|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Sondros Vaičikauskienės namuose jau švyti kalėdinė eglutė.
Autorės nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Beveik du dešimtmečius Amerikoje gyvenanti vilkaviškietė Sondra Vaičikauskienė ir šiandien seka Lietuvos aktualijas, nepamiršta bei ilgisi gimtinėje likusių draugų ir giminaičių. Didžiąsias metų šventes moteris tradiciškai sutiks pagal lietuviškus papročius.
Šventės – lietuviškoje aplinkoje
Jungtinėse Amerikos Valstijose su šeima gyvenanti vilkaviškietė S. Vaičikauskienė šias Kalėdas tradiciškai švęs artimųjų apsuptyje. Net ir toli nuo gimtinės moteris stengiasi išlaikyti lietuviškas tradicijas.
Dėl to ant Kūčių stalo bus dvylika patiekalų, namiškiai, galvodami apie Lietuvoje gyvenančius artimuosius, lauš kalėdaitį, o vakare visi skubės į Bernelių mišias lietuvių parapijos maldos namuose.
Kalėdas Sondra su vyru Vilmantu, taip pat vilkaviškiečiu, ir sūnumi Edvinu sutiks įprastai – lankydami draugus, žaisdami žaidimus ir laukdami Kalėdų Senelio. Pasak S. Vaičikauskienės, didžiosios metų šventės Amerikoje ir Lietuvoje pernelyg nesiskiria. Visur miestuose įžiebiamos eglutės, girliandomis puošiami namai, parduotuvių vitrinos.
„Amerika vadinama tautų katilu, todėl nenuostabu, kad į šalį Kalėdų tradicijos atkeliavo iš įvairių kraštų. Amerikiečiams Kalėdos – laukimo, geros nuotaikos, vilties ir dovanų metas. Įprastai žiemos švenčių sezonas prasideda nuo Padėkos dienos“, – pasakojo S. Vaičikauskienė.
Sunkiai apsiprato
Į JAV Sondra su šeima išvyko 2003 m., laimėjusi žaliąją kortą. Tuo metu ji turėjo mylimą darbą – Vilkaviškio Salomėjos Nėries mokykloje dirbo anglų kalbos mokytoja, vyrui gana gerai sekėsi privatus verslas, o sūnus buvo ką tik pradėjęs lankyti pirmąją klasę. Dėl šių priežasčių apsispręsti palikti Tėvynę buvo labai sunku. Vis tik šeima pasiryžo keltis į Ohajo valstijoje esantį Klivlando miestą. Naujoje vietoje lietuviams teko kardinaliai pakeisti gyvenimą: prisitaikyti prie didžiulių atstumų ir kitokio gyvenimo ritmo, susipažinti su daugiasluoksne šalies kultūra.
Pirmieji metai buvo labai sunkūs, norėjosi viską mesti ir grįžti atgal.
„Iš pradžių buvo nemažai streso, teko daug ir sunkiai dirbti, aukoti savaitgalius ir net švenčių dienas, kruopščiai skaičiuoti visas išlaidas. Mitas, kad Amerikoje pinigai auga ant medžių. Tai – stipri valstybė, kurioje daug laisvės ir įvairovės, tačiau svajonių šalimi jos nepavadinčiau. JAV yra galimybių valstybė. Jei esi motyvuotas ir nebijai sunkaus darbo, o dėl karjeros esi pasiruošęs aukoti laisvalaikį, šioje šalyje tikrai gali pasiekti labai daug“, – teigė S. Vaičikauskienė.
Puoselėja lietuvybę
Pamažu šeima JAV priėmė kaip naujuosius savo namus. Sunkiausia buvo nugalėti beribį tėvų, artimųjų, draugų ir, žinoma, gimtinės ilgesį. Nors Vaičikauskai pamažu įsiliejo į amerikietišką kultūrą, tačiau noras išsaugoti savo lietuvišką tapatybę vilkaviškiečiams neleido ištirpti didžiuliame skirtingų tautų ir kultūrų vandenyne.
Klivlando miesto lietuvių bendruomenė nėra didelė – ji telkia apie 2 tūkst. tautiečių. Vis dėlto bendruomenė yra labai veikli, o Sondra – viena aktyviausių jos valdybos narių.
„Amerikoje lietuviai laisvalaikį leidžia įvairiai. Pramogų pasirinkimas didžiulis. Kartu su bendruomene stengiamės organizuoti kuo daugiau lietuviškų renginių, kurie atspindėtų mūsų tautos papročius ir tradicijas. Minime įvairias nacionalines šventes, rengiame koncertus, popietes bei vakarones su svečiais iš Lietuvos. Taip pat organizuojame komercinius renginius, pasikviesdami Lietuvos meno ir kultūros žmonių. Pas mus viešėjo Jurga Šeduikytė, Deividas Norvilas, Liudas Mikalauskas, Vytautas Lukočius, Irena Starošaitė, Žilvinas Žvagulis, Donatas Montvydas ir kiti“, – vardijo pašnekovė.
Vaičikauskų aplinkoje – itin daug tautiečių. Jie dažnai susitinka Klivlando „Lietuvių namuose“, su šeimomis buriasi į knygų klubą, šoka lietuviškų šokių kolektyve „Švyturys“, nuolat lankosi lietuviškų organizacijų renginiuose. Būtinai atraskite laiko pabūti su savimi. Prasmingų darbų, šviesių minčių ir gražių akimirkų ateinančiais metais
Sūnus – patriotas
S. Vaičikauskienė jau 14 metų dirba finansų srityje, jos vyras Vilmantas užsiima privačiu verslu, o sūnus Edvinas ruošiasi magistro studijoms – vaikinas šiemet įstojo į Tenesio valstijoje esantį Linkolno memorialinį universitetą. Nors galėtų atrodyti, kad Edvinui Lietuva nėra tokia svarbi kaip tėvams, nes gimtinę jis paliko būdamas mažas berniukas, pirmokas, tačiau tai – netiesa. Kaip pasakojo Sondra, ji su vyru stengėsi sūnų auginti lietuviškoje aplinkoje.
„Namuose kalbame tik lietuviškai, gaminame daug lietuviškų patiekalų, žiūrime lietuvišką televiziją, klausome lietuvišką radiją. Šeštadieniais Edvinas lankė lituanistinę mokyklą, o sekmadieniais patarnaudavo lietuvių mišiose. Sūnus buvo aktyvus skautas, priklausė ateitininkams, šoko lietuvių kolektyve „Švyturys“, vadovavo mažųjų šokėjų grupei, lietuvių sporto klube žaidė krepšinį. Vasaras jis praleisdavo tautiečių stovykloje „Dainava“ Mičigano valstijoje. Net ir universitete Edvinas susirado daug lietuvių kilmės draugų, su kuriais švenčia visas nacionalines šventes. Mūsų šalies trispalvė ir dabar sūnaus kambaryje užima labai garbingą vietą“, – džiaugėsi mama.
Dar studijuodamas Sent Luiso universitete E. Vaičikauskas drauge su kitais studentais kasmet organizuodavo įvairius labdaros renginius, per kuriuos rinkdavo aukų vietos vaikų ligoninėms. Surinktos lėšos kasmet viršydavo 300 tūkst. dolerių.
Lietuviški židiniai
Pačiame Klivlande gausu lietuviškų vietų. Pati žymiausia – lietuvių kultūrinis darželis, įkurtas 1936 m. Mieste esanti Šv. Kazimiero parapija telkia įvairių tautų katalikus, o viena iš jos paskirčių – vienyti bei stiprinti lietuvių bendruomenę. Mišios čia aukojamos lietuvių ir anglų kalbomis. Parapijoje taip pat įsikūrusi lituanistinė mokykla.
Netoli bažnyčios stovi „Lietuvių namai“. Juose veikia lietuviškas restoranas, baras, pobūvių salės, yra daug su mūsų tauta susijusios archyvinės medžiagos.
Klivlande esama nemažai vietų, susijusių su Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona. Jis šiame mieste kurį laiką gyveno, o 1944 m. sausio 9 d. žuvo gaisre. „Visų sielų“ kapinių kolumbariumo kriptos – Prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos amžinojo poilsio vietos.
Vilkaviškio nepamiršta
S. Vaičikauskienė Tėvynėje – retas svečias. Vis dėlto moteris neatitrūksta nuo Lietuvos aktualijų, seka tiek gimtojo Vilkaviškio, tiek visos šalies naujienas. Kraštietė iki šiol ilgisi darbo mokykloje, o nostalgiją malšina nuolat internetu bendraudama su buvusiais mokiniais ir kolegomis.
„Visuomet širdyje išliksiu mokytoja. Tai – mano mylimos mamytės, taip pat anglų kalbos mokytojos, Dalijos Chmieliauskienės nuopelnas. Ilgiuosi ne tik mokyklos, bet ir Lietuvos bei gimtojo Vilkaviškio. Lietuva per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė, tapo daug stabilesnė. Dabar šalis pilna entuziazmo ir ambicijų. Didieji miestai atvėrė įdarbinimo ir įsitvirtinimo galimybes, pagerėjo žmonių gyvenimo kokybė. Smagu girdėti, kad nemažai talentingų, motyvuotų savo srities profesionalų lietuvių emigrantų grįžta namo. Vadinasi, šalis eina teisinga kryptimi“, – kalbėjo pašnekovė.
Sondra – ne vienintelė šeimos narė, gyvenanti užsienyje. Jos brolis Robertas dienas leidžia Airijoje, kitas brolis Edvardas – Kinijoje. Visi artimiausiu metu planuoja susitikti JAV.
„Visiems linkiu sustoti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti trumpomis šventinėmis akimirkomis. Būtinai atraskite laiko pabūti su savimi. Prasmingų darbų, šviesių minčių ir gražių akimirkų ateinančiais metais“, – „Santakos“ laikraščio skaitytojams iš anapus Atlanto palinkėjo S. Vaičikauskienė.
Beveik du dešimtmečius Amerikoje gyvenanti vilkaviškietė Sondra Vaičikauskienė ir šiandien seka Lietuvos aktualijas, nepamiršta bei ilgisi gimtinėje likusių draugų ir giminaičių. Didžiąsias metų šventes moteris tradiciškai sutiks pagal lietuviškus papročius. |
Jungtinėse Amerikos Valstijose su šeima gyvenanti vilkaviškietė S. Vaičikauskienė šias Kalėdas tradiciškai švęs artimųjų apsuptyje. Net ir toli nuo gimtinės moteris stengiasi išlaikyti lietuviškas tradicijas.
Dėl to ant Kūčių stalo bus dvylika patiekalų, namiškiai, galvodami apie Lietuvoje gyvenančius artimuosius, lauš kalėdaitį, o vakare visi skubės į Bernelių mišias lietuvių parapijos maldos namuose.
Kalėdas Sondra su vyru Vilmantu, taip pat vilkaviškiečiu, ir sūnumi Edvinu sutiks įprastai – lankydami draugus, žaisdami žaidimus ir laukdami Kalėdų Senelio. Pasak S. Vaičikauskienės, didžiosios metų šventės Amerikoje ir Lietuvoje pernelyg nesiskiria. Visur miestuose įžiebiamos eglutės, girliandomis puošiami namai, parduotuvių vitrinos.
„Amerika vadinama tautų katilu, todėl nenuostabu, kad į šalį Kalėdų tradicijos atkeliavo iš įvairių kraštų. Amerikiečiams Kalėdos – laukimo, geros nuotaikos, vilties ir dovanų metas. Įprastai žiemos švenčių sezonas prasideda nuo Padėkos dienos“, – pasakojo S. Vaičikauskienė.
Į JAV Sondra su šeima išvyko 2003 m., laimėjusi žaliąją kortą. Tuo metu ji turėjo mylimą darbą – Vilkaviškio Salomėjos Nėries mokykloje dirbo anglų kalbos mokytoja, vyrui gana gerai sekėsi privatus verslas, o sūnus buvo ką tik pradėjęs lankyti pirmąją klasę. Dėl šių priežasčių apsispręsti palikti Tėvynę buvo labai sunku. Vis tik šeima pasiryžo keltis į Ohajo valstijoje esantį Klivlando miestą. Naujoje vietoje lietuviams teko kardinaliai pakeisti gyvenimą: prisitaikyti prie didžiulių atstumų ir kitokio gyvenimo ritmo, susipažinti su daugiasluoksne šalies kultūra.
Pirmieji metai buvo labai sunkūs, norėjosi viską mesti ir grįžti atgal.
„Iš pradžių buvo nemažai streso, teko daug ir sunkiai dirbti, aukoti savaitgalius ir net švenčių dienas, kruopščiai skaičiuoti visas išlaidas. Mitas, kad Amerikoje pinigai auga ant medžių. Tai – stipri valstybė, kurioje daug laisvės ir įvairovės, tačiau svajonių šalimi jos nepavadinčiau. JAV yra galimybių valstybė. Jei esi motyvuotas ir nebijai sunkaus darbo, o dėl karjeros esi pasiruošęs aukoti laisvalaikį, šioje šalyje tikrai gali pasiekti labai daug“, – teigė S. Vaičikauskienė.
Pamažu šeima JAV priėmė kaip naujuosius savo namus. Sunkiausia buvo nugalėti beribį tėvų, artimųjų, draugų ir, žinoma, gimtinės ilgesį. Nors Vaičikauskai pamažu įsiliejo į amerikietišką kultūrą, tačiau noras išsaugoti savo lietuvišką tapatybę vilkaviškiečiams neleido ištirpti didžiuliame skirtingų tautų ir kultūrų vandenyne.
Klivlando miesto lietuvių bendruomenė nėra didelė – ji telkia apie 2 tūkst. tautiečių. Vis dėlto bendruomenė yra labai veikli, o Sondra – viena aktyviausių jos valdybos narių.
„Amerikoje lietuviai laisvalaikį leidžia įvairiai. Pramogų pasirinkimas didžiulis. Kartu su bendruomene stengiamės organizuoti kuo daugiau lietuviškų renginių, kurie atspindėtų mūsų tautos papročius ir tradicijas. Minime įvairias nacionalines šventes, rengiame koncertus, popietes bei vakarones su svečiais iš Lietuvos. Taip pat organizuojame komercinius renginius, pasikviesdami Lietuvos meno ir kultūros žmonių. Pas mus viešėjo Jurga Šeduikytė, Deividas Norvilas, Liudas Mikalauskas, Vytautas Lukočius, Irena Starošaitė, Žilvinas Žvagulis, Donatas Montvydas ir kiti“, – vardijo pašnekovė.
Vaičikauskų aplinkoje – itin daug tautiečių. Jie dažnai susitinka Klivlando „Lietuvių namuose“, su šeimomis buriasi į knygų klubą, šoka lietuviškų šokių kolektyve „Švyturys“, nuolat lankosi lietuviškų organizacijų renginiuose.
Būtinai atraskite laiko pabūti su savimi. Prasmingų darbų, šviesių minčių ir gražių akimirkų ateinančiais metais
S. Vaičikauskienė jau 14 metų dirba finansų srityje, jos vyras Vilmantas užsiima privačiu verslu, o sūnus Edvinas ruošiasi magistro studijoms – vaikinas šiemet įstojo į Tenesio valstijoje esantį Linkolno memorialinį universitetą. Nors galėtų atrodyti, kad Edvinui Lietuva nėra tokia svarbi kaip tėvams, nes gimtinę jis paliko būdamas mažas berniukas, pirmokas, tačiau tai – netiesa. Kaip pasakojo Sondra, ji su vyru stengėsi sūnų auginti lietuviškoje aplinkoje.
„Namuose kalbame tik lietuviškai, gaminame daug lietuviškų patiekalų, žiūrime lietuvišką televiziją, klausome lietuvišką radiją. Šeštadieniais Edvinas lankė lituanistinę mokyklą, o sekmadieniais patarnaudavo lietuvių mišiose. Sūnus buvo aktyvus skautas, priklausė ateitininkams, šoko lietuvių kolektyve „Švyturys“, vadovavo mažųjų šokėjų grupei, lietuvių sporto klube žaidė krepšinį. Vasaras jis praleisdavo tautiečių stovykloje „Dainava“ Mičigano valstijoje. Net ir universitete Edvinas susirado daug lietuvių kilmės draugų, su kuriais švenčia visas nacionalines šventes. Mūsų šalies trispalvė ir dabar sūnaus kambaryje užima labai garbingą vietą“, – džiaugėsi mama.
Dar studijuodamas Sent Luiso universitete E. Vaičikauskas drauge su kitais studentais kasmet organizuodavo įvairius labdaros renginius, per kuriuos rinkdavo aukų vietos vaikų ligoninėms. Surinktos lėšos kasmet viršydavo 300 tūkst. dolerių.
Pačiame Klivlande gausu lietuviškų vietų. Pati žymiausia – lietuvių kultūrinis darželis, įkurtas 1936 m. Mieste esanti Šv. Kazimiero parapija telkia įvairių tautų katalikus, o viena iš jos paskirčių – vienyti bei stiprinti lietuvių bendruomenę. Mišios čia aukojamos lietuvių ir anglų kalbomis. Parapijoje taip pat įsikūrusi lituanistinė mokykla.
Netoli bažnyčios stovi „Lietuvių namai“. Juose veikia lietuviškas restoranas, baras, pobūvių salės, yra daug su mūsų tauta susijusios archyvinės medžiagos.
Klivlande esama nemažai vietų, susijusių su Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona. Jis šiame mieste kurį laiką gyveno, o 1944 m. sausio 9 d. žuvo gaisre. „Visų sielų“ kapinių kolumbariumo kriptos – Prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos amžinojo poilsio vietos.
S. Vaičikauskienė Tėvynėje – retas svečias. Vis dėlto moteris neatitrūksta nuo Lietuvos aktualijų, seka tiek gimtojo Vilkaviškio, tiek visos šalies naujienas. Kraštietė iki šiol ilgisi darbo mokykloje, o nostalgiją malšina nuolat internetu bendraudama su buvusiais mokiniais ir kolegomis.
„Visuomet širdyje išliksiu mokytoja. Tai – mano mylimos mamytės, taip pat anglų kalbos mokytojos, Dalijos Chmieliauskienės nuopelnas. Ilgiuosi ne tik mokyklos, bet ir Lietuvos bei gimtojo Vilkaviškio. Lietuva per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė, tapo daug stabilesnė. Dabar šalis pilna entuziazmo ir ambicijų. Didieji miestai atvėrė įdarbinimo ir įsitvirtinimo galimybes, pagerėjo žmonių gyvenimo kokybė. Smagu girdėti, kad nemažai talentingų, motyvuotų savo srities profesionalų lietuvių emigrantų grįžta namo. Vadinasi, šalis eina teisinga kryptimi“, – kalbėjo pašnekovė.
Sondra – ne vienintelė šeimos narė, gyvenanti užsienyje. Jos brolis Robertas dienas leidžia Airijoje, kitas brolis Edvardas – Kinijoje. Visi artimiausiu metu planuoja susitikti JAV.
„Visiems linkiu sustoti, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti trumpomis šventinėmis akimirkomis. Būtinai atraskite laiko pabūti su savimi. Prasmingų darbų, šviesių minčių ir gražių akimirkų ateinančiais metais“, – „Santakos“ laikraščio skaitytojams iš anapus Atlanto palinkėjo S. Vaičikauskienė.
Publikuota: 2019-12-27 13:14:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|