|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Eglė MIČIULIENĖ
Susirinkimą sukvietęs rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas priminė, kad per mūsų rajoną veda geležinkelis, kurio teritorijoje prieš septynetą metų buvo įvykusi cheminė avarija. Tąkart ant bėgių išsiliejo penkios tonos benzino. Rajone yra keletas trąšų sandėlių, vystomos kitos pavojų galinčios sukelti veiklos, apie kurias net ne visada informuojamos atitinkamos institucijos. Ne taip seniai nuo sprogimo bute nukentėjo vienas kybartiečių daugiabutis namas. Pavojuje atsidūrė gyventojai, sulietas ne vienas būstas, sugadinta renovuoto daugiabučio sienų danga. Ką panašiais atvejais reikia daryti pirmiausia, kaip turi bendradarbiauti savivalda ir įvairios institucijos, kas ir kam privalo perduoti būtiniausią informaciją, kaip pagelbėti žmonėms, kur juos iškeldinti, jei nelaimės atveju būstą ar net didesnę teritoriją laikinai tektų evakuoti? Kaip pastebėjo rajono meras Algirdas Neiberka, įvairios nelaimės dažnai įvyksta savaitgaliais, vakarais ar naktimis, kai beveik visų institucijų, išskyrus specialiąsias tarnybas, specialistai darbus būna baigę ir ne su visais įmanoma susisiekti. Tad tartasi, kas ir kiek tokiais atvejais turėtų žinoti apie ištikusias nelaimes, kad būtų priimti optimaliausi sprendimai. „Ar įvyko sprogimas, ar kažkur užterštas vanduo, ar kyla kitas rimtas pavojus – ne iš spaudos turėtume sužinoti apie situaciją. Sudėtingais atvejais, kai atsiranda grėsmė gyventojams, turi sąveikauti visos institucijos“, – kalbėjo A. Neiberka. Vilkaviškio rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas, ekologas, aplinkosaugos, Valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovai išdėstė savo pozicijas, kas ir už ką tokiais atvejais atsakingas. Meras siūlė surengti pratybas, išmėginti, kaip esant ekstremalioms situacijoms tarnybos gebėtų reaguoti ir kartu spręsti kilusią problemą. Savivaldybės vyr. civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris buvo įsitikinęs, jog kiekviena tarnyba pirmiausia turi sąžiningai dirbti savo darbą, o informacijos perdavimas – didžiausia spraga ir problema ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. „Dažnai mes patys gauname pranešimą apie ekstremalų įvykį tik kitą dieną. Tokiais atvejais, kaip nutiko Alytuje, gyventojais turi rūpintis vietos savivalda, bet daug reikalų neišspręsta visoje šalyje. Dabar jau kalbama apie tai, kad bus peržiūrėti ekstremalių situacijų ir įvykių kriterijai“, – kalbėjo R. Fišeris. Neseniai „Santakoje“ buvo paskelbta informacija apie didelį kiekį padangų, nuo pernai metų nelegaliai laikomų Pilviškių seniūnijoje, buvusios „Sūduvos“ gamyklos, o dabar UAB „Graneko“ teritorijoje. Rajono Savivaldybės administracija iki šiol apie jas nebuvo informuota, nors tokias vietas greičiausiai turėtų matyti ir žinoti vietiniai savivaldos atstovai, seniūnai. Priminsime, jog padangas į teritoriją suvežė ją nuomojusi UAB „Trys A“. Šiai bankrutavus, teisininkai, aplinkosaugininkai, bankroto administratoriai bando surasti, kam iš tiesų padangos priklauso, kas jas išveš ir, be abejo, kas už tai sumokės. Aplinkos apsaugos vyr. specialistas Vitas Bakas priminė, kad jų agentūra dar iki UAB „Trys A“ bankroto tris kartus įmonės direktoriams rašė pranešimus dėl pažeidimo. Dabar problemą sprendžia bankroto administratoriai. Vis dėlto didelė tikimybė, jog išreikalauti iš kaltininkų, kad jie išsivežtų pavojų keliantį savo krovinį, greičiausiai nepavyks. „Santakai“ išspausdinus rašinį apie nelegaliai laikomas padangas išgirdome, jog Aplinkos ministerija jau davė nurodymą Pilviškiuose suverstas padangas suskaičiuoti tiksliai – matyt, rengiamasi jas utilizuoti. Tad gera žinia, kad padangos iš teritorijos vis tiek bus pašalintos ir grėsmės nebekels. Blogesnė – kad už tai greičiausiai susimokėsime mes, mokesčių mokėtojai. Susitikime kilo diskusijų ir dėl paradoksalių situacijų. Pastebėta, jog labiausiai kontroliuojamas legalus ir tvarkingas verslas, o ten, kur nėra oficialių ir sutvarkytų dokumentų, nėra ir kontrolės. Pavyzdžiui, ugniagesiai nuolat tikrina įvairių įmonių priešgaisrinę būklę. Tačiau Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius priekaištavo dėl teisės aktų liberalizavimo, mažinančio verslo kontrolę. „Anksčiau padangų laikymo vietas verslininkai turėjo suderinti su mumis, bet ši prievolė iš teisės aktų dingo. Kai kurie verslo atstovai tomis spragomis ir naudojasi. Tokia neoficiali padangų laikymo aikštelė Lietuvoje – ne pirma. Ir Pilviškiuose esančią mes pamatėme tik atsitiktinai. Tas pats – ir su kitomis įmonėmis. Dažnai patys važiuodami pastebime, kad buvusiame tuščiame pastate įsisteigusi įmonė, bet mūsų apie tai niekas neinformavęs“, – kalbėjo E. Armanavičius. Po valandą laiko užtrukusių diskusijų nutarta kitą savaitę į vyksiantį Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, be jos narių, sukviesti ir rajono seniūnus, kad būtų galima kartu aptarti visą mechanizmą: ko imtis, kad minėtų nelaimių neįvyktų, kokie veiksmai turi būti įvykio metu ir kaip visos tarnybos turi sąveikauti, jei jau toks įvykis nutiko. Į būsimą posėdį pakviestas ir UAB „Graneko“, kurioje laikomos padangos, savininkas Vilius Drulia. Publikuota: 2019-11-26 11:04:18 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|