„Santaka“ / Kaip užauginti laimingą vaiką: būdų pasiekti – ne vienas / Tavo vaikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tavo vaikas

Dalinkitės:  



Kaip užauginti laimingą vaiką: būdų pasiekti – ne vienas


Psichologų patarimas tėvams: norint užaugint laimingą vaiką, reikia šiek tiek įdėti darbo.

„Kartais užmirštame, kad vaiką moko ne patarimai, o patyrimas, kurį jis įgyja“, – sako Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto dekanas doc. dr. Antanas Valantinas, paklaustas, ar laimingą vaikystę reikia sukurti, ar išsaugoti. Būtent tokiu retoriniu klausimu pavadinta ir psichologo paskaita svarbiausiame Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginyje „Mokykla 2019“, vyksiančiame lapkričio 22–23 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Jam antrina ir raidos terapeutė, vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, kurios teigimu, per didelis laisvės kiekis, ribų, taisyklių neturėjimas vaikui atneša žalos, tačiau labai svarbu, jog matytume vaiką kaip asmenybę, kuri nėra mūsų nuosavybė.

Galiausiai, šiuos principus reikia taikyti tiek namuose, tiek mokykloje, nes tik šių dviejų stovyklų bendradarbiavimas gali lemti kryptingą vaiko judėjimą pirmyn.

Klysti yra žmogiška

Psichologijos instituto dekanas A. Valantinas pasakoja, kad pirmo kurso studentams sunku suprasti ir priimti, kad psichologijoje nėra vienos tiesos. Psichologų bendruomenėje daugiau ginčų sukelia svarstymai, kaip siekti laimingos vaikystės.


„Išsaugoti ar susikurti laimingą vaikystę? Mano galva, ir išsaugoti, ir susikurti, nes vaikas yra aktyvus. Jam reikia sąlygų, kurios įgalintų, išskleistų jo galias. Čia kaip toje pasakėčioje, kur ateina žmogelis pas sodininką ir sako – „noriu savo kieme pasodinti medį. Gal gali patarti, kaip geriau tai padaryti?“. Na, pasakė jam sodininkas, ką ir kaip daryti. Po kiek laiko žmogelis ir vėl ateina pas sodininką. „Viską padariau kaip ir sakei. Ką man toliau daryti?“ Sodininkas pažiūrėjo į jį ir atsakė: „Na, o dabar pasitrauk ir netrukdyk medžiui. Laistyk tik tada, kai tai yra būtina ir tiek, kiek yra būtina. Toliau jau pats medis susitvarkys“, – dėstė doc. dr. A. Valantinas.

Yra toks ironiškas pasakymas: niekada nėra vėlu padaryti savo vaikystę laimingą. Pašnekovo teigimu, nėra ir nebus taip, kad vaikas nepatirs jokių iššūkių savo vaikystėje. Jis juos patiria ir turi patirti, turi įveikti. Ir įveikia, jei suaugusieji neiškrečia kvailysčių.

Šioje kelionėje svarbūs tiek tėvai, tiek mokytojai.

„Atsakomybė čia pasiskirstoma 50:50. Tik tos pusės dalies gylis tėvams ir edukologams yra skirtingas. Edukologai daugiau atsakingi už tikslingo ugdymo kokybę, o tėvams tenka sujungti ir tai, kas daroma ugdymo institucijoje, ir tai, be ko vaikas negali sėkmingai augti: saugumo, šilumos, adekvačių reikalavimų ir bendradarbiavimo su edukologais. Vaiko gyvenimas ne vieškelis, kurį galima atskiromis dalimis asfaltuoti, o jei ne ten pasukom, išarti ir iš naujo pakloti“, – metaforiškai tęsė dekanas.


Dėl ugdymo klaidų jis siūlo taip pat per daug nesijaudinti – klysti yra žmogiška, o kiekvieno vaiko istorija skirtinga – joje ir klaidos, ir laimėjimai, ir tai daro jį unikalų. Svarbiausia, kaip tos klaidos taisomos, kas ir kaip yra daroma po to.

A. Valantinas pats yra keturių vaikų tėvas ir, kaip juokiasi, vaikų auginimo teorija niekada nesutaps su praktika – pastaroji visada yra turtingesnė ir dinamiškesnė.

„Mano mažieji vaikai gerokai išklibino mano raidos psichologijos žinias. Daug ką teko iš naujo įprasminti“, – pabrėžė vienas parodos „Mokykla 2019“ pranešėjų.

Būtent todėl siekiant suderinti teoriją su praktika 9-ojoje švietimo inovacijų parodoje „Mokykla“ ir vėl susitinka, mokosi ir gerąja patirtimi dalijasi tiek mokyklų steigėjai, švietimo centrų ir mokyklų vadovai, administracija, švietimo pagalbos ir kiti specialistai, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tiek ir mokytojai, mokiniai bei jų tėvai.

Suprasti vaiką, o ne elgtis kaip patogiau tėvams

Vaikų psichologė, raidos terapeutė ir VšĮ „Laimingas vaikas“ vadovė Milda Karklytė-Palevičienė sako, kad norint užaugint laimingą vaiką, reikia įdėti darbo.


„Jei ant aukšto kalno pirmą kartą užsodintume vaiką ant dviračio ir paleistume važiuoti – kokia tikimybė, jog vaikas išmoktų važiuoti ir viskas baigtųsi sėkmingai? Ji yra, tačiau labai nedidelė.“

Iš kitos pusės, jei visą laiką laikysime vaiką už dviračio sėdynės, neleisdami bandyti važiuoti savarankiškai – jis to niekada ir neišmoks ir pats dėl to jausis blogai. Taip pat ir gyvenime, pačiam vaikui augti, pasirinkti tinkamus sprendimus, ugdytis yra per daug sunku. Per didelis laisvės kiekis, ribų, taisyklių neturėjimas vaikui atneša žalos. Šioje vietoje jam būtina suaugusiųjų pagalba, taip pat pagalba būtina ugdant svarbius asmenybės įgūdžius“, – kalbėjo specialistė.

Iš kitos pusės, labai svarbu, jog matytume vaiką kaip asmenybę, suprastume, jog vaikas nėra mūsų nuosavybė – jis atskiras žmogus, per mus atėjęs į šį pasaulį. Tad būdami šalia turime jam padėti tapti geriausia savo paties versija.

Psichologės manymu, didis trukdis vaiko laimei – tinkamo pavyzdžio stoka šeimoje, ugdymo įstaigoje, visuomenėje. Be to, svarbu išmanyti bent esminius raidos psichologijos ypatumus – tik taip galima teisingai suprasti vaiko elgesį ir savijautą bei parinkti tinkamą suaugusiojo reakciją, elgesį.

Vaikas, jos teigimu, dažnai nesielgia patogiai, tačiau suaugusieji vis vien turi jį girdėti, matyti, suprasti.

„Kartais to „nepatogaus“ elgesio šaknys paprastos – vaikas didelę dalį dienos praleidžia ugdymo įstaigose, būreliuose, prie informacinių technologijų, o tikrojo buvimo kartu su svarbiausiais gyvenime žmonėmis jis turi vis mažiau. Vaikams tai kelia daug sunkių emocijų, o tai stabdo ir kitų sričių ugdymą“, – kalbėjo raidos terapeutė.

Todėl laimingas vaikas pagal M. Karklytę-Palevičienę yra žmogus, kurio poreikiai yra suprantami ir atliepiami, kuris turi gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei sąlygas ugdyti jam būtinus socialinius, emocinius ir akademinius įgūdžius.

„Dėl to tėvai ir mokytojai dar turi labiau padirbėti. Labai norėčiau pasakyti, jog jų bendradarbiavimas yra pakankamas. Džiaugiuosi, jog yra puikių pavyzdžių, kuomet pedagogai ir tėvai sudaro darnią komandą ir pasiekia puikių rezultatų. Deja, daug dažniau matome kovos lauką – atrodo, kad suaugusieji pradeda kovoti dėl savo galių, palikdami pati vaiką nuošalyje, ir „pergalė“ ar „tiesos įrodymas“ tampa svarbiau už vaiką“, – dėstė pašnekovė.


Dar daugiau teorinių ir praktinių žinių apie laimingą vaiką bus galima pasisemti lapkričio 23 d. „Litexpo“ 5.1 erdvėje nuo 13:00 val. iki 16:00 val. – čia parodos dalyviai galės aplankyti 6 informacines zonas, kuriose bus viskas, kas svarbu vaikui. Lapkričio 22–23 d. parodoje taip pat veiks „Mokyklų mugė“, kurioje savo išskirtinumą ir taikomas ugdymo metodikas pristatys penkios mokyklos.

„Žaidžiu“ zonoje tėveliais, atvykę į renginį „Laiminga vaikystė“ su savo įvairaus amžiaus vaikais turės galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kur jie galės atrasti naujų, šiltą tarpusavio ryšį kuriančių veiklų, kur eksperimentuodami ir žaisdami galės smagiai leisti laiką.

„Kalbu“ zonoje švietimo specialistai papasakos apie vaiko kalbos raidą, kylančias problemas ir galimus jos sprendimo būdus. Dvikalbystė šiomis dienomis yra labai aktualus klausimas ne tik švietimo įstaigoje, bet ir šeimoje ar neformalaus ugdymo įstaigoje, todėl zonoje „Kalbu“ bus galimybė sužinoti apie dvikalbio ugdymo ypatumus Lietuvoje.

„Jaučiu“ zonoje VšĮ „Paramos vaikams centro“ specialistai supažindins dalyvius su „Tėvų linijos“ veikla, psichologai padės suprasti vaikų elgesį, patars dėl įvairiais amžiaus tarpsniais kylančių bendravimo su vaiku problemų ir kartu ieškos geriausią sprendimų būdų. Taip pat patars kaip reikia nusiraminti, o jeigu reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.


„Tobulėju“ zonoje dalyviai bus konsultuojami apie vaiko raidos ypatumus, specialistai padės atpažinti vaiko gebėjimus, papasakos apie neformalaus ir formalaus švietimo Lietuvoje galimybes.

„Mokausi“ zonoje dalyviai bus supažindinami su vaikų ikimokyklinu ir priešmokykliniu ugdymu Lietuvoje, ugdymo ypatumais ir galimybėmis. Specialistai patars tėvams, kaip vaiką reikia parengti mokyklai, kas yra svarbu ir kur nereikėtų „perspausti“.

„Renkuosi“ zonoje dalyviai bus kviečiami dalyvauti praktinėje veikloje, kuri suteiks galimybę pagalvoti, kokie esame elektroninėje erdvėje ir ką ji gali apie mus pasakyti. Ši veikla ir keliami klausimai yra svarbūs ir ankstyvajame amžiuje, kai tėvai savo kūdikiui jau kuria asmenines paskyras socialiniuose tinkluose, kai vaikai jau pirmoje klasėje ieško draugų ne tik kieme ar mokyklos koridoriuje, bet ir socialiniuose tinkluose.

9-oji švietimo inovacijų paroda „Mokykla“ vyks lapkričio 22–23 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Parodoje prisistatys daugiau kaip 120 įmonių ir švietimo įstaigų , vyks daugiau kaip 160 edukacinių renginių ir užsiėmimų . Daugiau informacijos čia: www.parodamokykla.lt/






Publikuota: 2019-11-19 10:29:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai