„Santaka“ / Darbšti šeima ūkį kuria ne vieną dešimtmetį / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Į dabartinius namus Gedas ir Audronė persikėlė vos prieš trejus metus.

Autoriaus nuotr.


Darbšti šeima ūkį kuria ne vieną dešimtmetį

Andrius GRYGELAITIS


Kybartų seniūnijoje, Vaidotų kaime, gyvenantys Audronė ir Gedas Subatkiai šiais metais konkurse „Metų ūkis“ užėmė antrą vietą rajone. Ne vieną dešimtmetį žemę dirbanti šeima savęs kitoje srityje neįsivaizduoja.



Persikėlė į naujus namus

Akivaizdu, kad Audronė ir Gedas šių metų konkurso laureatais tapo neatsitiktinai. Jų ūkis išsiskiria nepaprasta tvarka, o patys Subatkiai mėgaujasi darbu žemės ūkyje. Vos prieš trejus metus iš Matlaukio į Vaidotuose pastatytą naują namą persikėlusi šeima pamažu kuriasi tokią aplinką, apie kurią svajojo jau seniai. Vos įvažiavusius į jų kiemą svečius pasitinka lyg paminklas ant pakylos stovintis vikšrinis traktorius. Jis tarsi akcentuoja, jog čia gyvena būtent ūkininkų šeima.

Šeimininkai neseniai pasistatė ne tik naujus ir jaukius namus, bet ir ūkinius pastatus įsirengė taip, kad juose pagal visus reikalavimus galėtų laikyti keletą kiaulių. Anksčiau Subatkiai jų laikė daugiau nei tris dešimtis, tačiau vėliau buvo nuspręsta susikoncentruoti tik į augalininkystę. Vis dėlto visiškai kriuksių atsisakyti jie negalėjo. Kaip patys teigė, kaime gyvenančiam žmogui kiaulių būtina turėti vien dėl savo reikmių.


Seniau šeima nuolat laikė ir 5–7 karves, jas melždavo rankomis. Ilgainiui didelės naudos iš to jau nebebuvo, o kai vieną dieną Audronė stipriai susižeidė pirštą, Subatkiams reikėjo apsispręsti: arba padidinti piendavių bandą tiek, kad ši neštų apčiuopiamą naudą ir pirkti specialią melžimo įrangą, arba karvių visiškai atsisakyti. Buvo priimtas pastarasis sprendimas. Šeima šiandien labai dėl to džiaugiasi ir mūkiančių galvijų savo ūkyje visiškai nepasigenda.

Kabinos nuėmimas nepasiteisino

„Metų ūkio“ konkurso laureatai žemės ūkyje sukasi jau labai seniai. G. Subatkis, dar būdamas šešiolikmetis, 1978 m. įsidarbino Pajevonio kolūkyje, kur ėjo mechanizatoriaus bei vairuotojo pareigas. Savarankiškai ūkininkauti jis su žmona pradėjo maždaug 1993-iaisiais, kai Audronės tėtis atsiėmė savo seniau turėtą žemę ir leido ja naudotis dukrai bei žentui. Jau po metų, iširus žemės ūkio bendrovei, Gedas neteko darbo, todėl nusprendė visiškai atsidėti savarankiškam ūkininkavimui. Vyras prisiminė, jog iš pradžių nelabai suvokė, kaip reikės apdirbti visus žemės plotus, nes nei technikos, nei būsimam derliui sandėliuoti reikalingų patalpų šeima tuomet dar neturėjo. Vis dėlto pamažu ūkininkai ėmė suvokti, kad norint pragyventi būtina didinti valdas. Jau 1995-aisiais Subatkiai dirbo per 20 ha žemės, o šiandien jų valdomi plotai užima daugiau nei 100 ha. 70 ha iš jų yra nuosava žemė, likusi – nuomojama.


„Pirmą traktorių įsigijau dar tada, kai neturėjau žemės, 1989-aisiais. Jis mūsų šeimai uždirbo pirmuosius pinigus. Pamenu, jog vos nusipirkęs traktorių numontavau jo kabiną. Galvojau, kad būsiu kaip fermeris iš pasakų, važinėsiu su šiaudine skrybėle ir kvėpuosiu grynu oru. Deja, labai greitai supratau, jog tai – nepraktiška. Netrukus teko konstruoti kitą kabiną“, – juokėsi G. Subatkis.

Šiandien jis su žmona savo ūkyje augina kviečius, rapsus, pupas bei žirnius. Seniau ūkininkai kasmet sėdavo ir ne po vieną hektarą cukrinių runkelių, tačiau jau bemaž dešimtmetį to nedaro.

Tradiciškai 70 proc. visų plotų Subatkiai užsėja žieminėmis kultūromis, likusias žemes palikdami vasarojui. Įprastai žemdirbiai per javapjūtę grūdų iškart neveža į supirkimo punktus, o sandėliuoja namuose. Čia prieš kelerius metus Gedas pats įsirengė savadarbę džiovyklą, tad jis visiškai nesibaimina, jog grūdai suplėks ar kaip nors kitaip praras savo kokybę. Kad reikia džiovyklos, G. Subatkis suprato, kai vienais metais vien dėl drėgmės šeima prarado daugiau nei 10 tūkst. litų.
Galvojau, kad būsiu kaip fermeris iš pasakų, važinėsiu su šiaudine skrybėle ir kvėpuosiu grynu oru.


„Per javapjūtę iš karto į supirkimo punktus vežame tik rapsus. Būtų gaila brangaus laiko stovint eilėse dar ir su grūdais. Įprastai juos parduodame žiemą. Tada ir kainos neretai būna aukštesnės nei vasarą“, – kalbėjo pašnekovas.

Verčiasi be paskolų

Neseniai pasibaigusio sezono derlių G. Subatkis vadina gana neblogu. Nors didžiąją Lietuvos dalį kepino sausra, ūkininko teigimu, daug prastesni buvo praėję treji metai. Tuomet šeimos derlius kentėjo nuo šalnų, liūčių, taip pat ir nuo sausros.

„Prieš kelerius metus pavasarį teko atsėti maždaug 80 proc. iššalusių žieminių kultūrų vasarinėmis. Laimei, jokių įsipareigojimų bankams tada neturėjome, nes būtų buvę labai sunku. Apskritai, stengiamės kiek įmanoma išvengti visų įsipareigojimų. Net chemikalus bei trąšas perkame už sutaupytus pinigus, o ne įsipareigodami atsiskaityti už būsimo derliaus lėšas. Manau, jog taip šiek tiek net sutaupome“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Jis teigė, kad nors dėl vis naujesnės technikos fiziškai ūkininkauti dabar yra daug lengviau, nei būdavo seniau, tačiau iš ūkio gaunamas pelnas kasmet vis mažėja. Brangstant žemei, degalams, trąšoms, chemikalams, įvairiems žemės ūkio padargams bei šio sektoriaus paslaugoms, grūdų kainos jau daugiau nei dešimtmetį nekyla. G. Subatkis prisiminė, jog vienais metais už toną kviečių mokėjo net iki tūkstančio litų, o dabar už tą patį kiekį mokama apie 150 eurų.

„Aišku, nereikia varyti Dievo į medį. Gyventi ir pragyventi iš ūkininkavimo tikrai galima. Be to, kai myli savo darbą, jis net neatrodo sunkus. Be abejo, reikia pripažinti, kad šiais laikais pradėti ūkininkauti, neturint jokio tėvų pakloto pagrindo, būtų labai sunku. Mes turime du vaikus. Dukra Dovilė jau seniai gyvena Kaune, tad į žemės ūkį ji tikrai negrįš. Studijas baigiantis sūnus Darius didelio susidomėjimo ūkio darbais irgi nerodo. Dėl to jau visiškai negalvojame apie plėtrą. Kiek turime, tiek užtenka“, – teigė A. Subatkienė.

Vis dėlto apie naują žemės ūkio techniką šeima galvoja ir ketina ją atnaujinti. Artimiausias Subatkių pirkinys turėtų būti traktorius. Įprastai jį ūkininkai stengiasi keisti kas penkmetį, tačiau dėl namo statybų to nebuvo pavykę padaryti jau 10 metų.

„Dirbdama žemę technika dyla, tad norint išlaikyti produktyvumą ją būtina nuolat keisti, atnaujinti“, – teigė Gedas.

Šiuo metu pagrindiniai darbai ūkyje baigti, tad šeima gali daugiau laiko skirti poilsiui, buvimui namuose, įvairiems savo pomėgiams. Gedas po sunkių ūkio darbų atsipalaiduoti mėgsta medžiodamas. Šį pomėgį vyras atrado gana neseniai – vos prieš penkerius metus. Dabar jis priklauso Virbalio medžiotojų klubui „Beržas“. Pašnekovas sakė pats mėgstantis žvėrieną, tačiau ją ruošti patiki žmonai.


Subatkiai, kaip ir kiti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai, bus pagerbti jau šį penktadienį, 14 val., Vilkaviškio kultūros centre vyksiančioje rajono žemdirbių šventėje.



Publikuota: 2019-11-06 11:22:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai