„Santaka“ / Paminklas sukilimui atminti stovi, liko sutvarkyti aplinką / Iniciatyvos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

26 metų mergina ieško bet kokio darbo Vilkaviškyje (gali dirbti virėja, pardavėja). Tel. 8 636 69 736.
Galioja iki: 2021-03-04 09:49:57

Dezinfekuoja, valo geriamojo vandens šulinius. Tel. 8 612 60 250.
Galioja iki: 2021-03-05 11:26:34

Tvarko sodus, šalina krūmynus, išpjauna-išveža vaismedžius, pjauna nepavojingus medžius, išveža šakas, formuoja, karpo, formuoja gyvatvores, žemina tujas. Tel. 8 635 09 998.
Galioja iki: 2021-03-06 13:09:40

Moteris ieško slaugytojos, padėjėjos darbo. Turi patirties. Tel. 8 630 17 578.
Galioja iki: 2021-03-07 15:51:33

Parduoda 8 a sodą su nameliu Agrastų g. 33, Vilkaviškio miesto ribose. Tel. 8 620 85 856.
Galioja iki: 2021-03-08 15:56:57



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iniciatyvos

Dalinkitės:  


Paminklo autorius Vilius Puronas (kairėje) ir fundatorius Gedeminas Vyšniauskas su Pajevonio seniūne Gintauta Žaliniakiene tarėsi, kaip „užmaskuoti“ už kūrinio stūksantį neestetišką daugiabutį.

Autorės nuotr.


Paminklas sukilimui atminti stovi, liko sutvarkyti aplinką

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Pajevonyje pagaliau pastatytas garsaus dizainerio Viliaus Purono sukurtas paminklas sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią XIX amžiuje atminti. Įspūdingo kūrinio gamybos ir atvežimo darbus finansavo Šiauliuose gyvenantis pajevoniškis Gedeminas Vyšniauskas.

Vietą rinko ilgai

Paminklą buvo nutarta statyti jau prieš kelerius metus, tačiau ilgai neapsispręsta dėl vietos. Į Pajevonį pakviestas kūrinio autorius V. Puronas pasitarė su vietos bendruomene ir priėmė sprendimą jį statyti visai greta bendruomenės namų, priešais bažnyčios kalnelį, greta senovinio rūsio.

Kol paminklas pasiekė Pajevonį, teko atlikti ir papildomų procedūrų: reikėjo pateikti kūrinio statymo projektą rajono Savivaldybės sudarytai komisijai, nes kol buvo išspręsti visi gamybos reikalai, pasikeitė tvarka „valdiškose“ institucijose.

Komisija šiai idėjai neprieštaravo, tik V. Puronui ir G. Vyšniauskui iš Šiaulių į Vilkaviškį teko „kursuoti“ ne vieną kartą. Šį rudenį imtasi statybos darbų. Kūrinio autorius, atvykęs į Pajevonį kartu su fundatoriumi, pažymėjo kuoliukais vietą, kur turi būti statomas paminklas, nusiuntė brėžinius seniūnei Gintautai Žaliniakienei. Pasak G. Vyšniausko, buvo smagu, kad kelerių metų darbai jau eina į pabaigą, kad bendruomenė, rajono Savivaldybė ir seniūnija geranoriškai priėmė jo dovaną ir sutiko padėti statant neeilinį objektą, kuris neabejotinai į Pajevonį pritrauks turistų. Juolab jog ir fone esantį rūsį seniūnijos pasamdyti darbuotojai baigia gražiai apdailinti akmenimis, jais išgrįsta ir greta esanti teritorija.


Didelėje erdvėje meno kūrinys turėjo atrodyti didingai ir kartu su akmeniniu statiniu už jo būtų sudaręs gražų vaizdą. Tik įvykio šioks toks nesusipratimas. Paminklas pastatytas ne toje vietoje ir jo fone atsidūrė apšiuręs daugiabutis.

Į Pajevonį vėl skubėjo „duetas“ iš Šiaulių. Kadangi statinys jau buvo kaip reikiant įbetonuotas, tai, pasitaręs su seniūne ir klebonu, V. Puronas griebėsi taisyti padėtį. Už paminklo nuspręsta pasodinti tujų, o patį kūrinį į teritoriją įkomponuoti pasitelkiant lauko riedulių grindinio elementus.

Istorinė alegorija veda į praeitį

Kodėl Pajevonyje nutarta statyti paminklą būtent 1863–1864 m. sukilimui atminti? Kaip sakė V. Puronas – tikras istorinių alegorijų meistras, tai nebūtinai turi būti vien tik sukilimo prieš carinę santvarką simbolis.

Pasak menininko, daug kas gali sakyti, kad kituose kraštuose šis sukilimas galbūt reiškėsi stipriau, tačiau mintis yra ne tik pagerbti šiame krašte kunigavusį ir vietinėse kapinėse palaidotą kunigą Tamošių Senkų-Senkauską, kuris už parapijiečių raginimą dalyvauti sukilime Rusijos caro valdžios buvo ištremtas į Vologdos guberniją. Būdamas ten, dvasininkas parašė knygą „Terpu Virbalio ir Bartinykų“, kuri liko neišspausdinta, o rankraštis dingo Pirmojo pasaulinio karo metu. 1871 m. T. Senkui-Senkauskui leista persikelti į Kuršo guberniją ir tik 1884 m. – grįžti į Lietuvą, kur gyveno prižiūrimas caro žandarų. Keletas kunigo sukurtų eilėraščių virto liaudies dainomis ir yra iki šiol populiarūs Pajevonyje.


„Pajevonys – žemės vidurys“ – dabar šiam kraštui reklamuoti naudojama skambi frazė yra paimta iš T. Senkaus-Senkausko poemos apie Pajevonį. Nors ji visa neišlikusi, bet žmonių atmintyje – gyva. Vyresnio amžiaus pajevoniečiai vis dar cituoja ištisus posmus iš šio iškilaus žmogaus kūrybos.

V. Puronas aiškino, jog 1863 metų įvykiai uždegė laisvės siekį visoje Lietuvoje. Prie Pajevonio, sankryžoje ties Būdviečiais, sukilėliai buvo pakorę vietinį gyventoją Puodžiūną, kuris bendradarbiavo su carine valdžia. Tad visai logiška, kad sukilimo židiniai ruseno ir čia. Tai kodėl gi toks paminklas negalėtų rasti vietos Pajevonyje, netoli kunigo, nukentėjusio nuo carinės valdžios, kapo?

„Apskritai, mes per daug ieškome tiesioginių loginių sąsajų su monumentais, tačiau šiuo atveju galima pažvelgti giliau. Juk gyvename ant įvykiais pulsuojančio žemės rutulio, o per ilgą Pajevoniuko gyvenimą čia nutiko visko. Šį istorinį fragmentą paėmėme kaip simbolį lietuvio nepalaužiamai dvasiai įprasminti. Ir dalgiai, sudėti į mano kompoziciją, – tai simbolis įrankio, kuriuo mūsų tautiečiai gynėsi ne tik nuo bado, bet ir nuo atėjūnų bei skriaudikų, – kūrinio idėją aiškino autorius. – Santvarkos, valdžios ateina ir išeina, o lietuvio niekas „neįkanda“. Manau, jog toks paminklas daugelį privers pasidomėti savo šalies istorija. Jis – tarsi simbolinis atminimas tiems, kurie visada ėjo prieš vėją.“




Galerija: Paminklas sukilimui atminti




Publikuota: 2019-11-11 10:18:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Architektūra matuojama ne tik kvadratiniais metrais
* Gali nelikti tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais miestais
* Naujojo dekano aistra – drambliukų kolekcija
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar sąžiningai laikotės karantino reikalavimų?
Laikausi nepriekaištingai.
Retkarčiais juos pažeidžiu.
Nusižengti priverčia aplinkybės.
Karantiną aš ignoruoju.



Kalbos patarimai

„Augimvietė“ ar „augavietė“?
Darybiškai taisyklingas žodis yra augavietė (veiksmažodžio ir daiktavardžio dūrinys, plg. kirtavietė), terminas augavietė teikiamas „Aplinkos apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 55), jis vartojamas ir teisės aktuose. Augimvietė – neteiktinas terminas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas