Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

---

Jungtinių Amerikos Valstijų programa „Work and Travel USA“ (liet. „Dirbk ir keliauk JAV“) tampa vienu iš populiariausių būdų studentams vasarą ne tik užsidirbti, tačiau ir pakeliauti po šalį. Šią programą išbandė ir vilkaviškietė Agnė Naujokaitė, vasarą praleidusi už Atlanto. – Amerika visada buvo mano svajonė, nes tai toks tolimas ir tik iš filmų pažįstamas kraštas, – pasakojimą apie viešnagę Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo Agnė.

Ji sakė, kad kelionė, į kurią vyko su draugais, buvo suplanuota gana spontaniškai, neturint aiškaus plano, kur ir kada nuskridę keliaus. Žinojo tik keletą pagrindinių vietų, kurias tikrai norėjo pamatyti. Tad lankytinų vietovių planą susidėliojo jau vasaros pabaigoje, kai viza ir darbai ėjo į pabaigą. Dabar Agnė besiruošiantiesiems išvykti patartų kelionę susiplanuoti iš anksto, dar esant Lietuvoje, ir nepasilikti visų rūpesčių paskutinei minutei. Taip lengviau išvengti netikėtų problemų ir sutaupyti šiek tiek pinigų.

Pavyzdžiui, būstą lietuviai išsinuomojo gana vėlai, todėl už nuomą teko sumokėti nemažą pinigų sumą. Juolab kad pačiu būstu kompanija liko nusivylusi: vietos buvo per mažai, kai kuriems teko miegoti ant žemės, nes paprasčiausiai trūko lovų. Prastos gyvenimo sąlygos, pasak Agnės, tikrai nebuvo vertos tokio didelio nuomos mokesčio.

Tačiau nepatogumus studentams iš Lietuvos atpirko gamtos grožis. Atvykėliai apsistojo Kalifornijos valstijoje, South Lake Tahoe – nedideliame, bet be galo gražiame miestelyje.

– Kad ir kur bepasisuksi – įspūdingo grožio kalnai, žydri ir skaidrūs ežerai bei didžiuliai miškai, todėl vien jau kelionė dviračiu į darbą buvo tam tikras nuotykis, – apie vietovę, kurioje gyveno, pasakojo vilkaviškietė.

A. Naujokaitė buvo įsidarbinusi vasaros kurorte, į kurį pailsėti ir gerai praleisti laiką žmonės suvažiuoja iš visos Amerikos bei kitų pasaulio kampelių. Todėl ji nepajuto darbo monotonijos, sutiko daug naujų žmonių.

– Dirbau parduotuvėje, kuri prekiavo įvairiais stovyklavimo reikmenimis, marškinėliais bei suvenyrais ir kuri veikė kaip kavinukė. Taigi mano veikla buvo plati – nuo indų plovimo ir maisto gamybos iki darbo su kasa, žmonių konsultavimo. Beje, tokios parduotuvės būdingos daugeliui atokesnių kalnuotų vietovių, turistų traukos taškams bei nacionaliniams parkams, – pasakojo mergina.

Ji sakė, kad dirbdama daug laisvo laiko neturėjo. Ypač sunku būdavo suderinti savo ir draugų darbo grafikus. Tačiau kai tik visi gaudavo laisvadienį, būtinai susiruošdavo į kelionę ir stengdavosi kuo daugiau pamatyti.

– Kartais kopdavome į kalną, o kartais išsinuomotu automobiliu aplankydavome artimiausią nacionalinį parką. Tiesa, dažnai toli važiuoti nereikėdavo, nes aplink ežerą, prie kurio gyvenome, buvo gausu kvapą gniaužiančių krioklių, miškų ir pievų su vaizdu į kalnus. Jeigu būdavome labai pavargę, dieną leisdavome kuriame nors iš paplūdimių.O jų South Lake Tahoe yra daugybė – nuo atokių ir žinomų tik vietiniams gyventojams iki triukšmingų, skirtų koncertams, renginiams ir piknikams, – sakė Agnė.

Vilkaviškietė su draugais aplankė Yosemite ir Zion nacionalinius parkus, Didžiuosius kanjonus, San Fransiską, Las Vegasą ir Niujorką, pakeliui pamatė ir daug gražių mažų miestelių. Aplankyti įžymūs objektai, vaizdai tarsi iš kino filmų, pajausta tik Amerikai būdinga atmosfera ir draugiški, atviri žmonės, jų šypsenos Agnei paliko nepakartojamą įspūdį.

– Amerikoje nebuvo sunku prisitaikyti prie žmonių, nes ten jie iš tiesų yra labai šilti ir norintys bendrauti. Susirasti draugų man buvo vieni juokai. Mane visą laiką stebino nepaaiškinamas jų bendrumo jausmas. Neslėpsiu, grįžusi į Lietuvą, aš to labai pasigedau ir keletą savaičių išgyvenau „poamerikietinę depresiją“, apie kurią buvau girdėjusi tik iš draugų pasakojimų. Supratau, kokie mes, lietuviai, vis dėlto esame svetimi ir šalti vienas kitam.

Sunkiausia svetimoje šalyje Agnei buvo priprasti prie maisto. Prieš vykdama į Ameriką žinojo, kad ten žmonės maitinasi nelabai sveikai, o nuvykusi ir pati tuo įsitikino. Lietuvaitę nustebino maisto porcijų dydis ir tai, kad žmonės valgo dažnai ir daug. Patiekaluose gausu cukraus ir skonio stipriklių. Maisto parduotuvėse surasti vakarienei sveikesnę pusgaminių ar miltinių patiekalų alternatyvą buvo nelengva užduotis.

Prieš išvykdama mergina galvojo, kad bus sunku prisitaikyti ir prie Kalifornijos klimato, tačiau bent jau praėjusi vasara ten nebuvo karštesnė nei Lietuvoje. Skirtumas tik toks, kad per visus tuos mėnesius lietaus sulaukė tik vieną kartą.

Programa, pagal kurią Agnė išvyko į tolimą žemyną, vadinasi „Dirbk ir keliauk JAV“, tad paklausus, ar pavyko užsidirbti, ji atsakė:

– Kaip pirmą kartą, užsidirbau pakankamai. Nemažą pinigų dalį, kaip minėjau, teko išleisti nuomai, kelionėms bei tam, kad grąžinčiau išvykimo išlaidoms turėtą skolą. Bet užteko viskam.

Pasiteiravus, ar norėtų emigruoti ir pasilikti Amerikoje, A. Naujokaitė patikino, kad prieš kelionę tokios galimybės net nesvarsčiusi, tačiau dabar nuomonė apie šią šalį kiek pasikeitusi.

– Myliu Lietuvą ir tikrai ateityje matau save čia, bet Amerika irgi kviečia sugrįžti. Dabar ten turiu draugų ir pažįstamų, kuriuos būtų smagu vėl pamatyti. Aplankyti šią šalį ar net trumpai pagyventi tikrai norėčiau, – sakė Kalifornijoje vasarą praleidusi vilkaviškietė.



Rugilė AUGUSTAITYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---