|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė organizuoja stovyklas, į kurias nemokamai kviečia klystkeliais pradėjusius eiti jaunus žmones.Autorės nuotr.
27-erių vilnietis Simonas Dailidė prieš porą metų tapo jauniausiu Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu. Jaunas vyras užsiima įvairiapuse tiek sau, tiek visuomenei naudinga veikla ir turi daugybę idėjų. Sunku patikėti, kad daugiau nei prieš dešimtmetį Simonui mokytojai pranašavo alkoholiko, narkomano ateitį. – Buvau maištingas paauglys, išmestas iš keturių mokyklų. Anksti įpratau prie įvairių žalingų įpročių. Iš namų išeidavau penktadienį, grįždavau pirmadienį. Praeityje liko nesmagių dalykų, tėvams sukėliau daug streso. Gaila, bet prisidėjau ir prie patyčių mokykloje. Buvau išdaužęs langus, padegęs mokyklą... Mano praeitis spalvota, bet smagiau pasakoti ne apie ją, o apie dabartį, apie tai, kaip man pavyko pasikeisti, – savo istorija dalijosi Simonas. Geri pokyčiai vaikino gyvenime prasidėjo nuo to, kai jį... apgavo tėvai. – Kartą tėvai pasiūlė: „Gal nori į Šventąją? Nemokamai? Septynioms dienoms?..“ Na, kas nenorės prie jūros savaitei? Pasirodo, tai buvo sveikuolių stovykla – žinodamas tikrai nebūčiau važiavęs. Bet ta lengva apgavystė viską pakeitė, – pasakojo Simonas. Iš pradžių į sveikuoliškus užsiėmimus kreivai žiūrėjęs ir juose nedalyvavęs paauglys po truputį pačių stovyklautojų buvo įtrauktas į veiklą. – Taigi pagrindinis dalykas, dėl ko pasikeičiau, buvo aplinkos pakeitimas. Atitrūkau nuo draugų, kurie slampinėjo gatvėmis ir nieko prasmingo neveikė. Atrodėme sau „kieti“. Pasikeitus aplinkai supratau, kad galima gyventi visai kitaip. Į kitą stovyklą įsiprašiau pats, o po jos jau pradėjau keisti savo įpročius, – pasakojo vaikinas. S. Dailidė pradėjo savanoriauti, atsirado naujas draugų ratas. Su jais ėmė rengti vakarėlius be jokių svaigalų, vėliau – ir festivalius. Su jaunais bendraminčiais Simonas organizuoja sveiką gyvenseną propaguojantį festivalį „Varom“, kur vyksta įdomios veiklos, dalyvauja įvairūs lektoriai, o pramogų pasaulio žvaigždės ne tik koncertuoja, bet ir ragina jaunimą gyventi blaiviai. Jauna „Varom“ komanda ėmėsi ir kitų sveiką gyvenseną skatinančių masinių iniciatyvų. Pavyzdžiui, sugalvojo socialinę akciją „Nebūk radiatorius! Atitrūk nuo sienų!“ Žmonės buvo skatinami išeiti iš biurų, namų, mokyklų ir užsiimti įvairia veikla: kartu pašokti, pasimankštinti, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, meditacijos užsiėmimuose ir pan. Sėkmingoms akcijoms surengti, anot Simono, daug lėšų nereikia, svarbiausia – norėti, drįsti, daryti ir tikėti tuo, ką darai. Pavyzdžiui, iniciatyvą „Nebūk radiatorius! Atitrūk nuo sienų!“ jauni žmonės išreklamavo eidami į miestą su radiatoriumi, „grodami“ radiatoriais per Gatvės muzikos dieną – ir sulaukė didelio palaikymo. Simono veikla Lietuvos sveikuolių sąjungoje prasidėjo nuo savanorystės. Iš pradžių stovyklose jam būdavo pavedami patys paprasčiausi darbai virtuvėje: nuskusti bulves, pririnkti salotoms dilgėlių ir pan. Netrukus vaikinui pasiūlyta sąjungoje įsidarbinti, organizuoti didžiausius renginius – ruonių maudynes Palangoje, sveiko maisto šventes, stovyklas. – Dar po keleto metų buvau išrinktas prezidentu. Tai – geras pavyzdys, kaip savanorystė gali ne tik padėti rasti darbą, bet ir užimti vadovaujančias pozicijas, – šypsojosi Simonas. Prieš dešimtmetį Simonui buvo pranašaujama alkoholiko ir narkomano ateitis. S. Dailidė dabar pats organizuoja ir stovyklas, į kurias nemokamai kviečia klystkeliais pradėjusius eiti jaunus žmones ir kuriose moko sveikos gyvensenos principų. – Man labai patinka „laukinės stovyklos“: keliaujame savaitę po laukus, miškus, su kuprinėmis ant pečių, gaminamės maistą ant laužo, plaukiojame upėmis. Gaila, kad mokyklose šis dalykas pamirštas, – kalbėjo S. Dailidė. Sveikuoliai sugalvoja įvairiausių iššūkių. Vienas Simono mėgstamiausių – 30 dienų kasdien maudytis eketėje. – Tai būna sausio ir vasario mėnesiais. Šąla po 20 laipsnių, per radiją žmones perspėja, kad šalta, slidu, o mes kas rytą keliamės ir važiuojam maudytis, – juokėsi vaikinas. Prieš keletą metų S. Dailidė žiemą atvažiavo prie ežero, pasistatė kamerą ir prieš ją pasižadėjo, kad maudysis kasdien 30 dienų. Nufilmuotą medžiagą Simonas įkėlė į internetą ir pakvietė prisijungti kitus. Kitą rytą prie ežero atvažiavo ir draugas. Trečią prisijungė dar keletas žmonių, o galiausiai viskas išaugo iki masinių maudynių ir kituose miestuose. Paties Simono sugalvota neeilinė pramoga – 25 metrų plaukimas ekete – anksčiau Lietuvoje to nėra buvę. Jau tris žiemas organizuotame renginyje atvyksta pasivaržyti net ir sveikuolių iš užsienio. S. Dailidė žmones pakviečia vis naujiems iššūkiams. Pavyzdžiui, pagyventi 30 dienų be cukraus: ne tik negerti saldintos arbatos, bet stengtis valgyti tik tokius produktus, kurių sudėtyje nėra cukraus. Pačiam Simonui tai buvo vienas sunkiausių išbandymų, kur kas sunkesnis, nei maudytis lediniame vandenyje, mat šiais laikais maisto be cukraus rasti tikrai sudėtinga. Kiti iššūkiai: nueiti per dieną ne mažiau kaip 8000 žingsnių, 30 dienų negerti kavos ir pan. Viena iš įdomiausių Simono patirčių – kelionė dviračiu iš Vilniaus į Paryžių, o iš ten – į Ispaniją, įveikiant kelis tūkstančius kilometrų. – Važiuodamas vienas įgavau daug patirties. Pavyzdžiui, ryte pajunti, kaip palapinę uosto šernas. Arba rytą prabundi – o lauke balta nuo sniego, kuriam tu visiškai nesiruošei. Arba ima pliaupti lietus. Vynioji šlapią palapinę, vakare šlapią išvynioji, ir, atrodo, jau nieko nebenori... Apskritai nakvynė vienam miške – nenusakoma patirtis. Iš pradžių išlenda visokių baimių, o paskui su jomis susitvarkai. Visa tai buvo be galo įdomu, – šypsojosi S. Dailidė. Su buvusiu Sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu Simonas yra su kirtikliais užkopęs ir į Kazbeko kalno viršūnę 5 kilometrų aukštyje. Vaikinas kviečia visus pradėti kitokį gyvenimą, pamėginti apsieiti be svaigalų, išeiti į gamtą. – Sėdėti namuose – paprasta. Bet pabandykite pakeliauti po gamtą, išsimaudyti žiemą, pernakvoti miške. Tai – smulkmenos, bet jos suteiks gyvenimui naujų spalvų. Pats sunkiausias pratimas – peržengti namų slenkstį, visa kita jau bus nesunku, – savo patirtimi dalijosi jaunasis prezidentas. Publikuota: 2019-10-29 10:53:10 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|