„Santaka“ / Laikrodžių sukiojimo „fronte“ – nieko naujo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-10-25 10:23

Dalinkitės:  


J. Basanavičiaus aikštės laikrodis – išmanusis, tad rankiniu būdu rodyklių sukioti nereikia, jo mechanizmas laiką nusistato pats.

Autorės nuotr.


Laikrodžių sukiojimo „fronte“ – nieko naujo

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Šį sekmadienį vėl teks atsukti laikrodžius valanda atgal ir pratintis prie žiemos laiko. Rodykles sukioti reikės dar ir kitais metais. Europos Sąjungos bendrijos šalys dukart per metus tą darys dar bent iki 2021-ųjų.

Suksime dar ne kartą

Taip nusprendė Europos Komisija, nes, jos nuomone, šiuo klausimu ES valstybėms narėms reikia daugiau laiko konsultacijoms tiek šalių viduje, tiek ir su kaimynėmis. Gali būti, kad iki 2021-ųjų dauguma valstybių nuspręs neatsisakyti nusistovėjusios vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo praktikos.

Jeigu vis dėlto pavyktų susitarti dėl sezoninio laiko taikymo atšaukimo, 2021-ųjų ar vėlesnių metų pavasarį laikrodžiai visoje ES būtų pasukti vieną valandą į priekį, o rudenį kiekviena bendrijos valstybė turėtų teisę arba grįžti į savo juostinį laiką ir jame apsistoti, arba nuolat gyventi vasaros laiku.

Tačiau ir tas sezoninio laiko taikymo atsisakymas nebūtų absoliutus, priimtas visiems laikams. ES institucijos siūlo tokiu atveju ne vėliau kaip iki 2026 m. objektyviai visos bendrijos mastu įvertinti laikrodžių sukiojimo atsisakymo pliusus ir minusus. Jeigu tuomet būtų nuspręsta, kad sezoninio laiko taikymo atsisakymas nėra naudingas, prie laikrodžių sukiojimo dukart per metus praktikos būtų sugrįžta.


Kol politikai sprendžia, kokiu laiku mums gyventi būtų geriau, verta prisiminti, iš kur apskritai atsirado šita „mada“. Šia tema įdomių faktų yra surinkęs Antrojo pasaulinio karo istorija besidomintis vilkaviškietis Arvydas Žardinskas.

„Ant kelio“ užvedė... karas

Laiko sukiojimu vyriškis susidomėjo pradėjęs kapstytis po Antrojo pasaulinio karo istoriją. Tai buvo pats pirmasis jo tyrimas, turėjęs atsakyti į klausimą, kada prasidėjo sovietų ir vokiečių karas. Koks tada buvo skirtumas tarp Maskvos ir Berlyno laiko? O koks laikas buvo Lietuvoje? Bandydamas atsakyti į šiuos klausimus vilkaviškietis tyrinėjo įvairius dokumentus, laikraščius, netgi analizavo to meto traukinių tvarkaraščius.

Tačiau vienareikšmiškai atsakyti į klausimą A. Žardinskui pavyko tik tada, kai į rankas pateko keli dokumentai. Iš jų paaiškėjo, kad 1940 m. Lietuvoje laikas buvo sukamas net du kartus.

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tuomet mūsų šalyje galiojo Vidurio Europos laikas. Jis sutapo su laiku Varšuvoje ir Berlyne, o nuo Maskvos laiko skyrėsi dviem valandomis, – akcentavo A. Žardinskas. – Pirmą kartą 1940 m. laikrodžiai į priekį buvo pasukti, kaip ir daugumoje Europos šalių, balandžio 1-ąją (su Melagių diena tai neturi nieko bendro), o Sovietų Sąjungoje tas nebuvo padaryta. Todėl laikas tarp Lietuvos ir Maskvos skyrėsi viena valanda. Vėliau, kaip žinome, mes buvome „išvaduoti“ nuo nepriklausomybės ir tuomet iškilo reikalas suvienodinti Lietuvos ir Maskvos laiką. Todėl 1940 m. rugpjūčio 6 d. laikrodžiai Lietuvoje dar kartą buvo „pavaryti“ viena valanda į priekį.“


Istorija besidomintis vilkaviškietis pateikė dar vieną įdomų faktą. Pedantiškieji vokiečiai nuo 1940 m. laiką sukiojo per visą karą. Netgi 1945-ųjų pavasarį, kai sovietinė armija buvo prie pat Berlyno, vokiečiai paskutinį kartą pasuko laikrodžio rodykles, grįždami prie vasaros laiko.

Idėja „ilginti“ dieną – sena

Vilkaviškiečio teigimu, laikrodžių sukiojimo tema, ko gero, būtų galima parašyti net mokslinę disertaciją.

Kaip taupyti žvakes racionaliai naudojant dienos šviesą, dar XVIII a. pabaigoje rašė Bendžaminas Franklinas. O mums žinomą perėjimą prie vasaros laiko pirmasis 1895 m. pasiūlė Naujosios Zelandijos gyventojas Džordžas Hadsonas. Tačiau praktiškai pirmą kartą laikrodžiai buvo pasukti po gero dvidešimtmečio, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1916 metais. Pasibaigus karui sukiojimo buvo atsisakyta, bet tik laikinai. O vėliau jau – kaip kur.

„Atmintyje išlikęs sovietmečio prisiminimas, kai pas mus laikas nebuvo sukiojamas, o lenkai tą jau darė. Kai kaimynai pasukdavo savo laikrodžius, laiko skirtumas būdavo tik viena valanda. Džiaugdavomės, nes tuomet lengviau sulaukdavome per Lenkijos televiziją rodomų mūsų pamėgtų naktinių filmų seansų, – prisiminė A. Žardinskas.


Remdamasis istoriniais faktais jis priminė, kad sovietmečiu Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, laikas buvo pradėtas sukioti nuo 1981-ųjų. 1989 m. to buvo atsisakyta. Vėl laiką sukioti pradėta 2003 m.

Tiesa, tarp šių datų dar buvo įsiterpęs trumpas periodas, kai buvo įvestas ir labai greitai panaikintas vadinamasis „Andrikienės laikas“. Tai buvo 1998 m. kovo pabaigoje, kai Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva Lietuvoje buvo įvestas pirmosios juostos laikas.

Pats vilkaviškietis pripažino, kad jam asmeniškai dabartinis laiko sukiojimas tinka. „Man patinka, kai žiemą anksčiau švinta, o vasarą vėliau temsta“, – sakė A. Žardinskas.



Galerija: Tyrimas




Publikuota: 2019-10-25 10:23:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Gripo sezonas ant kulnų mina ir medikams, ir pacientams
* Glamūru spindinčios dvaro sienos slepia nepagarbą ir baimę
* Tamsą praskaidrins instaliacija „Nemigėlės“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas