„Santaka“ / Muziejininkės dovana Vilkaviškio krašto kultūrai ir istorijai / Kūryba

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

Dalinkitės:  


Aušra Mickevičienė, dėkodama už pagalbą rengiant knygą, po leidinį padovanojo visiems prisidėjusiems prie šio darbo, tarp jų – ir pagrindiniam rėmėjui bendrapavardžiui ūkininkui Robertui Mickevičiui.

Romo Čėplos nuotr.


Muziejininkės dovana Vilkaviškio krašto kultūrai ir istorijai

Dangyra APANAVIČIENĖ


Tarp naujausių leidinių Vilkaviškio knygyne puikuojasi ir vilkaviškietės muziejininkės Aušros Mickevičienės knyga „Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“. Ką tik iš leidyklos atkeliavusi knyga šiuo metu čia yra viena geidžiamiausių ir perkamiausių. Šį išliekamąją vertę turintį leidinį žinovai įvardijo kaip unikalų rašytinį paminklą nykstančiam Sūduvos ir Vilkaviškio krašto kaimui.

„Šį savo darbą skiriu Lietuvos valstybės 100-mečiui ir savo brangių tėvelių, įdiegusių man meilę Tėvynei ir žmonėms, atminimui“, – neslėpdama jaudulio per knygos pristatymą visuomenei kalbėjo jos sudarytoja muziejininkė Aušra Mickevičienė, leidinyje įamžinusi beveik pusšimtį senųjų mūsų krašto sodybų. Šio darbo įkvėpėja ir kelrode žvaigžde ji sakė laikanti buvusią muziejaus direktorę Gabrielę Karalienę, dar 1979 metais surengusią pirmąją ekspediciją po lietuviškąjį kaimą. Tuomet buvo aplankyti ir aprašyti dar likę į gyvenvietes nesukelti Serdokų krašto vienkiemiai. Vėlesniais metais ekspedicijos buvo surengtos ir į kitas rajono vietoves.


Tęsdama kraštotyrininkės G. Karalienės pradėtą misiją A. Mickevičienė, padedama pagalbininkų, vėliau taip pat aplankė ir užfiksavo daugybę senųjų sodybų, o paskatinta Antano Žilinsko, tuometinio muziejaus direktoriaus, per dešimt metų surinktą medžiagą sudėjo į knygą.

„Myliu senąjį Lietuvos kaimą, jo žmones, domiuosi jų gyvenimu. Rinkdama medžiagą šiam leidiniui, ėjau iš vienos sodybos į kitą, beldžiausi į žmonių širdis, kartu išgyvenau ir keliavau su jais gyvenimo kelionę. Stebino žmonių nuoširdumas, jų begalinė meilė gimtiesiems namams, išsaugotos brangiausios relikvijos, šeimos nuotraukos. Viskas, ką pasisekė surinkti, sugulė į šios knygos puslapius“, – mintimis popietėje pasidalijo A. Mickevičienė.

Knyga „Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“ yra didelio formato, puikios poligrafijos pustrečio šimto puslapių leidinys. Pirmoje knygos dalyje pateikta senojo Vilkaviškio krašto kaimo architektūros apžvalga, gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis, archyviniais vietovių žemėlapiais, sodybų brėžiniais bei užfiksuotais etnografiniais elementais. Kita knygos dalis – tai žvilgsnis į senąsias sodybas iš vidaus, kaip buvo paminėta renginyje, su visais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: vaizdais, kvapais, garsais, skoniais...


Knygoje aprašytos sodybos, kuriose užaugo mūsų krašto šviesuoliai, nusipelnę Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjai, o taip pat ir paprastų žmonių, išsaugojusių suvalkietiškąją senojo kaimo dvasią, gimtieji namai. Skaitytojas čia ras dr. Jono Basanavičiaus, dr. Vinco Kudirkos, poetų Kazio Bradūno, Salomėjos Nėries, Petro Karužos, rašytojų Prano Mašioto, Vinco Pietario tėviškes, senuosiuose kaimuose klestėjusių Aleksų, Brundzų, Giraičių, Povilaičių, Rimšų, Stankevičių, Valaičių ir daugelio kitų sodybų aprašymus. Visos gimtinės įamžintos fotografijose, ypač didingai atrodo „iš paukščio skrydžio“ nufotografuotos lig šių dienų išlikusios sodybos.
„Šį savo darbą skiriu Lietuvos valstybės 100-mečiui ir savo brangių tėvelių, įdiegusių man meilę Tėvynei ir žmonėms, atminimui“, – neslėpdama jaudulio kalbėjo Aušra Mickevičienė


Unikumu knygą pavadinęs A. Žilinskas prisiminė, kiek pastangų, širdies įdėjo knygą rengusi muziejininkė, kiek savo laisvo laiko ji paaukojo, ne paslaptis – ir skausmo patyrė, kol gimė šis reikšmingas, išliekamąją vertę turintis leidinys. „Iš giliausių archyvų Aušra iškrapštė seniausias, kai kurias dar nematytas nuotraukas, žmonių prisiminimų ištraukas, užfiksavo unikalius to meto įvykius ir viską kruopščiai sudėjo į knygą. Tai mokslinis darbas, kuris kartu skirtas ir eiliniam skaitytojui“, – kalbėjo A. Žilinskas. Dėkodamas A. Mickevičienei už kūrinį A. Žilinskas ją pavadino muziejininke iš Dievo malonės.


Savo įžvalgomis apie knygą, jos mokslinę ir istorinę vertę taip pat pasidalijo į renginį pakviesta architektė dr. Rasa Bertašiūtė bei kalbininkas, literatūrinės kraštotyros pradininkas Benjaminas Konradas. Knygos pristatyme dalyvavo ir ją išleidusios leidyklos „Idėja plius“ direktorius Saugirdas Dumša.

A. Mickevičienė pasidžiaugė visais žmonėmis, gausiai susirinkusiais į knygos pristatymą, o ypač – popietėje dalyvavusiais senųjų sodybų šeimininkais bei jų artimaisiais, kurie pasidalijo savo prisiminimais iš vaikystės dienų, praleistų senelių, prosenelių sodybose. Tarp jų buvo ir Lietuvoje žinomas verslininkas, automobilių sporto entuziastas, kolekcininkas prof. Stasys Brundza, kurio senelis to meto gydytojas Jonas Brunza taip pat buvo kilęs iš mūsų krašto, Parausių kaimo. Knygoje patalpinta J. Brunzos nuotrauka, kurioje jis įsiamžinęs su dr. J. Basanavičiumi, su kuriuo kartu kūrė Lietuvos gydytojų sąjungą.

Už padarytą didžiulį darbą, idėją įamžinti architektūrinį Vilkaviškio krašto paveldą A. Mickevičienei padėkojo Savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Kalbėdamas jis prisiminė ir savo mamos šeimos, išgyvenusios tremtį, istoriją. Padėkos žodžius tarė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, irgi kilusi iš tremtinių giminės, bei Seimo narys Kęstutis Smirnovas, savo šaknų turintis mūsų rajone.

Knyga „Sugrįžimai... Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“ – solidi ir nuoširdi muziejininkės Aušros Mickevičienės dovana mūsų krašto žmonėms ir ateities kartoms. Tai iš tiesų unikalus kūrinys, kuris, be jokios abejonės, įeis į Vilkaviškio krašto kultūros lobyną ir kuriuo kiekvienas galime drąsiai didžiuotis.



Publikuota: 2019-12-27 15:41:49

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai