Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Naujojo kryžiaus aptakios detalės, šilta spalva ir, be abejo, religiniai simboliai skleidžia ramybę, tarsi kviečia stabtelėti.

Autorės nuotr.

Lankyti kapų Didvyžių kapinėse važiavę žmonės Augalų kaimo kryžkelėje, ant pylimo, matė neseniai atstatytą kryžių. Spaliui baigiantis pašventintas religinis simbolis stovi saugodamas Lietuvos ir aplinkinių kaimų, juose savąjį gyvenimą jau nugyvenusių, taip pat dabartį kuriančių žmonių istoriją.

Spalio 27-ąją, kai Didvyžių parapijos klebonas kun. Mindaugas Martinaitis šventino savo tėčio tautodailininko Kazimiero Martinaičio padarytą ąžuolinį kryžių, prie jo susirinkusiems žmonėms ketinta priminti, o jaunesniesiems galbūt tik pirmąsyk pasakyti, nuo kada ir kodėl šis tikėjimo simbolis čia stovi, kaip svarbu, kad ir ateity stovėtų. Tačiau lietinga rudeniška diena nebuvo tinkama dalytis prisiminimais. Vis dėlto šito atidėti taip pat negalima: naujasis ąžuolinis kryžius, ko gero, pergyvens žmones, girdėjusius ir žinančius jo pirmtakų istorijas. Jomis pasidalyti į redakciją užsuko vilkaviškietis Alvydas Stankevičius.

Pasak jo, Augalų kaime gimusio šaulio ir tremtinio sūnaus, ąžuolinis kryžius kelių sankryžoje buvo pastatytas 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Iniciatyvos tąkart ėmėsi „vietos katalikiškos organizacijos, vadovaujamos tuometinio klebono Katiliaus ir mokyklos vedėjo Ciprijono Paulionio“. Vieta kryžiui buvo parinkta priešais statomą naują mokyklą. Joje vedėjavęs mokytojas C. Paulionis taip pat vadovavo ir Didvyžių krašto šauliams, o kunigas Katilius buvo Pavasarininkų kuopos vadovas. Šita organizacija, kurios buvimo faktą, veiklos tikslus („Dievui ir Tėvynei“) dar ir šiandien liudija paminklas Augalų kaime, netoli klebonijos, prieškaryje telkė katalikišką vietos jaunimą.

Pasak A. Stankevičiaus, kryžius priešais dviaukštę kaimo mokyklą stovėjo dar keletą metų po Antrojo pasaulinio karo, vėliau išnyko.

Naujas kryžius Augalų kaime pastatytas daugelio žmonių bendru rūpesčiu.

Sūdavos kaime gyvenanti Albina Kačkauskienė šiandien puikiai atsimena būtent tą maldą, kurią kalbėdavo kryžkelėje stabtelėję aplinkinių kaimų žmonės. „Garbinu Tave, Viešpatie Jėzau Kristau. Ir šlovinu Tave, jog per šventą kryžių ir mūką Tavo atpirkai pasaulį. Pasigailėk mūsų, pasigailėk mūsų, pasigailėk mūsų, o Viešpatie, pasigailėk mūsų“, – daugybę kartų melstasi prie senojo kryžiaus.

Pirmą sykį kryžius buvo atstatytas mokytojų Kosto Janulaičio, Petro Anskaičio ir A. Stankevičiaus iniciatyva 1991 m., kai ėjo antrieji metai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Laikai jau buvo pasikeitę, tad įgyvendinti sumanymą padėjo kelių „valdiškų“ organizacijų vadovai ir darbuotojai. „Kryžių padarė meistras iš Karalkrėslio P. Kubilius“, – prisimena A. Stankevičius. Tąsyk akmens plokštėje padarytas Lietuvos istoriniu nacionaliniu simboliu – dvigubu kryžiumi – papuoštas įrašas „Lietuvos Respublikai 10 metų 1928 m. atstatytas 1991 metais“ primena pirmojo kryžiaus intenciją ir faktą apie atstatymą. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. kryžius buvo pašventintas.

Didvyžių parapijos žmonės, jau kelinti metai puoselėjantys gegužinių pamaldų tradicijas, šį pavasarį į kryžių pažiūrėjo atidžiau. Išstovėjęs kone tris dešimtmečius, jis buvo pradėjęs irti.

Naujasis tikėjimo simbolis, papuošęs Augalų kaimo kryžkelę (Didvyžių kaimo, kaip žinome, oficialiai neliko nuo 2018 m. kovo 28 d.), šį spalį pastatytas daugelio neabejingų žmonių bendru rūpesčiu ir jėgomis. „Aukso vainiku“ įvertinto kryždirbio K. Martinaičio kūrinys, trečiasis kryžius dabar jau istorine gyvenamąją vietove tapusio kaimo kryžkelėje, liudija vietos žmonių savigarbą ir pagarbą savo kraštui.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---