„Santaka“ / Kaip 100 tūkstančių neįgaliųjų padėtų spręsti didžiausią darbdavių galvos skausmą / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Kaip 100 tūkstančių neįgaliųjų padėtų spręsti didžiausią darbdavių galvos skausmą


Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje, kas mėnesį Lietuvoje išduodama per 700 leidimų dirbti atvykėliams iš trečiųjų šalių, o bendras jų skaičius per pirmąjį pusmetį siekė 4, 5 tūkstančio.

Tuo tarpu specialistai teigia, jog sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą bene mažiausiai kreipiama dėmesio į kitą galimybę – įdarbinti šalyje gyvenančius neįgaliuosius, iš kurių per 100 tūkst. darbingo amžiaus asmenų tebėra darbo rinkos užribyje.

Iki 50 proc. darbdavių galėtų atverti duris neįgaliesiems

LSTC Darbo rinkos tyrimų institutui vadovaujančio profesoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, apie 40-50 proc. šalies darbdavių linkę priimti neįgaliuosius darbuotojus, tačiau nėra tam visiškai pasirengę.

„Šiuo metu, kai šalies įmonėms masiškai trūksta tiek aukštos kvalifikacijos, tiek ir mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, yra ypač palankus metas sukurti sistemą, kuri verslui leistų paprasčiau įdarbinti neįgaliuosius, o pastariesiems – rasti norimą darbo vietą. Kuriant tokią sistemą iniciatyvos turėtų imtis valstybės institucijos, bendradarbiaudamos su neįgaliuosius vienijančiomis organizacijomis. Ir tam išradinėti dviračio nereikia, pakanka pasinaudoti gerąja kitų šalių – Vokietijos, Norvegijos bei kitų – patirtimi“, – sako prof. B. Gruževskis.


Siūlo trimis žingsniais sukurti ilgalaikę sistemą

Europos Komisijos ekspertas darbo rinkos politikos ir užimtumo klausimais siūlo įgyvendinti trijų žingsnių planą, kuris sukurtų nuolat veikiančią platformą neįgaliųjų įdarbinimui.

„Pirma, bendradarbiaujant neįgaliųjų organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir verslui, reikėtų išsiaiškinti, kokios yra neįgaliųjų asmenų kvalifikacijos ir kompetencijos, kiek jie patys stengiasi įsitraukti į darbo rinką ir kiek pastarajai reikia tokių specialistų. Šia informacija būtina pasidalyti su darbdavių asociacijomis, kurioms būtų aišku, kokia yra darbo jėgos pasiūla“, – pasakojo B. Gruževskis.

Antras labai svarbus žingsnis – darbo vietų, kuriose neįgalieji galėtų būti įdarbinti, inventorizacija.

„Darbdaviai kažin ar patys inicijuos tokį žingsnį, tad jo pirmiausia turėtų imtis neįgaliuosius vienijančios organizacijos, padedant patirtį šioje srityje turinčiai Užimtumo tarnybai. Galima pradėti nuo potencialių neįgaliesiems pritaikytų darbo vietų inventorizavimo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonėse. Ir po kurio laiko turėtume žemėlapį, rodantį, kiek kuriuose miestuose yra darbo vietų neįgaliems asmenims“, – sako profesorius.


Jo teigimu, pačioms įmonėms tai įvertinti yra sudėtinga, būtent todėl neįgaliųjų organizacijų įsitraukimas yra būtinas: „Jei paklaustume darbdavio, ar konkrečią darbo poziciją galėtų užimti neįgalus asmuo – daug kas negalėtų atsakyti. Tačiau jei neįgalių žmonių poreikius išmanantys specialistai praleistų jo įmonėje kelias valandas, jie aiškiai identifikuotų, į kokias darbo vietas gali pretenduoti asmenys su negalia, kokie tie asmenys, ar pilną, ar nepilną darbo dieną jie galėtų dirbti ir pan.

Trečiasis ir, ko gero, svarbiausias žingsnis – kryptingai pasinaudoti darbo vietų inventorizavimo rezultatais, kad apie juos žinotų tiek neįgalieji, tiek darbdaviai. Pavyzdžiui, registruodami laisvą vietą Užimtumo tarnyboje darbdaviai jau būtų kompetentingi viešai įvardinti, ar šią vietą gali užimti neįgalus asmuo, jei taip – tai kokio neįgalumo.

„Sukūrus tokią sistemą galima pasiekti, kad neįgalus asmuo jau per porą mėnesių atsidurtų darbo rinkoje, o personalo trūkumo problemą sprendžiančiam darbdaviui nereikėtų viso proceso pradėti iš naujo. Šis žingsnis yra ypač aktualus Lietuvai“, – pabrėžė prof. B. Gruževskis.


Neįgaliųjų įdarbinimu labiau domisi užsienio kompanijos

Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovės Simonos Kunigonytės teigimu, sukurti ilgalaikę įdarbinimo platformą būtų suinteresuoti ne tik 100 tūkstančių darbo rinkoje vietos nerandančių neįgaliųjų, bet ir šalies darbdaviai.

„Tiesa, nuolat konsultuodami šalies bendroves dėl neįgaliųjų įdarbinimo, pastebime, kad šioje srityje daugiausia iniciatyvos rodo socialinės įmonės ir užsienio kompanijų valdomos Lietuvos bendrovės. Tokią pastarųjų politiką lemia motininių įmonių vidaus kultūros ir socialinės atsakomybės nuostatos bei atitinkamas verslo įtakos visuomenės raidai suvokimas. Tačiau vien užsienio kapitalo bendrovių pastangų per maža – siekiant esminio postūmio neįgaliųjų įdarbinimo srityje, turėtų įsitraukti tiek mūsų šalies verslas, tiek valdžios sektorius“, – įsitikinusi S. Kunigonytė.

DNA vadovės nuomone, šalia tokio trijų žingsnių plano pagelbėtų ir kvotų sistemos. Dar pernai Seime buvo parengtos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos, pagal kurias viešojo sektoriaus organizacijose, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų, bent penkis procentų jų turėtų sudaryti neįgalieji. Tokio pobūdžio kvotų ir didesnę viešoji sektoriaus atsakomybę už pažeidžiamų darbo rinkoje darbuotojų užimtumą palaiko ir prof. Gruževskis.

„Deja, tokia graži iniciatyva liko tik rekomendacinio pobūdžio, nes jos pabūgo pats viešasis sektorius. Todėl nauda kol kas – iš esmės nulinė. Tačiau būtent valstybė ir jos institucijos šiuo atveju turėtų imtis iniciatyvos ir rodyti pavyzdį kitiems darbdaviams. Neįgaliųjų įdarbinimas gali sumažinti darbo jėgos trūkumą daugelyje ekonomikos sektorių“, – įsitikinusi S. Kunigonytė.



Publikuota: 2019-11-21 10:33:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje plevėsuos ir Suvalkijos (Sūduvos) vėliava
* Rajonas po 20 metų: patrauklus gyventi, ilsėtis, atviras technologijoms
* Policijos komisariato garažo sieną jaunimas papuošė įspūdingu piešiniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas