|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kraštiečiai
Aktorė Aistė Diržiūtė, net ir dalyvaudama pasaulinio garso renginiuose, pabrėžia savo vilkaviškietišką kilmę.Eglės Marijos ŽELVYTĖS nuotr. Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Apie jai patikėtas svarbias pareigas Aistė sužinojo spalį. Tada elektroniniame pašte lietuvė rado EFA režisieriaus, Berlinalės „Sidabrinio lokio“ laureato vokiečio Ditricho Briugemano, su kuriuo susipažino po „Sangailės vasaros“ pristatymo Berlinalėje, kvietimą imtis vedėjos vaidmens. Aistė juokavo, kad lemtinga smulkmena tapo režisieriui įteikta jos pačios pagaminta išskirtinė vizitinė kortelė. Būtent tai garsiam režisieriui priminė apie žavią lietuvę aktorę. „Santakos“ laikraščiui Aistė pasakojo: „Gavusi elektroninį laišką pradėjau lakstyti po kambarį, tada rašyti šeimai ir artimiesiems. Ir tik iki valios padžiūgavusi pagaliau atsakiau Europos kino akademijai, jog sutinku. Tada prasidėjo juodas darbas: rutinos susidėliojimas, akcento bei anglų kalbos tobulinimas ir mokymasis tvarkytis su stresu. Kaip viskas buvo jau repetuojant ir vis labiau artėjant finalinei dienai, papasakoti negaliu, nes tuo metu buvau lyg kitoje dimensijoje, kurioje visas jėgas dėjau tik darbui, koncentracijai ir ramybei. O pasibaigus renginiui negalėjau nustoti šypsotis iš laimės – tai įvyko! Tačiau vėlgi – tik geroms kelioms valandoms. Prabudau kitą rytą ir vis tiek negalėjau patikėti, kad tai įvyko! Nes viskas atrodė kaip sapnas.“ „Na va, tavo savaitė ir baigėsi“, – taip grįžtant namo į Londoną Aistei sakė jos draugas, režisierius iš Ispanijos Germanas De La Fuente. Kraštietė sakė, jog tuomet jautusi tiesiog palengvėjimą, o galvoje jau sukosi mintys, kad tai – jau pasenusios naujienos ir džiaugtis per ilgai net nėra prasmės. „Įvyko, pasidžiaugei akimirką ir kitą minutę tai – jau praeitis. Reikia vėl judėti pirmyn ir naudotis tomis šlovės akimirkomis, kad jos nebūtų laikinos, o inspiruotų kitas, – kalbėjo A. Diržiūtė. – Apskritai, tai buvo trumpa, intensyvi, nuostabi ir labai linksma kelionė su mano kažkada prarasta, o dabar vėl pagaliau atrasta šeima: ponu režisieriumi, scenarijaus autoriumi, kompozitoriumi ir šiaip nuostabiu žmogumi Ditrichu Briugemanu bei mano puikiausia partnere nuotykiuose, džiaugsme, linksmybėse ir stiprybėje – vienintele Ana Briugeman. Esu dėkinga Europos kino akademijai už sceną ir galimybę atnešti pasauliui šiek tiek daugiau džiaugsmo ir absurdo! Negaliu net apsakyti, kokia dėkinga, laiminga esu ir kokia garbė būti Akademijos, šios apdovanojimų ceremonijos ir Europos kino dalimi! Buvo didelė garbė ir laimė būti drauge su daugybe žmonių, organizavusių šį šou, ir kurių dėka tai įvyko.“ Aistė sakė, jog tarp visų didžiulės padėkos vertų žmonių yra ir drabužių dizaineris Juozas Statkevičius. „Manęs žurnalistai nuolat klausinėja, kodėl Juozas? Nors ir galėjau rinktis ir prašyti suknelės iš pasaulinio garso dizainerių, bet žinojau, kad mūsų tautiečiui Juozui Statkevičiui niekas neprilygs. Jis yra unikalus ir jis vienintelis manimi patikėjo dar 2015 metais, papuošė Berlinalei, kurios metu gavau „Shooting Stars“ („Kylančios žvaigždės“) apdovanojimą iš Natalie Portman rankų. Tuomet niekas nesuprato, kas yra ta Berlinalė, o apie tokią Diržiūtę net nebuvo girdėję. Juozas patikėjo manimi ir pavertė tikrai gražiausia ant raudonojo kilimo. Nuo to laiko pagalbos kreipiausi, kreipiuosi ir kreipsiuosi tik į jį, ne tik nenusileidžiantį, bet ir „prašokantį“ pasaulinio garso dizainerius. Ir taip bus amžinai“, – žinomam mados dizaineriui dėkojo mūsų kraštietė. Nors Aistė garsina savo šalį pasaulinio lygio renginiuose, visada pabrėžia, jog yra kilusi iš nedidelio Suvalkijos miestelio. Neseniai duodama interviu LRT žurnalistams aktorė sakė, kad Vilkaviškio iš jos niekas „neišmuš“. „Kad ir kur bekeliaučiau, su kokiais dideliais žmonėmis bekalbėčiau, visuomet ieškosiu nuoširdumo ir būsiu paprasta. Mažų miestelių žmonės labiau ieško tikrumo ir yra daug jautresni tiesai, o tai yra viena svarbiausių vertybių mano gyvenime. Šeima ir Vilkaviškis mane išmokė džiaugtis mažomis gyvenimo smulkmenomis ir pirma vertinti žmogų kaip esybę, o ne jo nuopelnus. Nuoširdus, bites mylintis bitininkas man bus šimtą kartų ypatingesnis nei susireikšminusi, vieną ar kitą apdovanojimą gavusi garsenybė“, – vilkaviškietiškumo privalumus paaiškino A. Diržiūtė. Paklausta apie tolimesnius savo planus Aistė atsakė trumpai: „Rizikuoti, mylėti ir nenustoti augti.“ Publikuota: 2020-01-03 11:15:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|