųjų grūdinius produktus vartoja kiekvieną dieną.
Kasdien pieno produktus vartoja 35, 2 proc. apklausos dalyvių, mėsą ir mėsos produktus – 40, 6 proc. Žuvies ir jos produktų kasdien valgo 2, 7 proc. respondentų, tačiau net 48, 7 proc. gyventojų šios grupės produktų vartoja 1–2 kartus per mėnesį ir rečiau.
67, 6 proc. apklaustųjų vartoja joduotą druską, o gamindami maistą dažniausiai renkasi augalinį aliejų (64, 9 proc.). Nė vienas nenurodė vartojantis gyvūninių taukų, net 13, 5 proc. renkasi lydytą ghi sviestą.
Gyventojų buvo prašoma įvertinti, ar jų mityba tinkama. Net 54, 1 proc. respondentų savo mitybą laiko netinkama, 21, 6 proc. mano besimaitinantys tinkamai, 24, 3 proc. šito nežino.
Per tyrimą buvo vertinamos jo dalyvių žinios apie maisto produktus bei tinkamą pasirinkimą. Į klausimą, kiek kartų per dieną rekomenduojama valgyti vaisių ir daržovių, 46 proc. respondentų atsakė, kad turėtų būti 2–3 porcijos (kartai), tik 5, 4 proc. rinkosi atsakymą 5 ir daugiau porcijų (kartų) per dieną.
Žinotina, jog PSO rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip 5 kartus per dieną. Vienas žmogus jų turėtų suvartoti bent 400 gramų. Rekomenduojama daržovių suvartoti daugiau, tai yra 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas kasdien.
Daugelyje Europos šalių daržovių bei vaisių suvalgoma pernelyg mažai ir suvartojimas dar mažėja.
Gyventojų buvo klausiama, kokių riebalų rekomenduojama vartoti mažiausiai. Dauguma (43, 2 proc.) teigė, kad mažiausiai reikėtų vartoti sočiųjų riebalų. Net 37, 9 proc. atsakymo nežinojo. Primename, jog rekomenduojama riboti daug riebalų turinčius maisto produktus. Valgant riebų maistą didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė didelė, o sotumo jausmas atsiranda vėliau, nei suvalgius angliavandenių turinčio maisto. Pirmenybė teiktina produktams, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų, o gyvūninius riebalus keisti augaliniais aliejais.
Anketoje buvo klausimas, ką reiškia „Rakto skylutės“ simbolis. Dauguma (59, 5 proc.) atsakė, kad taip žymimi sveikatai palankesni produktai, kuriuose mažiau cukraus, druskos ir riebalų, daugiau maistinių skaidulų.
Ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ tikslas – gerinti gyventojų mitybą ir padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus. Šis simbolis yra ES registruotas prekių ženklas, kurį leista naudoti Lietuvoje. Jis yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami sveikatai palankesni maisto produktai.
Paklausti, ar jų darbas susijęs su didelio intensyvumo fizine veikla, per kurią stipriai padažnėja kvėpavimas bei pulsas, ir taip dirbama mažiausiai 10 minučių be pertraukų, dauguma respondentų (83, 8 proc.) atsakė neigiamai. Tik 13, 5 proc. teigė, kad jų darbas yra būtent toks.
62, 2 proc. apklaustųjų į darbą neina pėsti ir nevažiuoja dviračiu (tai daro 35, 1 proc.). Leisdami laisvalaikį 75, 7 proc. respondentų neužsiima didelio intensyvumo fizine veikla, o 19 proc. ja užsiima.
Mokslo įrodyta, kad mažas fizinis aktyvumas, netinkama ir nepalanki sveikatai mityba daro neigiamos įtakos gyventojų lėtinių neinfekcinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų ir kt., vystymuisi, didina mirtingumą. Dėl netinkamų maitinimosi įpročių, per didelio gaunamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių įtakos Europoje sparčiai daugėja antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų bei suaugusiųjų. Situaciją į gerąją pusę keisti gali sveikatai palanki mityba.
Maitinimosi įpročiai, produktų pasirinkimas ir lemia žmogaus sveikatą. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, saugo, įtvirtina ir stiprina sveikatą. Deja, daugelis žmonių mitybai skiria per mažai dėmesio.
Siekiant pokyčių būtina toliau šviesti gyventojus, pateikiant mokslo įrodymais pagrįstą informaciją apie maisto produktų ar jų grupių naudą sveikatai bei tam tikrų produktų perteklinio vartojimo galimą žalą. Taip pat svarbu visus skatinti labiau įsitraukti į fizinio aktyvumo veiklas.
Eglė KAZAKEVIČIENĖ
Visuomenės sveikatos specialistė
Mityba, fizinis aktyvumas – vieni iš pagrindinių rodiklių, susijusių su žmogaus sveikata, savijauta. Visuomenės sveikatos specialistams svarbu nuolat stebėti ir reaguoti į šių rodiklių pokyčius. Nuo lapkričio 11 d. iki gruodžio pabaigos Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdė gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą apklausą. Tyrimo koordinatorius ir duomenų tvarkytojas – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. |
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras, Europos maisto saugos tarnyba bei Europos Komisija skatina šalyse vykdyti gyventojų faktinės mitybos tyrimus. Raginama išsiaiškinti suvartojamų maisto produktų bei su jais gaunamų maistinių medžiagų kiekius, vertinti gyventojų mitybos ir jos įpročių, kūno masės indekso, fizinio aktyvumo būklės, požiūrio į sveikatą ir mitybą, taip pat lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su mityba, paplitimo tendencijas bei pokyčius. Šiuo raginimu siekiama gerinti visuomenės sveikatą bei spręsti aktualius gyventojų mitybos ir sveikatos klausimus, atsižvelgiant į tai, jog sveika mityba, fizinis aktyvumas bei sveikatai palankesnių maisto produktų vartojimas gali sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą.
Atlikto tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti suaugusiųjų (19–64 m.) bei pagyvenusių (65–75 m.) gyventojų mitybos įpročius ir faktinę mitybą. Taip pat buvo vertinama fizinio aktyvumo būklė apskaičiuojant kūno masės indeksą (KMI).
Analogiška apklausa buvo atliekama visose šalies savivaldybėse. Toks tyrimas Lietuvoje vykdomas maždaug kas 5–6 metus. Surinkti duomenys leidžia įvertinti pokyčius, padeda rengti efektyvesnes sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo skatinimo rekomendacijas.
Mūsų rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai faktinės mitybos, taip pat mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių klausimais apklausė 37 savivaldybės gyventojus nuo 19 iki 75 m. amžiaus. 19–34 m. amžiaus grupėje buvo apklausti 5 vyrai ir 6 moterys, 35–49 m. amžiaus grupėje – irgi 5 vyrai ir 6 moterys, 50–64 m. amžiaus grupėje – 6 vyrai ir 5 moterys, o 65–75 m. amžiaus grupėje – 2 vyrai ir 2 moterys. Apklausti 26 asmenys, gyvenantys mieste (70 proc.), ir 11 asmenų, gyvenančių kaime (30 proc.). Tyrime dalyvavę žmonės pildė anketas, kai kurie pateikė atsakymus tik į dalį klausimų.
Respondentų klausėme apie pagrindinius kriterijus renkantis maisto produktus. Dauguma maistą renkasi pagal jo naudą sveikatai, ligų profilaktikai ir pagal skonines savybes. Nė vienas apklaustasis nesirenka maisto produktų pagal specialiosios dietos būtinumą, vienas pagrindiniu kriterijumi įvardijo kainą.
Teiravomės, kaip dažnai žmonės vartoja daržoves ir vaisius (išskyrus bulves) bei grūdinius produktus. 49 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jų vartoja kasdien, 35 proc. vartoja 3–5 kartus per savaitę, 16 proc. atsakė vaisių ir daržovių vartojantys 1–2 kartus per savaitę. 56, 8 proc. apklaustųjų grūdinius produktus vartoja kiekvieną dieną.
Kasdien pieno produktus vartoja 35, 2 proc. apklausos dalyvių, mėsą ir mėsos produktus – 40, 6 proc. Žuvies ir jos produktų kasdien valgo 2, 7 proc. respondentų, tačiau net 48, 7 proc. gyventojų šios grupės produktų vartoja 1–2 kartus per mėnesį ir rečiau.
67, 6 proc. apklaustųjų vartoja joduotą druską, o gamindami maistą dažniausiai renkasi augalinį aliejų (64, 9 proc.). Nė vienas nenurodė vartojantis gyvūninių taukų, net 13, 5 proc. renkasi lydytą ghi sviestą.
Gyventojų buvo prašoma įvertinti, ar jų mityba tinkama. Net 54, 1 proc. respondentų savo mitybą laiko netinkama, 21, 6 proc. mano besimaitinantys tinkamai, 24, 3 proc. šito nežino.
Per tyrimą buvo vertinamos jo dalyvių žinios apie maisto produktus bei tinkamą pasirinkimą. Į klausimą, kiek kartų per dieną rekomenduojama valgyti vaisių ir daržovių, 46 proc. respondentų atsakė, kad turėtų būti 2–3 porcijos (kartai), tik 5, 4 proc. rinkosi atsakymą 5 ir daugiau porcijų (kartų) per dieną.
Žinotina, jog PSO rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip 5 kartus per dieną. Vienas žmogus jų turėtų suvartoti bent 400 gramų. Rekomenduojama daržovių suvartoti daugiau, tai yra 3–5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas kasdien.
Daugelyje Europos šalių daržovių bei vaisių suvalgoma pernelyg mažai ir suvartojimas dar mažėja.
Gyventojų buvo klausiama, kokių riebalų rekomenduojama vartoti mažiausiai. Dauguma (43, 2 proc.) teigė, kad mažiausiai reikėtų vartoti sočiųjų riebalų. Net 37, 9 proc. atsakymo nežinojo. Primename, jog rekomenduojama riboti daug riebalų turinčius maisto produktus. Valgant riebų maistą didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė didelė, o sotumo jausmas atsiranda vėliau, nei suvalgius angliavandenių turinčio maisto. Pirmenybė teiktina produktams, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų, o gyvūninius riebalus keisti augaliniais aliejais.
Anketoje buvo klausimas, ką reiškia „Rakto skylutės“ simbolis. Dauguma (59, 5 proc.) atsakė, kad taip žymimi sveikatai palankesni produktai, kuriuose mažiau cukraus, druskos ir riebalų, daugiau maistinių skaidulų.
Ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ tikslas – gerinti gyventojų mitybą ir padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus. Šis simbolis yra ES registruotas prekių ženklas, kurį leista naudoti Lietuvoje. Jis yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami sveikatai palankesni maisto produktai.
Paklausti, ar jų darbas susijęs su didelio intensyvumo fizine veikla, per kurią stipriai padažnėja kvėpavimas bei pulsas, ir taip dirbama mažiausiai 10 minučių be pertraukų, dauguma respondentų (83, 8 proc.) atsakė neigiamai. Tik 13, 5 proc. teigė, kad jų darbas yra būtent toks.
62, 2 proc. apklaustųjų į darbą neina pėsti ir nevažiuoja dviračiu (tai daro 35, 1 proc.). Leisdami laisvalaikį 75, 7 proc. respondentų neužsiima didelio intensyvumo fizine veikla, o 19 proc. ja užsiima.
Mokslo įrodyta, kad mažas fizinis aktyvumas, netinkama ir nepalanki sveikatai mityba daro neigiamos įtakos gyventojų lėtinių neinfekcinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų ir kt., vystymuisi, didina mirtingumą. Dėl netinkamų maitinimosi įpročių, per didelio gaunamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių įtakos Europoje sparčiai daugėja antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų bei suaugusiųjų. Situaciją į gerąją pusę keisti gali sveikatai palanki mityba.
Maitinimosi įpročiai, produktų pasirinkimas ir lemia žmogaus sveikatą. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, saugo, įtvirtina ir stiprina sveikatą. Deja, daugelis žmonių mitybai skiria per mažai dėmesio.
Siekiant pokyčių būtina toliau šviesti gyventojus, pateikiant mokslo įrodymais pagrįstą informaciją apie maisto produktų ar jų grupių naudą sveikatai bei tam tikrų produktų perteklinio vartojimo galimą žalą. Taip pat svarbu visus skatinti labiau įsitraukti į fizinio aktyvumo veiklas.
Eglė KAZAKEVIČIENĖ
Visuomenės sveikatos specialistė
Publikuota: 2020-01-24 09:11:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|