„Santaka“ / Apie socialinę atskirtį darbo rinkoje prabilę darbdaviai: kartais nežinome, ko griebtis / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Apie socialinę atskirtį darbo rinkoje prabilę darbdaviai: kartais nežinome, ko griebtis


Vos 1 iš 4 Lietuvos gyventojų teigiamai reaguotų tapęs socialinę atskirtį patiriančio žmogaus kolega. Tokią nemalonią ir dažnai „nematomą“ tiesą atskleidė ir į ją dėmesį atkreipė socialinė kampanija „Lygink rūbus, ne žmones“. Istorijomis apie tai, su kokiomis problemomis darbo rinkoje susiduria socialinę atskirtį patiriantys žmonės dalinosi ne tik pažeidžiamiausių visuomenės grupių atstovai, bet ir vaizdo klipe apie tai prabilę darbdaviai.

Kampanijos iniciatorės – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, problema – kur kas opesnė nei galime įsivaizduoti, o kalbėti apie ją be „etikečių klijavimo“ daugeliui vis dar sekasi sunkiai

„Šios kampanijos tikslas buvo aiškus nuo pat pradžių – visuomenė, darbdaviai turi suklusti, pamatyti ne tik savo aplinkoje, bet konkrečiai darbo vietoje socialinę atskirtį patiriančius žmones ir pastebėti jų gebėjimus bei kompetencijas, o ne vertinti asmenines istorijas, praeitį. Buvę kaliniai, sergantieji priklausomybės ligomis, vaikų globos namų ugdytiniai, pabėgėliai, prekybos žmonėmis aukos, neįgalieji – daugybė žmonių dėl mūsų nežinojimo, baimių ar stereotipų susiduria su sunkumais įsidarbinant, ar aktyviau nei kiti turi įrodinėti, ką geba, moka ir gali dirbti. Todėl ir pakvietėme atkreipti dėmesį, įsisąmoninti ir sustabdyti tą „lyginimą“, išankstinių stereotipų virtinę, besisukančią daugelio mūsų galvose“, – aiškina Eitvydas Bingelis.


Ministerijos inicijuotą kampaniją įgyvendinančios komunikacijos agentūros „Idea Prima“ partneris Linas Damanskis pastebi, kad didžiausias iššūkis buvo apie jautrią problemą prabilti taip, kad būtų išvengta vertinimo ar lyginimo.


Straipsnio video:





„Sunkiausia buvo sukelti ne gailestį ar užuojautą, bet aiškų supratimą, kad už asmeninę žmogaus istoriją, jo kilmę ar praeitį svarbesnės yra jo siekiai, kompetencijos ir gebėjimai. Vaizdo klipe prabyla tie, kurie savo jėgomis įveikė vingiuotą kelią ir todėl, tikime, gali paskatinti ir įkvėpti kitus. Būtent jų nesuvaidintas istorijas norėjosi atskleisti. Tačiau bene labiausiai nustebino darbdaviai, personalo atrankų specialistai, ne tik pripažindami, jog problema egzistuoja, bet kad dažnu atveju jiems trūksta žinių, informacijos ir pagalbos, kaip socialinę atskirtį patiriančius žmones įdarbinti, padėti jiems įsilieti į kolektyvą“, – aiškina komunikacijos specialistas.


Socialiniuose tinkluose plintančiam Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų fabrike“ nufilmuotame vaizdo klipe nesuvaidintas istorijas pasakoja žmonės su negalia, vaikų globos namų auklėtinis, romų tautybės moteris. Taip pat savo patirtimi dalinasi darbdaviai, personalo atrankos specialistai.
Socialinė iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“ lapkričio 21 d. baigsis specialia konferencija, skirta personalo specialistams bei visiems šalies darbdaviams.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pripažįsta, kad tikslių duomenų, skaičiaus, kiek tokių asmenų iš viso yra Lietuvoje, nėra žinoma. Tuo tarpu iniciatyvos organizatoriai įsitikino, kad socialinę atskirtį patiriantieji apie tai kalbėti ar pagalbos prašyti nedrįsta, dažnai neigia problemą ar bijo būti teisiami aplinkinių. Neretai – ir pačių artimiausių žmonių.

„Pats kūrimo procesas tikrai vertas atskiros istorijos. Jame nematyti to, kiek kartų atsitrenkėme į tylos ir baimės sieną, kiek kartų buvome įspėti, kad nerasime tų, kurie kalbės ir pasakos, sutiks atsiverti. Tai ne ką mažiau pasako apie tai, su kokio masto problema susiduriama. Gėda, nerimas, baimė vis dar kausto dalį tų, kurie galėtų pasakoti savo istorijas. Tačiau tikime, kad situacija gali būti kitokia ir tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – pasakoja L. Damanskis.










Publikuota: 2019-10-29 11:04:24

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai