|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Bendrai nuotraukai sustojo visi konferencijos dalyviai.
Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės nuotr.
Šeštadienį kaimo bendruomenių aktyvistai susirinko į Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės (VVG) konferenciją „2016–2023 m. strategijos iššūkiai ir pasiekimai“. Po trafaretišku sausu pavadinimu slypėjo dalykiški, gyvi pranešėjų pasisakymai, o po teorinės dalies visi buvo pakviesti savo akimis apžiūrėti, rankomis pačiupinėti, o kai kuriais atvejais – net ir paragauti bendruomenių įgyvendintų projektų vaisių.
Skatino bendruomenes veikti
Konferenciją pradėjusi VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė pasveikino konferencijos dalyvius, pristatė pranešėjus, kuriems netrukus ir perdavė renginio estafetę.
Vietos plėtros strategijos administratorė Simona Bražinskaitė, apžvelgdama antrąją VVG strategiją, pateikė kvietimų dalyvauti ir paraiškų, įgyvendinamų projektų, sukurtų naujų darbo vietų statistiką, priminė svarbiausius strategijos prioritetus: verslumo skatinimą, ne žemės ūkio veiklos plėtojimą ir bendros gyvenimo kokybės kaime gerinimą. Taip pat pranešėja pasidžiaugė jau įgyvendintais bendruomenių projektais: Dailučių kaimo vaikų dienos centras, „Godos siuvinėjimas“, Paežerių (Pilviškių sen.) ežero pakrantės sutvarkymas.
Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė-Današė pristatė organizacijos tinklą, dengiantį visą Lietuvos teritoriją ir vienijantį 49 veiklos grupes, tarp jų – ir Vilkaviškio krašto. Viešnia iš Kauno apžvelgė organizacijos veiklos pokyčius. Pirmoji (2006–2013 metų) strategija apėmė infrastruktūrinius projektus, o antroji (2014–2020 metų) skiriama darbo vietų kūrimui (ypač jaunimui), socialiniam ir bendruomenės verslui skatinti, inovacijoms ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti. Pranešėja pateikė pluoštą įdomių respublikinių ir net tarptautinių projektų pavyzdžių, demonstruojančių bendruomenių išradingumą ir drąsias idėjas. Kaip antai, „Lituanikos“ sudužimo vietovės sutvarkymas ir lakūnų atminimo pagerbimas. Sėkmingi projektai įgyvendinti Telšių rajone – įrengta veterinarinė ambulatorija, Panevėžyje – masažo paslaugų kabinetas, Šiauliuose įkurtas ekologiškų namų verslas. Kaip sektinus įvardijo ir bendruomeninio verslo pavyzdžius. Pasak tinklo vadovės, bendruomenės organizuoja pramogas, nuomoja scenas, pirtis, teikia autoserviso paslaugas, įkuria kepyklėles. Bendruomenes ji skatino drąsiau naudotis šiuolaikinių technologijų galimybėmis: steigti internetines parduotuves rankdarbiams, vaistažolėms, arbatoms ir kitai produkcijai viešinti bei parduoti. Baigdama pranešėja įvardijo veiklos sunkumus ir problemas: iššūkis apsispręsti, kokį finansavimo modelį rinktis, kas parankiau ir efektyviau – monofondė ar daugiafondė parama, kaip suderinti kasdienybę su ministerijos kriterijais, terminais ir reikalavimais, kaip kurti išmanųjį kaimą, kt.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė kalbėjo apie bendradarbiavimo svarbą tiek tarpusavyje tarp bendruomenių, tiek su Savivaldybe, apie lyderio vaidmenį buriant žmones, ginant idėjas. Pranešėja džiaugėsi, kad kaimo bendruomenių pastangomis gyventojai tampa savo vietovių tikraisiais šeimininkais, bet nuogąstavo dėl vis dar gyvų sopulių: bedarbystės, skurdo, priklausomybių. D. Riklienė svarstė, koks yra, galėtų ir turėtų būti bendruomenių vaidmuo tas žaizdas gydant.
Paneigė iškreiptą kaimo įvaizdį
Seimo narė Guoda Burokienė trimis skaidrėmis iliustravo tai, kas laukia bendruomenių ateityje: blogos žinios – mažėja finansavimas, o geros – tobulėja įstatymai, įgalinsiantys tuo finansavimu pasinaudoti. Pristačiusi Ispanijos, Suomijos bendruomenių sėkmingos veiklos patirtį, Seimo narė siūlė kiekvienai kaimo bendruomenei susimąstyti, kuo jų kaimas išskirtinis, dirbti tikslingai ir sutartinai kuriant, pristatant ir įgyvendinant projektus, kurie išsaugotų ir puoselėtų tą išskirtinumą.
Vilkaviškio krašto VVG viešųjų ryšių specialistė Asta Jurevičienė paragino keisti įsišaknijusį iškreiptą dabartinio lietuviško kaimo įvaizdį: neva jis tamsus, skendintis skurde bei alkoholyje ir yra beviltiškas. Ji vardijo nenuginčijamus priešingai atrodančio kaimo pavyzdžius: Vilkaviškio krašte puikiai veikia vaikų dienos centrai, kuriuos lanko ne keli, o dešimtys vaikų, kaimo siūlomos edukacinės programos domina net ir didmiesčių gyventojus bei turistus iš užsienio. Pranešėja pripažino, kad jautrios sudėtingos socialinės problemos kaime egzistuoja, bet ir jas kaimo bendruomenės gali spręsti. Puikus pavyzdys – Gudkaimio savarankiško gyvenimo namai.
Konkretūs veiklos pavyzdžiai
Nors konferencijoje buvo aptarta daug dalykų, tačiau kalbos neprailgo. O po jų renginio dalyviai išvyko į kaimus susipažinti su konkrečiais pavyzdžiais.
Pirmasis sustojimas – Karalkrėslyje. Šiame kaime sėkmingai įgyvendinti net du projektai. Vienas – privataus verslo. Tai moderni skalbykla „Baltas burbulas“, aptarnaujanti tiek visuomeninės paskirties objektus (viešbučius, kavines, kaimo turizmo sodybas), tiek ir privačius gyventojus. Kitas – bendruomenės projektas „Karalkrėslio kepyklėlė“, kurios produkcija jau yra gerai pažįstama rajono gyventojams. Neatsilaikė prieš saldžiąsias pagundas ir konferencijos dalyviai: grybukai, šventinės eglutės tuoj pat buvo išgraibstytos.
Dailučiuose buvo aplankytas šio kaimo vaikų dienos centras. Bendruomenės pirmininkė Irena Balanevičienė įtaigiai papasakojo apie pirmuosius žingsnius organizuojant vaikų laisvalaikį, pastangas ir keletą metų trukusį darbą įsigyjant pastatą, jį remontuojant, pritaikant pagal naują paskirtį ir praplečiant. Centro vadovė džiaugėsi, kad dienos centro veikla padėjo kaime atrasti naujų talentų ne tik tarp vaikų: darbčiosios Dailučių kaimo moterys pasiuva žaislų, iš betono nulieja namų dekoracijų, kt.
Visiems įspūdį paliko aplankyti Gudkaimio kaimo bendruomenės įkurti savarankiško gyvenimo namai. Jaukius, moderniai įrengtus namus aprodė, apie teikiamas paslaugas, namų kasdienybę nieko nedailindamas ir problemų neslėpdamas papasakojo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis. Šiuo metu čia glaudžiasi tik 7 gyventojai, keli kambariai dar tušti dėl griežtų ir nelanksčių priėmimo gyventi sąlygų, o kartais – ir dėl ne mažiau griežtų taisyklių, kurių priklausomybes turintiems žmonėms ne visada norisi ar pavyksta laikytis.
Šeštadienį kaimo bendruomenių aktyvistai susirinko į Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės (VVG) konferenciją „2016–2023 m. strategijos iššūkiai ir pasiekimai“. Po trafaretišku sausu pavadinimu slypėjo dalykiški, gyvi pranešėjų pasisakymai, o po teorinės dalies visi buvo pakviesti savo akimis apžiūrėti, rankomis pačiupinėti, o kai kuriais atvejais – net ir paragauti bendruomenių įgyvendintų projektų vaisių. |
Konferenciją pradėjusi VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė pasveikino konferencijos dalyvius, pristatė pranešėjus, kuriems netrukus ir perdavė renginio estafetę.
Vietos plėtros strategijos administratorė Simona Bražinskaitė, apžvelgdama antrąją VVG strategiją, pateikė kvietimų dalyvauti ir paraiškų, įgyvendinamų projektų, sukurtų naujų darbo vietų statistiką, priminė svarbiausius strategijos prioritetus: verslumo skatinimą, ne žemės ūkio veiklos plėtojimą ir bendros gyvenimo kokybės kaime gerinimą. Taip pat pranešėja pasidžiaugė jau įgyvendintais bendruomenių projektais: Dailučių kaimo vaikų dienos centras, „Godos siuvinėjimas“, Paežerių (Pilviškių sen.) ežero pakrantės sutvarkymas.
Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė-Današė pristatė organizacijos tinklą, dengiantį visą Lietuvos teritoriją ir vienijantį 49 veiklos grupes, tarp jų – ir Vilkaviškio krašto. Viešnia iš Kauno apžvelgė organizacijos veiklos pokyčius. Pirmoji (2006–2013 metų) strategija apėmė infrastruktūrinius projektus, o antroji (2014–2020 metų) skiriama darbo vietų kūrimui (ypač jaunimui), socialiniam ir bendruomenės verslui skatinti, inovacijoms ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti. Pranešėja pateikė pluoštą įdomių respublikinių ir net tarptautinių projektų pavyzdžių, demonstruojančių bendruomenių išradingumą ir drąsias idėjas. Kaip antai, „Lituanikos“ sudužimo vietovės sutvarkymas ir lakūnų atminimo pagerbimas. Sėkmingi projektai įgyvendinti Telšių rajone – įrengta veterinarinė ambulatorija, Panevėžyje – masažo paslaugų kabinetas, Šiauliuose įkurtas ekologiškų namų verslas. Kaip sektinus įvardijo ir bendruomeninio verslo pavyzdžius. Pasak tinklo vadovės, bendruomenės organizuoja pramogas, nuomoja scenas, pirtis, teikia autoserviso paslaugas, įkuria kepyklėles. Bendruomenes ji skatino drąsiau naudotis šiuolaikinių technologijų galimybėmis: steigti internetines parduotuves rankdarbiams, vaistažolėms, arbatoms ir kitai produkcijai viešinti bei parduoti. Baigdama pranešėja įvardijo veiklos sunkumus ir problemas: iššūkis apsispręsti, kokį finansavimo modelį rinktis, kas parankiau ir efektyviau – monofondė ar daugiafondė parama, kaip suderinti kasdienybę su ministerijos kriterijais, terminais ir reikalavimais, kaip kurti išmanųjį kaimą, kt.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė kalbėjo apie bendradarbiavimo svarbą tiek tarpusavyje tarp bendruomenių, tiek su Savivaldybe, apie lyderio vaidmenį buriant žmones, ginant idėjas. Pranešėja džiaugėsi, kad kaimo bendruomenių pastangomis gyventojai tampa savo vietovių tikraisiais šeimininkais, bet nuogąstavo dėl vis dar gyvų sopulių: bedarbystės, skurdo, priklausomybių. D. Riklienė svarstė, koks yra, galėtų ir turėtų būti bendruomenių vaidmuo tas žaizdas gydant.
Seimo narė Guoda Burokienė trimis skaidrėmis iliustravo tai, kas laukia bendruomenių ateityje: blogos žinios – mažėja finansavimas, o geros – tobulėja įstatymai, įgalinsiantys tuo finansavimu pasinaudoti. Pristačiusi Ispanijos, Suomijos bendruomenių sėkmingos veiklos patirtį, Seimo narė siūlė kiekvienai kaimo bendruomenei susimąstyti, kuo jų kaimas išskirtinis, dirbti tikslingai ir sutartinai kuriant, pristatant ir įgyvendinant projektus, kurie išsaugotų ir puoselėtų tą išskirtinumą.
Vilkaviškio krašto VVG viešųjų ryšių specialistė Asta Jurevičienė paragino keisti įsišaknijusį iškreiptą dabartinio lietuviško kaimo įvaizdį: neva jis tamsus, skendintis skurde bei alkoholyje ir yra beviltiškas. Ji vardijo nenuginčijamus priešingai atrodančio kaimo pavyzdžius: Vilkaviškio krašte puikiai veikia vaikų dienos centrai, kuriuos lanko ne keli, o dešimtys vaikų, kaimo siūlomos edukacinės programos domina net ir didmiesčių gyventojus bei turistus iš užsienio. Pranešėja pripažino, kad jautrios sudėtingos socialinės problemos kaime egzistuoja, bet ir jas kaimo bendruomenės gali spręsti. Puikus pavyzdys – Gudkaimio savarankiško gyvenimo namai.
Nors konferencijoje buvo aptarta daug dalykų, tačiau kalbos neprailgo. O po jų renginio dalyviai išvyko į kaimus susipažinti su konkrečiais pavyzdžiais.
Pirmasis sustojimas – Karalkrėslyje. Šiame kaime sėkmingai įgyvendinti net du projektai. Vienas – privataus verslo. Tai moderni skalbykla „Baltas burbulas“, aptarnaujanti tiek visuomeninės paskirties objektus (viešbučius, kavines, kaimo turizmo sodybas), tiek ir privačius gyventojus. Kitas – bendruomenės projektas „Karalkrėslio kepyklėlė“, kurios produkcija jau yra gerai pažįstama rajono gyventojams. Neatsilaikė prieš saldžiąsias pagundas ir konferencijos dalyviai: grybukai, šventinės eglutės tuoj pat buvo išgraibstytos.
Dailučiuose buvo aplankytas šio kaimo vaikų dienos centras. Bendruomenės pirmininkė Irena Balanevičienė įtaigiai papasakojo apie pirmuosius žingsnius organizuojant vaikų laisvalaikį, pastangas ir keletą metų trukusį darbą įsigyjant pastatą, jį remontuojant, pritaikant pagal naują paskirtį ir praplečiant. Centro vadovė džiaugėsi, kad dienos centro veikla padėjo kaime atrasti naujų talentų ne tik tarp vaikų: darbčiosios Dailučių kaimo moterys pasiuva žaislų, iš betono nulieja namų dekoracijų, kt.
Visiems įspūdį paliko aplankyti Gudkaimio kaimo bendruomenės įkurti savarankiško gyvenimo namai. Jaukius, moderniai įrengtus namus aprodė, apie teikiamas paslaugas, namų kasdienybę nieko nedailindamas ir problemų neslėpdamas papasakojo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis. Šiuo metu čia glaudžiasi tik 7 gyventojai, keli kambariai dar tušti dėl griežtų ir nelanksčių priėmimo gyventi sąlygų, o kartais – ir dėl ne mažiau griežtų taisyklių, kurių priklausomybes turintiems žmonėms ne visada norisi ar pavyksta laikytis.
Publikuota: 2019-12-27 15:22:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|