„Santaka“ / „Malavyje supratau, kad lietuviai gyvena labai gerai“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-12-30 18:48

Dalinkitės:  


Tautvydas Juškauskas Afrikoje daugiausiai koncentravosi į darbą su dronais.

Nuotr. iš asmeninio albumo


„Malavyje supratau, kad lietuviai gyvena labai gerai“

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškietis Tautvydas Juškauskas neseniai grįžo iš Malavio – Afrikoje esančios vienos skurdžiausių pasaulio valstybių. Ten jis beveik metus dirbo Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) konsultantu.



Padės išgelbėti gyvybes

2019-ieji Tautvydui prabėgo labai greitai. Gyvenant toli nuo gimtinės jam netrūko veiklos, o nauja patirtis jaunam vyrui iš naujo padėjo pažinti save. Malavyje T. Juškauskas dirbo su keliais skirtingais projektais, tačiau viena iš pagrindinių jo veiklų buvo humanitarinio dronų koridoriaus administravimas. Tai – maždaug 5 tūkstančių kvadratinių kilometrų integruota oro erdvė, kurioje savo technologijas išbandė įvairių pasaulio šalių atstovai.

Vilkaviškietis rūpinosi, jog atvykstantiems bandytojams būtų užtikrinta vietinės vyriausybės parama, kad šie galėtų laisvai patys patekti į šalį, taip pat ir jų įranga čia atkeliautų be jokių trikdžių, kad atliekami bandymai turėtų realų poveikį sprendžiant vietines problemas ir pan.

„Per metus šiame koridoriuje savo technologijas išbandė 10 skirtingų įmonių. Džiaugiuosi, kad pavyko pritraukti kompaniją, kuri ne tik testavo savo įrangą, bet ir nuo 2020 metų žada reguliariai pradėti įgyvendinti projektą, per kurį lietinguoju sezonu dronais gabens įvairius medikamentus į labiausiai nutolusias Malavio vietas. Šios šalies infrastruktūra tokia bloga, kad per lietingąjį sezoną, kuris trunka nuo lapkričio iki kovo, išvažiuoti keliais beveik neįmanoma, todėl kaimuose įsikūrusios ligoninės bei medicinos punktai būna praktiškai nepasiekiami“, – pasakojo T. Juškauskas.


Jo teigimu, dronų koridorius – didžiulė UNICEF sėkmė. Čia išbandytos technologijos leido pradėti ne vieną ilgalaikį projektą, kuris ateityje turėtų padėti išgelbėti tūkstančių žmonių gyvybes.



Skraidina dešimtis kilometrų

Gyvendamas Malavyje T. Juškauskas prisidėjo ir prie kitų kelių šiai valstybei svarbių projektų. Kraštietis kartu su kolegomis pradėjo kurti technologiją, leidžiančią numatyti būsimus potvynius ir nuspėti, kuri Malavio infrastruktūra nuo jų nukentės labiausiai. Pietinį Malavio regioną reguliariai siaubia didžiuliai potvyniai, todėl ieškoma įvairių galimybių, kurios bent iš dalies padėtų užbėgti tragiškiems įvykiams už akių.

Tautvydas pasakojo, kad Malavyje potvyniai griauna namus, mokyklas, kelius, dėl to būna paralyžiuotas gyvenimas daugelyje sričių. Šioje Afrikos valstybėje namai dažniausiai nėra labai tvirti, tad niekaip neatsilaiko prieš milžinišką vandens srovę. Potvyniai dažnai sunaikina ne tik žmonių gyvenamąsias vietas, bet ir pagrindinį prasimaitinimo šaltinį – žemės ūkį. Dažnai po tokių katastrofų kyla įvairių ligų protrūkių.

Vilkaviškietis nemažai prisidėjo ir prie to, kad po potvynių dronais būtų pradėta skraidinti įvairūs vaistai ir kitos humanitarinės pagalbos priemonės į sunkiai pasiekiamas šalies vietas. Taip pat pasitelkus dronus atsirado geresnė galimybė susisiekti su didžiuliame Malavio ežere esančiomis salomis, kuriose gyvena žmonės, yra įkurtos ligoninės. Įprastas susisiekimas vandeniu su minėtomis salomis yra labai ribotas, vykdomas vos kelis kartus per savaitę, todėl neretai ten esantiems gyventojams trūksta maisto ir medikamentų.


„Abu krantus skiria maždaug 80 kilometrų. Dažniausiai dronais skraidinome ŽIV mėginius ir jų tyrimų rezultatus. Malavyje šia liga užsikrėtusiųjų yra ypač daug – maždaug 9–10 proc. šalies gyventojų. Dėl šios priežasties stengėmės daryti viską, kad užkratą nors kiek sumažintume“, – pasakojo pašnekovas.



Neįmanoma lyginti skurdo

T. Juškauskas didžiąją laiko dalį praleido Malavio sostinėje Lilongvėje, kuri, anot jo, yra vienas iš vos kelių valstybės miestų, kuriuose pragyvenimo lygis – gana aukštas. Vis dėlto maždaug 70–80 proc. šalies žmonių gyvena itin skurdžiai. Jų dienos pajamos siekia vos 1,5 JAV dolerio, o kainos Malavyje nėra žemos. Tik tam tikri produktai, kurie auginami vietoje, yra pigesni, o didžioji dalis prekių ir paslaugų kainų ten beveik tokios pat, kaip ir Europoje. Taip yra todėl, kad Malavis neturi priėjimo prie jūros. Į šalį viską reikia atsiskraidinti arba atgabenti sausumos keliais.

Dauguma vietinių gyventojų verčiasi žemės ūkiu, dažniausiai augina kukurūzus. Tik labai maža jų dalis eksportuojama į užsienį. Įprastai kukurūzus žmonės suvartoja patys. Kaip pasakojo vilkaviškietis, iš kukurūzų gaminama balta masė, kuri neturi jokios maistinės vertės. Dėl šios priežasties kasdien tokį maistą vartojantiems vaikams neretai kyla vystymosi sutrikimų.


„Malavyje skurdo lygis – itin aukštas. Jei kas sako, kad ir Lietuvoje žmonės vargsta, atkertu, kad mūsų šalies ir Malavio skurdo net neįmanoma lyginti. Gyvendamas Afrikoje supratau, jog lietuviai gyvena labai gerai. Tik mes esame linkę viską piešti tamsiomis spalvomis, mėgstame skųstis, keikti valdžią. Bet juk mes turime galimybę keliauti, rinktis maistą, lankytis kultūriniuose renginiuose, turime gerą medicinos sistemą. Dauguma Malavio žmonių per visą gyvenimą taip ir neišvyksta už savo kaimo ribų, kasdien valgo tą pačią košę, serga įvairiomis ligomis... Mūsų mokyklos – renovuotos, klasės – šiuolaikiškos, erdvios. Ten mokyklą dažnai atstoja prie medžio prikalta lenta. Bet visų įdomiausia, kad vietiniai gyventojai beveik niekuo nesiskundžia, jie kalba tik apie pozityvius dalykus“, – skirtumus vardijo T. Juškauskas.

Anot jo, Malavyje apstu ir kitų problemų. Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje dirbantys asmenys labiau rūpinasi savo, o ne kitų gerove, šalyje aukštas korupcijos lygis, piktnaudžiavimas valdžia.



Protestai ir paleisti nusikaltėliai

Iš pirmo žvilgsnio Malavis vilkaviškiečiui pasirodė saugi šalis. Tiesa, prieš vykdamas į ją Tautvydas jautė šiokį tokį nerimą. Dar būdamas Lietuvoje jis nuo įvairių ligų pasiskiepijo net 8 kartus, o jau nukeliavęs į Afriką keturis mėnesius gėrė vaistus, skirtus apsisaugoti nuo maliarijos. Skiepų nuo šios uodų platinamos ligos nėra. Visą laiką gyvendamas toli nuo gimtinės jaunas vyras stengėsi išlikti itin budrus – žiūrėjo, ką valgo ir geria. Galbūt dėl to jam pavyko išvengti užsieniečiams neretai pasitaikančių apsinuodijimų.

Malavyje T. Juškauskas iš arti stebėjo ir vietinių gyventojų protestus. Gegužę šalyje vyko prezidento rinkimai, o juos pralaimėjusio kandidato šalininkai kone kas mėnesį išsiruošdavo į gatves piketuoti.

„Įdomu, kad Malavyje rinkimų laimėtojas išrenkamas per pirmąjį ratą. Jam nereikia surinkti 50 proc. ir vieno balso, kaip yra Lietuvoje. Šiuo atveju nugalėtojas surinko 38 proc. balsų, o antroje vietoje likęs kandidatas – 36 proc. Pralaimėjusioji pusė vietos rinkimų komisiją padavė į teismą ir sausį turėtų būti paskelbtas verdiktas. Gali būti taip, jog rinkimai bus surengti iš naujo. Didelė tikimybė, kad paskelbus teismo nuosprendį Malavyje kils dar viena protestų banga“, – pasakojo Tautvydas.

Nemažai nerimo jam ir kitiems sostinės Lilongvės gyventojams sukėlė dabartinio šalies prezidento spalio mėnesį kai kuriems itin sunkiems nusikaltėliams suteikta amnestija. Paleisti į laisvę buvę kaliniai susigrupavo ir ėmė apiplėšinėti prasčiau apsaugotas įmones bei įstaigas. Žiaurūs nusikaltimai vyko greta UNICEF būstinės.

Laimei, po poros mėnesių visi nusikaltėliai buvo areštuoti.

Šiuo metu Tautvydas yra grįžęs į Vilkaviškį. Į Malavį jis daugiau nevyks. Jaunas vyras turėjo galimybę dar metus likti Afrikoje ir tęsti pradėtus darbus, tačiau noras būti arčiau artimųjų privertė jį keisti veiklos kryptį.


„Dar Malavyje sužinojau apie galimybę įsidarbinti pagrindiniame UNICEF biure, Danijoje. Nusprendžiau kandidatuoti į šią vietą ir man pavyko. Kadangi organizacija plečia su dronais susijusias veiklas, būsiu atsakingas už jų transportavimą bei tiekimą kitoms šalims, sutarčių sudarymą, dirbsiu su viešaisiais pirkimais. Dabar turėsiu galimybę padėti ir konsultuoti daugelio pasaulio šalių atstovus. Ryšių su Malaviu taip pat nenutrauksiu – stebėsiu, kaip šaliai sekasi toliau tvarkytis su savo problemomis“, – tikino vilkaviškietis.





Galerija: Malavis




Publikuota: 2019-12-30 18:48:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* A. Butkevičius: nesusikalbėjimas ima diskredituoti valstybę
* Vilkaviškietis šachmatų partijas transliuoja visam pasauliui
* Dvylika tarnystės metų Vilkaviškyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į augančią infliaciją?
Bijau, kad neįpirksiu būtinų prekių.
Neramu, nes nuvertės santaupos.
Investavau, infliacija negąsdina.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas