„Santaka“ / Ž. Gelgota: drąsūs pokyčiai išjudintų Tarybos darbą / Politika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Politika

Dalinkitės:  


Tarybos opozicijos lyderio Žilvino Gelgotos nuomone, ir politikams, ir Savivaldybės administracijos specialistams reikia daugiau mokytis

Ž. Gelgota: drąsūs pokyčiai išjudintų Tarybos darbą

Dangyra APANAVIČIENĖ


Visuomeninio rinkimų komiteto „Naujas startas“ komandą į savivaldos rinkimus atvedęs Žilvinas Gelgota naujo vėjo įnešė ne tik į rajono politinę padangę, bet ir Savivaldybės tarybą, kurioje jis išrinktas opozicijos lyderiu. „Įdomumas, prasmė ir požiūrio naujumas“, – taip politikas apibendrino savo veiklos rajono Taryboje esmę.

– Prabėgo devyni mėnesiai, kai esate Tarybos narys, tad kokie tie pirmieji įspūdžiai?

– Nieko naujo per tą laiką neatradau. Savivaldybės tarybos darbu domėjausi visą laiką. Pačios virtuvės nežinojau, o tapusiam Tarybos nariu atsirado galimybė sužinoti. Anksčiau su Tarybos veikla susijusius dalykus analizuodavau kaip eilinis pilietis, bet man asmeniškai visada tai buvo ir yra įdomu. Dabar, be abejo, galiu aktyviau dalyvauti savivaldoje.

Svarbiausia, kad matau tame prasmę. Man svarbu prisidėti prie esminių strateginių sprendimų, kuriuos priima Taryba.

Na, ir, žinoma, smagu, kad kartu su manimi į Tarybą atėjo naujų žmonių su truputį kitokiu supratimu ir požiūriu į Savivaldybę, joje vykstančius procesus – drąsesnių, nepriklausomų, kurie nebijo kažką pasakyti. Nei aš, nei mano bendraminčiai advokatė Edita Gaubienė, verslininkas Mantas Balčiūnas nevalgome duonos iš Savivaldybės, čia nedirbame ir nebijome kai kada aštriau komentuoti. Tik klausimas, kiek valdantieji, darydami pertvarkas, pasinaudos tuo kitu požiūriu.


– Dalyvavote tiesioginiuose mero rinkimuose, kuriuose likote antras. Ar dabar, būdamas opozicijoje, pagalvojate, kad kaip Savivaldybės vadovas daug ką darytumėte kitaip?

– Man sunku komentuoti. Kiekvienas vadovas turi savo stilių. Nesiimu kvestionuoti, kas gerai, o kas blogai ir ką galbūt daryčiau kitaip. Nematau mero kasdienėje veikloje, tik žinau, kaip jis organizuoja Tarybos darbą.

Visų pirma, man asmeniškai trūksta ir visuomet trūko strateginio požiūrio į procesus. Kapstomės intrigose, smulkmenose, kaltų ieškojime, o strateginio požiūrio, vizijos atskiruose sektoriuose aš nematau. Kad ir kalbant apie tą patį socialinį sektorių: atsiranda kažkokia bėda, galvojame, kaip ją išspręsti, kaip įveiklinti kokį nors pastatą, o kryptingo ėjimo nėra. Nežinome, kokias institucijas turėsime, kaip ateityje dirbsime. Tą patį galima pasakyti apie visus kitus sektorius.

Antra, daugiau dėmesio skirčiau visiems Tarybos nariams. Dabar yra ryškus susiskirstymas: mes – koalicija, jūs – opozicija. Reikėtų pagaliau suprasti, kad meras yra visų, juolab kad tiesiogiai jį išrinko viso rajono gyventojai, o ne rinkimus laimėjusi partija, kaip būdavo anksčiau. Baigėsi rinkimai, viskas – mūsų visų meras laimėjo: mano, tavo ir bet kurio kito rajono gyventojo, nors už šį merą ir nebalsavusio.


– Kokie opozicijos santykiai su Savivaldybe, jos vadovais?

– Iš vienos pusės, galėčiau sakyti, kad nėra jokių santykių. Niekada meras nėra pasikvietęs opozicijos pasitarti. Sakytų: žiūrėkite, yra toks svarbus klausimas, gal pasitariame, kaip čia reikėtų daryti. Bet ne. Jie (valdančiosios daugumos atstovai – red.) ten susirenka, susitaria, kaip balsuoti, kai kurie, jokia paslaptis, į posėdį ateina net neskaitę sprendimų projektų, bet visuomet žino, kaip balsuos.

Kitas dalykas. Kad ir ką mes iš opozicijos pasakome, iškart sulaukiame priešiškumo. Nesuprantamas tas nenoras priimti kitą nuomonę. Atseit, viskas pas mus čia gerai, o jūs kažko norite. Taip, yra gerų dalykų, bet ir mes be reikalo nesikabinėjame. Tikrai turime kompetencijos ir per posėdį pasakome kai kurias svarbias pastabas, bet iš karto susiduriame su gynyba. Nors vėliau paaiškėja, kad vis dėlto buvome teisūs. Net ir skiriant narius į komisijas, svarbu savas, bet kad tik ne iš opozicijos, nors ir turintis kompetencijos bei žinių.

– Retas atvejis, kad Tarybos narys inicijuotų ir parengtų sprendimo projektą. Užpraeitame posėdyje pasiūlėte, tiesa, kartu su meru, ir Tarybai pristatėte sprendimo projektą 2020-uosius paskelbti Savanorystės metais. Dažniausiai klausimus rengia Savivaldybės administracijos specialistai. Kaip manote, kodėl Tarybos nariai nesinaudoja jiems suteikta funkcija teikti sprendimus?


– Aš ir per rinkimų kampaniją sakiau, kad Tarybos nariai turėtų būti aktyvesni. Dabar sprendimų projektus rengia tik Savivaldybės administracijos specialistai, tai šiuo savo pavyzdžiu norėjau parodyti, kad galime, o svarbiausia – turime teisę tą daryti ir mes, Tarybos nariai. Niekas nekalba apie procedūrinius dalykus, tokius kaip sprendimų pakeitimai ir pan., bet kai kuriuos kitus klausimus paruošti tikrai galime.
Gyvenimas nestovi vietoje ir reikia eiti kartu su juo.


Apskritai esminius sprendimų projektus siūlyčiau pristatinėti Tarybos nariams. Pagrindinis pranešėjas galėtų būti tam tikro komiteto atstovas, o papildomas pranešėjas, jeigu reikia, – administracijos darbuotojas.

Kitas momentas. Yra savivaldybių, kuriose konkrečias įstaigas liečiančius klausimus pristatinėja tų įstaigų vadovai, o ne Savivaldybės administracijos darbuotojai. Buvo svarstomas klausimas dėl papildomų etatų įsteigimo Vilkaviškio ligoninėje. Tai kodėl jį pristato Savivaldybės administracijos specialistas, o ne ligoninės vadovas, kuris yra salėje ir pats gali paaiškinti, nes geriausiai viską žino?

Pokyčiai, kuriuos siūlau, tik padidintų Tarybos narių aktyvumą, priverstų daugiau pasidomėti, įsigilinti į svarstomą klausimą.

O kad trūksta Tarybos nariams aktyvumo, parodo ir toks pavyzdys. Nuo gegužės mėnesio mero prašėme, kad surengtų Savivaldybės vykdomų projektų pristatymą. Metams baigiantis surengė. Buvo puikus renginys, beje, galėjo būti viešas, transliuojamas internetu. Bet kas į jį atėjo? Penki Tarybos opozicijos nariai: aš, Edita Gaubienė, Mantas Balčiūnas, Saulytis Kurtinaitis ir Gytis Lukoševičius. Ar kitiems neįdomu? Ar kiti viską žino? Tarkime, mero komanda? O buvo tikrai labai įdomu ir puiki proga sužinoti, bet Tarybos nariai ja nepasinaudojo.

– Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komiteto, kuriam Jūs priklausote, nariai vyksta į vietas susipažinti ir išsiaiškinti situaciją. Tai irgi nauja praktika.

– Visi Tarybos nariai turi tokią galimybę ir gali tą daryti: važiuoti į vietą, susipažinti. Aplankėme sporto organizacijas, darželius, Vaikų ir jaunimo centrą, kitas įstaigas, apžiūrėjome ir įvertinome jų bazes. Ta patirtis labai praverčia svarstant klausimus, nes lengviau priimti sprendimus, kai žinai, apie ką yra kalbama.

– Kita įdomi Jūsų iniciatyva – po kiekvieno Tarybos posėdžio savo feisbuko paskyroje apžvelgti patvirtintus sprendimus. Kokių reakcijų sulaukėte?


– Turbūt visi sutiks, kad ta oficiali informacija, kurią gyventojai gauna iš Savivaldybės, yra sausoka. Gal kažkam priimtina ir tokia, o kitiems labiau patinka mano pateikta. Po pirmojo sprendimų pristatymo internete buvo sulaukta pusantro tūkstančio peržiūrų. Vadinasi, žmonėms to reikia. Po to įvairių klausimų sulaukiau, kai kuriuos jų peradresavau Savivaldybei.

Priimtų sprendimų paaiškinimai užtrunka vos keletą minučių, bet vyksta komunikacija, kuri, manau reikalinga ir abipusiškai naudinga. Tą taip pat galėtų daryti ir kiti Tarybos nariai tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų koalicijos. Sprendimai juk yra bendri, ir visai nesvarbu, kas pristato, kaip kuris už tą sprendimą balsavo, žmonėms svarbiausia – koks sprendimas priimtas ir kokia jo esmė. Jei pavyktų įtraukti ir kitus Tarybos narius, būtų puiku. Tai įdomu, o paprastas pilietis visai kitaip priimtų tą politiką.

– Ar tapus Tarybos nariu ir iš vidaus susipažinus su Savivaldybės administracijos darbu pasikeitė Jūsų požiūris į Savivaldybės veiklą bei į tai, kaip ji sprendžia problemas?

– Nelabai pasikeitė. Nenustebino administracija, nes puikiai žinau, su kokiomis bėdomis ji susiduria dėl kompetencijų ir darbuotojų trūkumo. Atrodo, ir atlyginimai Savivaldybėje geri, bet neateina žmonės į konkursus. Trūksta skyriuose žmonių ir tenka dirbti su turimais resursais.


Rimta problema, apie kurią esu ne kartą kalbėjęs, – tai dėmesio kompetencijų lavinimui bei mokymuisi stoka. Labai mažai mokosi mūsų rajono Savivaldybė – ir administracijos darbuotojai, ir Tarybos nariai. Tiesa, politikams buvo surengti vieni mokymai, bet tai mažai.

Net ir dešimt metų dirbdami savivaldos sistemoje privalome mokytis. Ir lėšos biudžete turi būti numatytos kvalifikacijos kėlimui. Deja, to nėra. Jeigu ir vykstama į mokymus, tai tik į nemokamus. To šiandienėje situacijoje maža. Užsidarę verdame savo sultyse, patys sau gražūs, bet kai išvažiuoji, tada ir pamatai, koks iš tiesų esi. Tai, ką šiandien žinai, rytoj bus pasenę. Ir visai nesvarbu, kad prieš daug metų baigei galbūt net kelis aukštuosius mokslus.

Gyvenimas nestovi vietoje ir reikia eiti kartu su juo.



Publikuota: 2019-12-29 15:58:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai